Vieni ar su pagalba?

Į „Gimimą LT“ susibūrusios mamos tikina, jog gimdymas namuose turi daug pranašumų. Žinoma, jeigu jis reglamentuotas įstatymų. Taip yra Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Kanadoje, Australijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų valstybių, tačiau ne Lietuvoje.

Tiesa, tai netrukdo kai kurioms moterims rizikuoti savo ir savo vaiko sveikata ir gimdyti namuose be kvalifikuoto mediko priežiūros, nes taip gimdyti nėra draudžiama.
Gimdymas ne ligoninėje – toks gimdymas, kai moteris gimdo namuose ar natūralaus gimdymo centre.

Problema ta, kad ir dabar moterys gali gimdyti namuose, bet jos negali sulaukti kvalifikuotos akušerių pagalbos. Tai reiškia, kad šeima rizikuoja gimdyti viena“, – sako iniciatyvos „Gimimas LT“ atstovė, VšĮ Prieraišiosios tėvystės centro direktorė Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.

Moteris pabrėžia, kad šiuo atveju kalbama tik apie planuotus gimdymus, kai šeima žino apie visas rizikas, moteris visą nėštumo periodą lankosi pas akušerį ir nėštumas yra mažos rizikos.
„Gimdymas namuose yra ir medikų sprendimas tose šalyse, kur tai įteisinta. Specialistas apžiūri moterį iš anksto, apsilanko šeimos namuose, įvertina psichologinę poros būseną ir tada nusprendžia“, – teigia V. Pilipauskaitė-Butkienė.

Gimdymo namuose įteisinimas, pasak iniciatyvos atstovų, reiškia valstybės palaikymą. „Gimdymas bus saugus, jei akušeris galės būti su moterimi, padėti jai“, – įsitikinusi pašnekovė.

Gresia bylinėjimusi Strasbūre

Uždrausti moteriai gimdyti, kur ji nori, nėra įmanoma. Yra valstybių, kur gimdymas namuose netgi skatinamas.

„Kai kuriose šalyse gimdymas namuose yra remiamas valstybės, kaip prioritetinis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje gimdymas namuose mažos rizikos atvejais palaikomas nacionaliniu lygiu. Pagalbą medikai čia privalo teikti netgi tokiais iš anksto žinomais rizikingais atvejais kaip sėdmeninės pirmeigos atveju. Olandijoje gimdymas namuose yra skatinamas, nes tai valstybei pigiau. Čia gimdymą namuose iš anksto renkasi iki 30 proc. nėščiųjų“, – teigia teisininkė, Mykolo Romerio universiteto lektorė Elena Kosaitė-Čypienė.

Pašnekovės teigimu, mūsų sveikatos apsaugos ministras pareiškė, kad Lietuva renkasi kitą kelią, ir nurodė Šveicarijos programą.

„Šveicarijoje moterys laisvai renkasi, kur gimdyti – namuose, mažuose gimdymo centruose ar ligoninėse, – tačiau gimdymas visiškai apmokamas iš ligonių kasų. Be to, apmokama 10 dienų po gimdymo gimdyvės ir kūdikio priežiūra, įskaitant visas tam reikiamas priemones, bei trys žindymo konsultacijos“, – pabrėžia E. Kosaitė-Čypienė.

Teisininkė įsitikinusi, kad tuo atveju, jeigu Lietuva ir toliau nenorės reglamentuoti gimdymo namuose, galime sulaukti bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme.

„2010 m. byloje Ternovski prieš Vengriją Europos Žmogaus Teisių Teismas gimdančios moters teisę pasirinkti gimdymo sąlygas apibrėžė kaip žmogaus teisę, netiesiogiai kylančią iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamos teisės į privatų gyvenimą. O tai apima teisę pasirinkti būti ar nebūti tėvais ir laisvę pasirinkti tapimo tėvais būdą bei aplinkybes. Taip pat ir galimybę gimdyti ne ligoninėje. Be to, Teismas pabrėžė, kad teisė pasirinkti gimdymo vietą apima teisę gauti profesionalaus mediko pagalbą. Todėl valstybė negali nustatyti draudimų specialistams priimti gimdymo namuose“, – teigia pašnekovė.

Lietuva prisijungė prie konvencijos, tad jeigu niekas nesikeis, galime sulaukti bylų Strasbūre.

Gydytojams parankiau ligoninėje

Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. dr. Daiva Vaitkienė sako, kad gydytojams daug paprasčiau, kai gimdyvė gimdo ligoninėje, tačiau yra tokių, kurios nori gimdyti namuose, tad ir jos turi būti saugomos įstatymo.

„Gimdoma namuose ir dabar, tačiau nereglamentuotai ir be taisyklių. Kaip gydytojai, labiau norėtume, kad moterys gimdytų ligoninėse, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į mažos grupės interesus, – teigia D. Vaitkienė. – Nėra įrodymų, kad praktika gimdyti namuose, kai tai reglamentuoja valstybė, yra žalinga. Ar pas mus tokia sistema galėtų veikti, nežinau. Tai priklauso ne nuo akušerių, o nuo teisininkų, visuomenės sveikatos specialistų, sveikatos apsaugos politikų.“

Pasak medikės, gimdyti namuose galėtų tikrai ne kiekviena moteris, o tik tos, kurių nėštumas – nerizikingas ir kurios pačios to nori. Vis dėlto net ir visiškai nerizikingas sveikos moters nėštumas gali baigtis rimtomis komplikacijomis ir skubiu vykimu į ligoninę.

Rizika – didžiulė

Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad saugiausia vieta moteriai gimdyti, net ir esant mažai rizikai, – akušerijos stacionaras. Pasak specialistų, atlikta nemažai įrodymais pagrįstų mokslinių studijų, lyginančių planuotų gimdymų ligoninėse ir namuose rezultatus. Tyrimai rodo, kad naujagimių mirtingumo rizika gimdant namuose yra 2–3 kartus didesnė.

„Ar protinga rizikuoti naujagimio sveikata ar net gyvybe, kai kilus komplikacijai gimdant namuose nebus galimybių suteikti reikiamos pagalbos? Siekiant užtikrinti gimdyvėms ir naujagimiams teikiamų paslaugų saugumą, ligoninių gimdymo skyriai aprūpinami modernia aparatūra. Neabejoju, kad akušerijos paslaugų teikimas namuose, t. y. vietoje, kur nėra galimybės suteikti reikiamos pagalbos gimdyvei ir naujagimiui, būtų tam tikras žingsnis atgal bandant motyvuoti žmogaus teisėmis“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja prof. Gražina Drąsutienė atkreipia dėmesį, kad šiandieniai akušerijos stacionarai yra palankūs šeimai. „Gimdymo metu dalyvauja gimdyvės vyras, palatos po gimdymo atitinka moters po gimdymo reikmes. Tad kodėl visa tai paneigus reikia gimdyti namuose? Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos darbuotojai kategoriškai nepritaria įvairių „pribuvėjų“ ar medikų veiklos gimdyti namuose įteisinimui“, – dėsto G. Drąsutienė.

Žingsnis atgal

Per pastaruosius 20 metų Lietuvai pavyko pasiekti gerų rezultatų ir gerokai sumažinti nėščiųjų, gimdyvių ir kūdikių mirtingumo rodiklius. Tam skiriama ne tik Lietuvos lėšų, bet ir užsienio valstybių parama. Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Šveicarija, šiemet pradėjo įgyvendinti du projektus, susijusius su nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių paslaugų kokybės bei jų prieinamumo gerinimu.

Pasak ministerijos atstovų, 22 šalies ligoninės bus aprūpintos būtina modernia medicinine įranga, sumažės šalies miestų ir rajono ligoninių skirtumai. Anksčiau už Šveicarijos vyriausybės skirtas lėšas buvo nupirkta šiuolaikiškų medicinos prietaisų bei apmokytas ligoninių personalas.

„Tai sudarė prielaidas sukurti naują pagalbos nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui sistemą, pakelti medicinos personalo kvalifikaciją. Gerokai sumažėjo naujagimių, kūdikių ir perinatalinis mirtingumas, – pabrėžia N. Ribokienė. – Todėl neracionalu ardyti veiksmingą sistemą, ypač atsižvelgiant į specialistų nuomonę, kad akušerijos paslaugų teikimas namuose, t. y. vietoje, kur nėra galimybės suteikti reikiamos pagalbos gimdyvei ir naujagimiui, būtų tam tikras žingsnis atgal.“

Įžvelgia kriminalą

Šiuo metu Vilniaus rajono policijos komisariate vykdomas ikiteisminis tyrimas, kai po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tarp įtariamųjų – aktyvūs gimdymo namuose įteisinimo iniciatoriai. Kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas, Sveikatos apsaugos ministerija teisės aktų pakeitimų, susijusių su akušerijos paslaugų teikimu namuose, nesvarstys.

„Turiu Vilniaus rajono policijos komisariato oficialų raštą, kuriame nurodoma, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas – tiriama apie 400 nusikalstamų veikų. Kaltinamieji ir įtariamieji yra tie patys asmenys, kurie siekia reglamentuoti gimdymą namuose. Yra kaltinimų dėl dokumentų klastojimo, veiklos be medicininio išsilavinimo, neturint reikiamos licencijos, taikant medicinos mokslo tyrimais nepatvirtintus metodus. Taip pat vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl konstatuotų kūdikių mirčių, gimdymo pažymų klastojimo“, – vardija N. Ribokienė.

Reaguodama į tokius viceministrės pareiškimus, minėtos iniciatyvos atstovė V. Pilipauskaitė-Butkienė išplatino pranešimą žiniasklaidai – jame tikina, kad iniciatyvos tikslas nėra susijęs su jokiais ikiteisminiais tyrimais, kad jeigu gimdymo namuose klausimas būtų sureguliuotas, nebūtų jokių ikiteisminių tyrimų.

Būtina sukurti alternatyvą

Paulius SKRUIBIS, psichologas.

– Ilgą laiką į gimdymą buvo žiūrima kaip į išskirtinai fiziologinį procesą, tačiau dabar jau pripažįstama, kad psichologiniai veiksniai – taip pat svarbūs. Kai gimdyvė atvyksta į ligoninę, dėl nepažįstamos aplinkos laikinai sustoja sąrėmiai. Kai moteris apsipranta, sąrėmiai atsinaujina.

Gera psichologinė savijauta leidžia išvengti medicininių intervencijų. Namie dauguma jaučiamės geriausiai. Ne tik dėl to, kad galime užsidegti žvakutę ar smilkalų. Čia žmogaus sukurta aplinka, kur jam patogu. Moteris jaučiasi geriau, jaukiau ir labiau atsipalaidavusi.

„Gimdymas namuose“ skamba labai grėsmingai tik todėl, kad mums tai nėra dažna praktika. Tačiau pažvelkime kitaip: prie jūros galima važiuoti autobusu arba automobiliu. Saugiau – autobusu, nes vairuoja profesionalus vairuotojas, tačiau rizika maža ir vienu, ir kitu atveju. Tuomet žmogui rūpi tai, kaip jis jaučiasi vienu ar kitu atveju. Važiuodamas autobusu gali nieko neveikti, tačiau važiuodamas automobiliu kontroliuoji padėtį. Važiuojančiųjų automobiliu prie jūros mes nevadiname nesaugiais ar išprotėjusiais.

Psichologai kviečia sukurti „kelių eismo taisykles“ gimdymui namuose. Tai visiškai normalių ir sveiko proto žmonių pasirinkimas, tik būtina jį reglamentuoti.

Lietuvai reikia natūralaus gimdymo centrų

Rūta ALDONYTĖ, Teksaso valstijoje (JAV) gyvenanti biomedicinos mokslų daktarė.

– Kartais atrodo, kad medicininė gimdymo priežiūra švaistosi kūju, taisydama šveicarišką laikrodį. Tai, žinoma, nėra taikoma visiems atvejams, tačiau būtina alternatyva, kai žmogus gali išlaukti ir pagimdyti pats.

Amerikoje gimdymo centrų paslaugomis naudojasi labai mažai moterų, bet neįsivaizduojama, kaip būtų be jų. Man pavyko susirasti tokį centrą, ir tuo labai džiaugiuosi. Tas centras – labai nedidelis. Jame dirba akušerės, jos konsultuojasi su gydytojais, tačiau sprendimus priima savarankiškai. Čia neatliekama medicininių intervencijų, medikamentinio nuskausminimo, skatinimo. Gimdymo eiga nekeičiama. Jeigu prireikia specialios įrangos, gimdyvė vežama į ligoninę, tačiau tai nereiškia, kad greitosios medicinos pagalbos automobilis nuolat budi prie durų. Jokio streso.

Lietuvai tokios sistemos ir tokių natūralaus gimdymo centrų taip pat labai reikia. Jeigu akušerės būtų „išvaduotos“ iš gydytojų globos, įgautų daugiau atsakomybės, tai būtų didelis žingsnis į priekį.

„Jeigu būčiau gimdžiusi namuose, mano vaiko nebūtų“

Kristina VASILIAUSKIENĖ, ekonomistė.

– Mūsų vaikas buvo ilgai lauktas ir planuotas. Rūpestinga gydytoja visą nėštumą stebėjo, kaip vystosi kūdikis, patarė, kaip maitintis, atsakė į visus klausimus. Visą nėštumo periodą buvau pavyzdinga būsimoji mama: vengiau bet kokių stresų, daug laiko leisdavau gryname ore, tinkamai maitinausi, judėjau, gyvenau teigiamomis emocijomis. Svarbiausia, kad ir aš, ir mano mažylis jautėmės puikiai. Iki šiol nežinau, ką reiškia rytiniai pykinimo priepuoliai, sutinusios kojos, skausmai ar kiti nemalonumai, kuriais skundžiasi dažna nėščioji.

Kai artėjo laikas gimdyti, paklausiau savo gydytojos, ar galėsiu gimdyti pati. Nenorėjau jokių nuskausminamųjų ar kitokio įsikišimo – tik paprasto gimdymo. Gydytoja tik šyptelėjo: „Neturiu nė menkiausio įtarimo, kad kažkas būtų ne taip. Ir jūs, ir vaikelis esate sveiki. Viskas bus gerai, net jei gimdytumėte namuose.“

Ir štai gimdymas. 18 valandų sąrėmių gimdyklos palatoje ir mano didžiulis užsispyrimas. Buvau tikra, kad pagimdysiu pati. Ne pagal planą „greitai ir lengvai“, bet pagimdysiu. Tiesa, labai ramino tai, kad jaučiausi saugi – patikimose medikų rankose. Jie nuolat klausydavo kūdikio širdelės, palaikė.

Viskas buvo paruošta gimdymui. Akušerė dirbo savo darbą, kai staiga viskas liovėsi būti pagal planą. Nuo manęs niekas nebepriklausė – tik nuo medikų profesionalumo. Viskas lyg migloje: daug gydytojų, vaistai, kelias į operacinę...

Po cezario pjūvio atsigavau greitai, nes žinojau, kad ir mane, ir mano mažylį gydytojai „privertė“ gyventi. O juk tokios komplikacijos gali nutikti bet kuriai moteriai, gimdančiai namuose. Tik kelias iki ligoninės gali kainuoti pernelyg brangiai.