Portalas „Gardeningknowhow.com“ pateikia patarimų, kaip kuo geriau pasinaudoti natūraliu gamtos „antidepresantu“ ir gyventi sveikiau ir laimingiau.
Taigi, kodėl žemės mus padaro laimingais?
Gamtos dovanos žmonėms padeda jau daugybę amžių. Natūralios priemonės gydo praktiškai visus fizinius negalavimus, taip pat ir psichinius bei emocinius.
Senovės gyduoliai galbūt nemokėjo paaiškinti, kodėl kažkokia žolelė ar kitokia priemonė veiksminga, tik tradiciškai žinodavo, kad ji veiksminga ir ją skirdavo. O šiuolaikiniai mokslininkai pagrįstai paaiškino daugumos vaistinių augalų ir natūralių priemonių gydomąsias savybes. Dabar jie ima atrasti priemones, kurios iki šiol nebuvo žinomos, tačiau vis dar yra natūralaus gyvenimo ciklo dalis.
Neseniai išsiaiškinta, kad dirvožemio mikrobai labai palankiai veikia sveikatą. Ši sąsaja buvo tiriama, patikrinta ir patvirtinta.
Dirvožemio mikrobai ir žmonių sveikata
Ar žinojote, kad dirvožemyje yra natūralių antidepresantų? Tai tiesa.
Mokslininkai ištyrė Mycobacterium vaccae bakteriją ir atrado, kad neuronus ji veikia panašiai kaip vaistai, išrašomi nuo depresijos. Ši dirvožemyje randama bakterija stimuliuoja serotonino gamybą, o nuo serotonino jaučiamės labiau atsipalaidavę ir laimingesni. Buvo atlikti tyrimai su vėžiu sergančiais pacientais.
Paaiškėjo, kad jų gyvenimo kokybė pagerėjo, jie jautė mažiau streso. Serotonino trūkumas siejamas su depresija, nerimu, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu ir bipoliniu sutrikimu. Pasirodo, dirvožemyje rasta bakterija yra natūralus antidepresantas, neturintis jokio šalutinio poveikio sveikatai. Tam, kad šie mikrobai teigiamai veiktų sveikatą, pakanka tik pakapstyti žemę.
Ne veltui užkietėję sodininkai sako, kad dirbdami su žeme jie jaučiasi laimingi, ir fizinė veikla sode jiems puikiai mažina stresą ir pakelia nuotaiką. O dabar šiuos žodžius patvirtino ir mokslas.
Dabar mokslininkai tiria teigiamą šių bakterijų poveikį kognityvinėms funkcijoms, jų gebėjimą įveikti Krono ligą ir net reumatoidinį artritą.
Kodėl purvas suteikia laimės
Antidepresiniai dirvožemio mikrobai didina baltymų citokinų lygį, o dėl to išauga serotonino gamyba.
Šių bakterijų buvo duota žiurkėms (įšvirkšta ir duota nuryti). Pastebėta, kad tokių žiurkių kognityviniai gebėjimai pagerėjo, sumažėjo stresas, jos geriau susikoncentruodavo ir atlikdavo užduotis, nei žiurkės iš kontrolinės grupės.
Darbuodamiesi sode ar darže mes įkvepiame dirvožemio bakterijų, jos kontaktuoja su mūsų oda, o per įpjovimus ir žaizdeles jų patenka į kraują.
Natūralus antidepresinių bakterijų poveikis gali būti juntamas iki trijų savaičių – bent jau tiek jos veikė bandomąsias žiurkes.
Tad eikime į lauką kapstytis žemėje – lai mūsų nuotaika ir gyvenimas gerėja!
