Sveiki, draugavau su vaikinu beveik metus ir jis mane paliko. Buvau įskaudinta, tačiau greitai atsigavau ir gyvenu toliau.. Tačiau nepraėjus mėnesiui jis grįžo, ir dabar gyvena tik manim. Aš su juo bendrauju, tačiau tik kaip draugai, nors kartais pasibučiuojam, žodžiu, būna visko.
Mano šeimai, draugams jis labai patinka, ir visi nori, jog jam atleisčiau. Jis geras vaikinas todėl patinka ir mano mamai.
Bet kol buvau išsiskyrusi, atsirado kitas vaikinas - Nojus. Jis linksmas, gražus, ir man patinka.. Su juo jaučiuosi gerai, šiurpuliukai laksto per kūną, tačiau negaliu draugauti su abiem...
Myliu pirmąjį, bet patinka ir Nojus.. Nojus nepatinka mano šeimai, nes mokosi prastai, ir tiesiog visi pripratę prie pirmojo. Žinau, kad jei atleisčiau pirmajam, gyventumėm gerai, nors ir per nedidelį atstumą, tačiau savaitgaliais būtumėm kartu, man tas netrukdo. Atrodo myliu jį, bet jis ir erzina mane. O štai Nojus man suteikia tą jausmą, kurio kiekvienai moteriai taip reikia. Ką daryti? Klausyti kitų, ar širdies? Nežinau, net neįsivaizduoju kaip pasielgti, kai nenoriu prarasti nė vieno.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas:
KAI NESINORI PRARASTI NĖ VIENO
Sveiki,
Manau, kad jūsų situacijoje geriausiai būtų susitaikyti su tuo, kad kažką vis vien prarandi. Tiesiog gyvenime būna tokių atvejų, kai neprarasti negali.
Jeigu jūs dabar pasirinktumėte tik Nojų, tai turėtumėte prarasti savo pirmą vaikiną. Jis, tas senas vaikinas, yra geras tuo, kad jus myli, nors ir yra prieš jus kaltas. Beje, tai, kad jis kaltas, irgi tik padidina jo vertę, juk kaltas vaikinas yra labiau sukalbamas. Juo netgi galima "pažaisti". Be to, kad jums tektų su tokiu vertingu vaikinu atsisveikinti renkantis Nojų, yra dar tėvų nuomonė.
Nojus nepatinka jūsų šeimai, prastai mokosi, tuomet jūs negalite jo vestis į svečius, o be to susitinkant su Nojumi, reiktų nuolat teisintis prieš tėvus.
Be šeimos paramos į jūsų sielą nuolat lįstų visokios abejonės dėl Nojaus , nors jis ir gražus, ir linksmas, ir "šiurpuliukus" sukelia. Šeimos nuomonė juk mums yra labai svarbi, ir visai nuo tos nuomonės žmogus negali atsiriboti. Nebent būtų labai maištingas, kaip kokia Džiuljeta ir jos Romeo. Taip, jie mylėjo vienas kitą nepaisant tėvų nuomonės. Bet jūs gi žinote, kaip jiems baigėsi. O be to, jie - išgalvoti personažai.
Jeigu jūs dabar pasirinktumėte savo seną vaikiną, tai tektų atsisakyti Nojaus. Senas vaikinas, žinoma, nenorėtų, kad toks Nojus egzistuotų, o sužinojęs turėtų pretekstą jus apkaltinti, arba net vėl išeiti. Greičiausiai jis neišeitų, o sukeltų pavydo sceną, ir nusimestų nuo savęs "kaltojo" rolę, nes galėtų jums pasakyti: „tu tokia pat, kaip aš, tikrai ne geresnė“. Ir kas žino: jei jūs linkusi save graužti, kaip nemaža dalis merginų, tai ir patikėtumėte, kad esate kalta. Jis jaustųsi teisus, o jūs- ne.
Be to, atsisakydama Nojaus, jūs atsisakote to saldaus jausmo, kuris reikalingas kiekvienai moteriai. Su savo senu vaikinu irgi, tikriausiai, buvo tokia meilė, bet po metų pažinties ji, galimas daiktas, atvėso. Naujas žmogus visuomet įdomesnis už seną, nes yra dar nepažintas. O kaip gali atsisakyti to, kas liko nepažinta? Ar galėtumėt sau šitai atleisti ateityje?
Jeigu jūs dabar pasirinktumėte abu vaikinus, tai turėtumėt atsisakyti sielos ramybės. Draugauti iš karto su dviem vaikinais - kartais pasitaikanti situacija, tačiau ją apsunkina būtinumas slapstytis . Nė vienas vaikinas neapsidžiaugtų, sužinojęs, kad yra ne vienintelis. Visai gali būti, kad sužinoję vienas apie kitą jie abu nuo jūsų nusisuktų. Ir ką tuomet jums daryti?
Jūs verktumėte ir keiktumėte save. Ir netgi jeigu jums pavyktų išlaikyti viską paslaptyje, meilė dviem per daug drasko moters širdį. Ji negali pilnai atsiduoti ne vienam. Na nebent turėtų tokį retą suskilusį charakterį, kuomet žmoguje gyvena iš karto kelios asmenybės, ir jos nežino viena apie kitą. Tuomet - prašau: kiekviena asmenybė gali mylėti kitą žmogų, ir tai nemaišo. Bet jūs, atrodo, tokioms asmenybėms nepriklausote. Vadinasi, būtų sunku. Galų gale tektų atsisakyti abiejų.
O ką jeigu jūs dabar kaip tik ir pasirinktumėte šį variantą: sąmoningai atsisakytumėte abiejų vaikinų? Pasakytumėte šeimai ir draugėms: „na, kadangi man patinka iš karto abu, vadinasi, aš esu dar ieškojimo stadijoje, dar nelabai „išsilaksčiusi“. Draugės ir šeima ne iš karto jus suprastų, o tik gūžčiotų pečiais. Tuomet jūs prarastumėte žmones, su kuriais pas jus yra meilė. Atsirastų graužatis dėl savo kvailumo ir gėda : kas gi būdamas sveiko proto atsisako antrų pusių? Tačiau nepaisant šių abejonių, tokių keistų pasirinkimų žmonių tarpe pasitaiko. Galų gale tai atneša pasitenkinimą savimi : "nenorėjau nė vieno skaudinti, tad ir atsižadėjau abejų," - pasako tokia moteris. Ir jaučiasi savo egoizmą nugalėjusi dėl kitų. Tačiau kažin ar jūs priklausote tokioms moterims. Jūs man atrodote, turite sveiko egoizmo ir nenorite savęs skriausti.
Štai ir gaunasi, kad bet kokiu atveju jūs kažką prarandate. Visai kaip tame anekdote : joja karys keliu ir sustoja prie kryžkelės. Ir mato stulpą su užrašu: „ Į kairę josi - arklio neteksi; į dešinę josi - į pelkę įbrisi; tiesiai josi- galva rizikuosi. „Susimąstė karys. Tik žiūri: apačioje dar prierašas: " o jei čia ilgai svarstydamas stovėsi - į kailį gausi".
Klausimas : ar jūs esate pasiruošusi gyvenime kažko atsižadėti? Sakoma, kad tik tokiu atveju mes galime pasijusti laimingi. Taip, tai labai neįprasta mintis, juk mes manome, kad laimė ateina, kai mes kažką įsigyjame, ar ne? Na svajoji apie turtą : štai kai jį turėsiu, tai būsiu laimingas. Arba apie santuoką: štai susituoksiu, tai būsiu laimingas. Arba apie vaikus. Arba apie kokią nors kelionę.
Tačiau ateina ta išsvajota minutė, įsigyji, ko norėjai, ir ką? Pati pamatysite, ką.
O štai kai atsižadi ko nors, jausmas tikrai nerealus.
Aš pridėčiau dar, kad pasirinkti, ko būtent atsižadėti, gali tik pats. Kokį sprendimą jūs bepadarytumėte dėl Nojaus ir seno vaikino, jis atneš jums didesnį pasitenkinimą, nei bet koks žingsnis, padarytas net labai protingam žmogui patarus.
Patikėkite: kas tai daro, nesigaili.
Sėkmės jums renkantis.
Olegas Lapinas
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite gyvenimas@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai). Išgyvenate kažką panašaus? Pasidalinkite patirtimi.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
