Gamintojai nuolat ieško naujovių ir tobulina technologijas, kurios leistų mums kokybiškai ilsėtis. Tobulėjant gamybos technologijoms, tobulėja ir sprendimai poilsiui bei komfortui, sakoma pranešime spaudai.

Šį kartą su „Domus galerijoje” esančio salono „Tempur” atstove Gintare Simaityte kalbame apie miegamojo baldų bei čiužinių naujoves.

Miegamojo baldai tapo ekologiškesni ir praktiškesni

„Per dešimtmetį miegamojo baldai labai patobulėjo. Jų mechanizmai yra nuolat naujinami ir pritaikomi patogesniam naudojimui. Pavyzdžiui, lovų gulto pakėlimo įrengimai jau atlieka ne vien savo standartinę funkciją - atidaryti/ uždaryti. Šiuo metu jie konstruojami taip, kad būtų saugūs, t.y. neprispaustų rankos ar augintinio. Taip pat grotelės „išmoko“ transformuotis į horizontalią padėtį, kas leidžia laisvai prieiti prie bet kurios patalynės dėžės vietos”, - apie naujoves lovos konstrukcijose pasakoja G. Simaitytė.

Audiniai dabar yra kuriami daug kokybiškesni – jie yra atsparūs trinčiai ir tvaresni nei ankščiau. Atsirado ekonomiški apšvietimo elementai (LED) su judesio davikliais ir begalė jų panaudojimo galimybių miegamojo balduose. Kalbant apie ekologiją – šiuo metu baldinės plokštės gaminamos tik iš ekologiškų klijų, lakų. Laminuotų plokščių išorinė plėvelė kintant aplinkos temperatūroms visiškai neišskiria toksinų.

Miego kokybei kenkia ir per minkštas, ir per kietas čiužinys

Viduti­niškai žmogus turi miegoti 7 - 9 valandas, kas sudaro apie 30 % gyvenimo. Tad labai svarbu teisingai pasirinkti, ant kokio čiužinio būtų geriausia miegoti, kad pailsėtų ir protas, ir kūnas. Tuo labiau, jei jau naudojate savo čiužinį apie dešimtmetį, laikas jį keisti, nes ir geriausias čiužinys prarado savo gerąsias savybes.

„Pastebėta, kad miegant minkštoje lovoje krypsta stuburas, pradeda kamuoti nugaros skausmai, apsunkinamas kvėpavimas ir kraujotaka, dėl to miegas tampa nepilnavertis. Priešingai, miegant ant kieto pagrindo stuburas vis tiek lieka nenatūralioje padėtyje, ypač gulint ant šono, be to, kūnas į pagrindą remiasi tik nedideliu plotu keliuose taškuose, todėl siekiant išlaikyti kūno formą įsitempia raumenys, atramos taškus ima skaudėti, tenka nuolat vartytis ir keisti padėtį, o kiekvienas pasivertimas sutrikdo miegą”,- sako Gintarė Simaitytė.

Tad renkantis čiužinį reikia surasti aukso viduriuką. Jis turi būti nei per minkštas, nei per kietas, o kūnui suteikti kuo didesnį atramos plotą, kad visi raumenys galėtų pilnai atsipalaiduoti, o stuburas ilsėtųsi natūralioje padėtyje. Todėl nebijokite rinkdamiesi čiužinį jį išbandyti – paspauskite, atsisėskite, atsigulkite. Tiesiog pajuskite, kas jums patogiausia.

Čiužinių gaminimui pritaikomi ir NASA išradimai

Dažnai šiuolaikinis skubantis žmogus nebeturi laiko tinkamai pasirūpinti čiužiniu. Netgi čiužinio apvertimui ilgainiui nebeatrandame laiko. Dabar, pasitelkus naujausias technologijas, drėgmės perteklius iš šiuolaikinių čiužinių pasišalina pats.

„Prieš 46 metus JAV aeronau­tikos ir kosminės erdvės tyrimo cent­ro (NASA) mokslininkai sukūrė spaudimą absorbuojančią medžiagą, kad sumažintų gravitacijos sukeliamą spaudimą astronautams skrydžio pakilimo ir nusileidimo metu. Medžiaga buvo jautri temperatūrai ir tolygiai pasiskirstė kūno svorį. Vėliau ši medžiaga buvo pritaikyta miego sistemose”,- pasakoja G. Simaitytė.

Šiame amžiuje yra labai daug alergiškų žmonių, todėl dažnas ieško tokių čiužinių, kurie būtų hipoalergiški, jų sudėtyje nebūtų jokių žinomų alergenų. Į tai atkreipę dėmesį čiužinių kompanijos gamina už­valkalus, kurie yra impregnuoti antimikrobiniu skysčiu – šie slopina mikroor­ganizmų dauginimąsi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)