Deja, savaite ar dviem per anksti – žydėjo tik patys ankstyviausieji. Gaila, žinoma, bet kažin ar būtų pavykę greitosiomis apžiūrėti 12 ha dydžio žiedų jūrą, o po kelių valandų iš ten išvažiuoti į kitą numatytą objektą?
Kodėl Latvija?
Per kelis pastaruosius dešimtmečius Latvija tapo žinoma Europos rododendrų mėgėjams. Mat ten įkurtas Babites rododendrų centras, kuriame išvesta daug naujų veislių. Šiuo metu jų oficialiai įregistruota per 90, visos apsaugotos nuo nelegalaus dauginimo. Kaip dažnai atsitinka, toks stebuklas gana netikėtoje vietoje, mat rododendrai natūralioje gamtoje yra Japonijos, Kinijos ir kitų tolimų kraštų „gyventojai“, įvyko vieno entuziasto dėka.
Profesorius Rihardas Kondratovičius, dabar jau įžengęs į devintąją dešimtį, panoro prijaukinti šiuos gražuolius atšiaurioje Latvijoje. Beje, būtent iš R. Kondratovičiaus įkurto centro dalis rododendrų atkeliavo į Lietuvoje Vilniaus botanikos sode surinktą kolekciją. Gal ir sunku patikėti, bet tai buvo palyginti neseniai – 1995 metais. Šiame sode žydi profesoriaus dovanoti vasaržaliai ‘Pasacina’, ‘Inga’, ‘Astra’, ‘Polarzvaigzne’, visžaliai ‘Alma Mater‘, ‘Irina’, ‘Dace’.
Tad latviškais rožių medžiais galima pasigrožėti ir toli nekeliaujant. Tačiau keliauti vis tiek verta – didžiausiame Baltijos šalyse rododendryne kasmet apsilanko apie 18 tūkst. lankytojų. Ten prekiaujama ir sodinukais. Tiesa, jie brangūs, nes yra registruotos kilmės, tad pirkdami mokame ir už selekcininko darbą, beje, trunkantį net 12–15 metų.
Latviški rododendrai mums vertingi dar ir tuo, kad jie padauginti iš augalų, kurie jau kelis dešimtmečius auga dar atšiauresnėmis nei mūsiškės sąlygomis. Tuo jie skiriasi nuo padaugintų Lenkijoje, kur jiems gyventi lengviau. Kitaip tariant, pasisodinus latviškuosius daugiau galimybių juos auginti ilgai ir laimingai, pernelyg netupinėjant.
Bent jau taip atrodo vaikštant Babites rododendrų centre, kur jų sąžalynai tokie, kad labai primena laukinę gamtą. Jei ne lentelės su pavadinimais, kai kuriose vietose jautiesi tarsi natūraliai susiformavusiame kraštovaizdyje. Juolab kad veši krūmų, užaugusių net iki 6 m aukščio.
Tegalima spėlioti, kaip visa aplinka atrodo augalams sužydus. Tačiau ir dabar pasidairyti įdomu – štai kažkuri rūšis, pernelyg gausiai žydėjusi pernai ir šiemet nežydėsianti, suformavo ūglius, kurie iš toli panašūs į žalsvus žiedus, kitos rausvi ūgliukai puošia dar nežydintį augalą. Galima palyginti, kaip atrodo tas pats augalas, augantis natūraliai, ir kasmet formuojamas.
Rh. roseum paplitęs JAV (Pensilvanijos, Misūrio, Tenesio valstijose iki Virdžinijos). Amerikoje užauga iki 4,5 m, tačiau pas mus žemesnis. Žydi gegužę rožiniais žiedais (gali būti ir balti), labai kvepia. Mėgsta saulę ir drėgmę. Priekyje baltai žydi ‘April Snow‘
Entuziazmo istorija
Taip jau sutapo, kad prieš apsilankydami Babites rododendrų centre pabuvojome Latvijos universiteto botanikos sode Rygoje, kur viename šiltnamių surengta dideliuose vazonuose susodintų rododendrų paroda. Šio sodo šiltnamiuose auga per 120 veislių.
Pasižiūrėjus į tą gausių nepaprasto ryškumo žiedų jūrą akivaizdu, kodėl kadaise šiame sode dirbusiam R. Kondratovičiui kilo mintis tirti ir veisti rododendrus, galinčius augti Latvijoje lauko sąlygomis.
1956–1965 metais jis buvo botanikos sodo direktorius, o vėliau tapo Latvijos universiteto Biologijos fakulteto dekanu, docentu, profesoriumi, kol galiausiai 1980 m. sukūrė Latvijos universiteto rododendrų veisimo ir tyrimo stotį „Babite“.
R. Kondratovičius yra nenuginčijamas autoritetas – pradėjo tirti rododendrus dar 1957 m., vėliau sukūrė 78 naujas veisles, tinkamas auginti po atviru dangumi, ir 22 veisles, auginamas šiltnamyje. Dar 1964 m. apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją apie šiuos augalus, o 1983 m. tuometėje TSRS mokslų akademijoje apgynė biologijos mokslų daktaro disertaciją apie rododendrus, savo darbe rėmėsi Latvijoje sukaupta patirtimi. Paskelbė 438 publikacijas, tarp jų aštuonias monografijas ir vadovėlį. Jis yra daugelio mokslo draugijų, Vokietijos ir Amerikos rododendrų augintojų asociacijų ir Anglijos Karališkosios sodininkystės draugijos narys.
Per pirmuosius septynerius savo tyrimų metus R. Kondratovičius išbandė per 400 laukinių rūšių tinkamumą Latvijos klimato sąlygoms, surinko apie 100 laukinių rododendrų rūšių ir veislių kolekciją universiteto botanikos sode. Tačiau vėliau jo kolekcijai ir selekcijai reikalingi plotai botanikos sode ėmė nebetilpti, mat sodas įsikūręs mieste, tarp keturių Rygos gatvių. Todėl ir teko ieškoti naujos vietos.
Tokia buvo surasta pušyne apie 15–20 km nuo universiteto botanikos sodo. Viskas prasidėjo nuo to, kad beveik 12 hektarų miško plotas padalytas į 136 sektorius, įrengti keliai ir visas centras aptvertas tvora. Kuriant veisles iškilo netikėtų sunkumų – pavyzdžiui, rododendrų veislę ‘Inga‘ jau buvo sukūrę vokiečiai ir švedai.
Išeitis rasta – prie pavadinimų, kurie jau egzistavo, tiesiog pridurtas žodis „Babites“. Taip atsirado ‘Babites Inga‘, ‘Babites Balta‘, ‘Babites Lavanda‘. Šiame centre galima sužinoti, kokius augalus sukryžminus kokios veislės gautos, net paprašyti sukurti naują, kuriai bus suteiktas pageidaujamas vardas – vietovės, įmonės ar asmens, žinoma, tokia paslauga nemažai kainuoja.
Rododendrų centre, be jo įkūrėjo sukurtų veislių, auga ir kitose šalyse išvesti augalai, todėl čia galima apžiūrėti daugybę rododendrų ir jais pasigėrėti. Šiuo metu ten auga 76 gamtoje rastos rūšys ir 248 veislės, taip pat ir vietinės selekcijos. Kai kurios naujos veislės dar net neturi pavadinimų, tik numerius.
Itin daug lankytojų sulaukiama, kai rododendrai žydi – nuo gegužės vidurio iki liepos vidurio, sodinukais prekiaujama jau nuo balandžio, taip pat rudenį – rugsėjo–spalio mėn. Beje, dauguma jų parduodami ne su vazonais, o iškasti iš grunto.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
