Atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos profesorius habil. dr. Alvydas Laiškonis.
Išsivysčiusiose šalyse skiepais pavyko suvaldyti A ir B hepatitų (kepenų uždegimų) plitimą, tačiau atsiranda vis naujų virusinio kepenų uždegimo sukėlėjų. Šiandien žinomi A, B, C, D, E, G, GBV ir TT virusai. Lietuvoje kol kas hepatito E atvejų nėra nustatyta.
Šią ligą sukelia virusas, plintantis fekaliniu-oraliniu keliu, t.y. kai pasinaudojus tualetu neplaunamos rankos. Sergama ne tik Afrikoje, Azijoje, kur žemas sanitarinis lygis. Šiuo metu liga diagnozuojama ne tik žmonėms, kurie lankėsi šalyse - endeminėse ligos vietose, bet ir Europos, Japonijos, JAV gyventojams, kurie niekur nebuvo išvykę. Todėl apie virusinį hepatitą E infektologai kalba kaip apie naują išsivysčiusių šalių gyventojų infekcinę ligą.
Danijoje antikūnai prieš E virusą rasti 20,6 proc., JAV - 18 proc., Anglijoje - 16 proc. ištirtų asmenų. Tai reiškia, kad tokia tirtųjų dalis sirgo šia liga (gydėsi arba pasveiko savaime). Virusą gali perduoti serganti motina vaisiui, taip pat galima užsikrėsti per kraujo perpylimą. Anglijoje ir Prancūzijoje hepatitas E yra didesnė problema nei hepatitas A. Kai kuriose šalyse nustatyti atvejai, kai lėtinis hepatitas E susiformavo po kepenų ar inkstų persodinimo.
Išsivysčiusiose šalyse infekcijos šaltinis lieka neaiškus, bet greičiausiai virusas perduodamas iš gyvulių, ypač kiaulių. Nepakankamai termiškai apdorota kiaulių ar šernų mėsa yra galimas infekcijos perdavimo būdas. Ištyrus kiaulieną JAV, Japonijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, joje rastas hepatito E virusas. Vokietijoje ir Prancūzijoje aprašyti grupiniai valgiusiųjų šernienos susirgimai. Virusas rastas Prancūzijoje ir Ispanijoje nutekamuosiuose vandenyse, purvo gydyklų vandenyje Pietų Prancūzijoje.
Užsikrėtus po 15-60 dienų pasirodo ligos simptomai: silpnumas, skausmas kepenų srityje, gelta (apie 68 proc. sergančiųjų), kartais - sąnarių skausmai, kūno bėrimas. Žaibinės (staigios) ligos formos pasitaiko 1-4 proc. ligonių. Nėščios moterys serga sunkiau ir apie 20 proc. jų miršta. Virusas nuo klinikinių reiškinių pradžios nustatomas atliekant kraujo ir išmatų tyrimus.
Negydant formuojasi kepenų fibrozė, kai kada, per 2-3 metus - cirozė.
Kuriama vakcina nuo šios ligos, bet kol kas ji dar tik išbandoma laboratorijoje.
Galima iš kraujo mėginio nustatyti, ar neužsikrėsta hepatitu E. Geriausia apsauga - asmens higienos taisyklių laikymasis, rankų plovimas, maisto produktų sanitarinė kontrolė, nes užsikrečiama pro burną.
