Regina iš Kauno nori sužinoti apie naują daržovę, vadinamą sodo mėlyne. „Uogos, kaip juodųjų serbentų, dera gana gausiai. Tai – ne žieminis augalas, jį kiekvieną pavasarį reikia pasodinti iš daigelio, o skonis – nei daržovės, nei uogos. Tačiau gal jis labai naudingas?“ – domisi Regina.

Sodininkė mėgėja L. Ažukienė žino, apie ką kalba radijo klausytoja. Pati sodinusi šiuos augalus, ji tikina, kad uogomis nelabai džiaugėsi.

Jos teigimu, skoniu šis augalas primintų bulves, kalbininkai jį pavadino sodo mėlyne, tačiau šis augalas nieko bendro nei su mėlynėmis, nei su šilauogėmis neturi.

„Gal kam nors jos ir skanios, tačiau mums nepatiko. Auginome jas, paragavome kelias uogas ir daugiau jų niekas nebenorėjo, todėl jos augo ir nukrito. Jos mums labai įkyrėjo, nes 10 metų sėjosi toje vietoje, arba ten, kur buvo pernešta žemė“, – pasakoja sodininkė mėgėja.

Tačiau moteris tikina, kad šias uogas vis tiek verta auginti jau vien dėl smalsumo.

„Žinau nemažai žmonių, kurie augina šiuos augalus. Sakė, spaudžia sultis, uogienes verda, į obuolių košes deda, kad nuspalvintų. Esu girdėjusi visokių variantų, bet man netiko nė vienas. Vienais metais paauginusi, daugiau nebenoriu“, – tikina L. Ažukienė.

Sodininkė mėgėja siūlo kitą gana panašų ir Lietuvoje populiarėjantį augalą – lentažiedę kiauliauogę, kitaip – saulės uogą.

„Jų skonio savybės truputį geresnės nei daržo mėlynės, bet jos taip pat turi nemažai bulvės prieskonio. Tas prieskonis nėra labai malonus, kai galvoji apie uogą“, – pastebi sodininkė.

Specialistė aiškina, kad saulės uoga ir sodo mėlynė – bulvinių šeimos augalai.

Sodo mėlynės lapai labai panašūs į paprikos. Tai – liaunas augalas, auga iki 70–80 cm, uogų būna nelabai daug, jos – didesnės, tamsios, blizgančios, tačiau skonio savybių praktiškai neturi, o saulės uogos krūmas galingesnis, užaugantis iki 1,5 m per metus, su daug uogų. Saldumo saulės uoga turi daugiau nei daržo mėlynė“, – pasakoja specialistė.

Pašnekovės teigimu, literatūroje aptinkama, kad šių augalų kilmė – iš Amerikos.