Daugiau negu trys šimtai kilometrų po žeme. Kasdien apie 8 milijonus žmonių ir 190 įspūdingų stočių. 400 traukinių, kursuojančių kas 2,5 minutės. Maskvos požeminis geležinkelis apipintas nuostabiomis istorijomis, legendomis ir mistika.
Požeminės trasos idėjos
Apie požeminio kelio statybą Maskvoje kalbėta jau nuo XIX a. pab. 1875 m. buvo parengti, tačiau neįgyvendinti planai požemine trasa sujungti Kursko stotį ir Marina Rošča. Dar vieną projektą, pateiktą Maskvos dūmai, 1902 m. atmetė tramvajų transporto lobistai. Tuomet tramvajai gerokai papildydavo valstybės iždą.
Metropoliteno planai svarstyti 1913–1914 m., tačiau prasidėjus pilietiniam karui jų nepavyko įgyvendinti. 1931 m. Rusijos komunistų partijos centro komitetas nutarė sostinės transporto problemas spręsti tiesiant požeminį geležinkelį. Projekto vykdymą prižiūrėjo Josifas Stalinas. Už bet kokį atsilikimą nuo grafiko darbuotojai netekdavo darbo arba net gyvybės. 1935 m. gegužės mėnesį pirmieji traukiniai pradėjo kursuoti 11,2 km ilgio požemine trasa Sokolnikai–Kultūros parkas.
Stotys tarsi šventyklos
Baigiantis trečiajam dešimtmečiui Maskvos metropolitene traukiniai pradėjo kursuoti jau trimis linijomis. Šis požeminis geležinkelis išsiskiria unikaliu stočių apipavidalinimu. Sovietų ideologų sprendimu požeminės stotys turėjo atrodyti kaip rūmai. Naujų stočių eskizus priimdavo arba atmesdavo speciali komisija, o kai kurių stočių apipavidalinimo idėjas siūlė J. Stalinas. Taigi buvo kuriama didinga sovietų ideologijos šventovė, simbolizuojanti šviesią ateitį.
Maskvos metropoliteno stočių architektūra primena šventyklas. Čia gausu marmurinių ir bronzinių statulų, stiklo mozaikų, vitražo langų, bizantiško stiliaus marmuro ir granito dekoracijų. Kai kur netgi galima įžiūrėti altorių, stačiatikių kryžių arba šventųjų paveikslų. Galbūt tai atsitiktinumas, šviesos ir šešėlių žaismas, o gal tylus dailininkų, iki revoliucijos tapiusių ikonas, maištas.
Maskvos gyventojai naują transporto rūšį pamėgo iš karto. Nuo 1930-ųjų iki dabar vagonai būna sausakimši. Praėjus aštuoneriems metams po Maskvos metropoliteno atidarymo jis užėmė antrąją vietą pasaulyje pagal pervežamų keleivių skaičių. Vienintelis miestas, kurio nepavyko pralenkti, tai Tokijas. Japonijos sostinės požeminiu geležinkeliu piko valandomis keliauja tiek daug žmonių, kad specialiai apmokyti darbuotojai netgi padeda jiems įlipti į sausakimšus vagonus.
Išsigelbėjimas po žeme
1941 m., fašistų lėktuvams bombardavus Maskvą, metropolitenas tapo didžiule slėptuve. Čia vykdavo valstybiniai pasitarimai, stotyse ant grindų miegodavo žmonės, žaisdavo vaikai, netgi gimdavo kūdikiai. 1941-aisiais Maskvos metropolitene gimė 217 naujagimių.
Tų pačių metų spalio mėnesį vokiečiai buvo taip arti Maskvos, kad jos okupacija atrodė neišvengiama. Gyventojai traukėsi į rytus.
Strateginiai objektai buvo užminuojami. Įsakyta skubiai parengti požeminio geležinkelio, kaip itin svarbaus objekto, sunaikinimo planą. Spalio 15-ąją metropoliteno durys neatsidarė. Tai buvo vienintelis kartas per visą jo istoriją. Tačiau tos pačios dienos vakarą miesto valdžia išleido naują įsakymą. J. Stalinas pareiškė, kad Maskva nebus atiduota okupantams, ir požeminis geležinkelis turi veikti!
Netgi karo metais nesiliovė naujų metropoliteno linijų tiesimas. Idėja panaudoti metropoliteną kaip slėptuvę išliko ir po karo bei įgavo naujų bruožų. Prasidėjus šaltajam karui sovietų valdžia nutarė, kad požeminės komunikacijos gali tapti prieglobsčiu nuo atominių bombų. Tuomet pradėta tiesti slapta valstybinė požeminio geležinkelio atšaka, vadinama objektu D-6.
Slaptas objektas D-6
Maskvos požemių tyrėjai, smalsuoliai, istorikai, žurnalistai – visi yra girdėję gandų apie slaptu J. Stalino įsakymu sukurtą požeminį objektą D-6. Teigiama, kad požemiai driekiasi per penkiolika lygių žemyn, o žemiausiame įrengtas slaptas antrasis metropolitenas, vietomis besileidžiantis į daugiau nei puskilometrio gylį. Jis yra puikiai prižiūrimas ir bet kurią minutę paruoštas naudoti.
Antrasis požeminis geležinkelis kruopščiai saugomas. Sargybiniams įsakyta šaudyti be perspėjimo į tikslingai ar atsitiktinai užklydusius smalsuolius. Požeminėmis linijomis jis sujungtas su Kremliumi, generaliniu štabu ir kitais svarbiais objektais. Kol kas požeminio objekto D-6 niekas nematė. Apie jį žino tik keletas valdžios atstovų.
Traukinys vaiduoklis
Maskvos metropolitenas apipintas įvairių legendų. Pasakojama, kad kartą per mėnesį naktį juo pravažiuoja traukinys vaiduoklis, kuris stoja kiekvienoje stotelėje, tačiau durys retai atidaromos. Taip pat teigiama, kad Maskvos požemiuose neva gyvena didžiuliai žiogai ir balti tarakonai, plėšrūs sliekai ir žiurkės.
Vairuojantieji požeminius traukinius irgi užsimena apie paslaptingas vietas, kur dėl nepaaiškinamų priežasčių šokinėja spidometro rodyklės ir dažniau nei kitur pasitaiko gedimų. Anot parapsichologų, Maskvos požemiuose gausu negatyvios energijos. Dauguma požeminių linijų eina per buvusias kapines, masinių laidojimų ar žudynių vietas.
Įrengiant naujas linijas senose kapinėse aptiktus palaikus būdavo įsakyta tiesiog užkasti tose pačiose vietose. Darbininkai sutrikdė mirusiųjų ramybę, todėl dvasios dabar kankina gyvuosius. Dirbantieji tuneliuose neretai girdi keistus garsus ir netgi regi vaiduoklius. Kai kur vyrauja tokia negera aura, kad stresą ir haliucinacijas patiria netgi keleiviai. Parapsichologai, nusileidę į požemius, virgulių pagalba randa tiek negatyvios, tiek pozityvios energijos sankaupas.
Gydytojai teigia, kad sąlygos čia ne tokios kaip žemėje: skiriasi oro slėgis, drėgmė ir pan. Tai uždara erdvė, kuri veikia žmogaus psichiką. Šią būseną lengviau pakelti, jeigu pavyksta kur nors nukreipti dėmesį, pavyzdžiui, skaityti, klausytis muzikos arba bendrauti.
Įdomu
Iki 1955 m. Maskvos požeminis geležinkelis buvo vadinamas L. Kaganovičiaus vardu.
1955-aisiais komunistų partija pasmerkė dizaino ir architektūros puošnumą, todėl dauguma puošybos elementų iš metropoliteno stočių buvo pašalinti.
Revoliucijos aikštėje stovi pasieniečio su šunimi skulptūra. Varinė šuns nosis nutrinta iki blizgesio. Maskvos studentai tiki, kad ją palietus pavyks sėkmingai išlaikyti egzaminus.
Iki 2020-ųjų planuojama nutiesti dar 124 km požeminių trasų.
Pirmosioms metropoliteno stotims apipavidalinti panaudoti akmenys iš 1934 m. nugriauto Serpuchovo kremliaus.
Traukiniuose, kursuojančiuose centro link, stotelių pavadinimus vardija vyriškas balsas, o važiuojančiuose priešinga kryptimi – moteriškas. Tai padeda orientuotis silpnaregiams.
Požeminio geležinkelio traukinių vidutinis greitis 41,6 km/val.
Per parą Maskvos metropolitene eksploatuojama 3 500 vagonų.
Dažniausiai traukiniai būna sudaryti iš aštuonių vagonų.
Maskvos metropolitenas veikia nuo 5.35 ryto iki 1.00 nakties.
Kai kurie traukiniai yra teminiai arba vardiniai. Pavyzdžiui, traukinys „Skaitanti Maskva“ apipavidalintas klasikinių kūrinių citatomis ir jų iliustracijomis.
Maskvos požeminiame geležinkelyje gyvena apie 500 benamių šunų.
