Tai sapropelis – ežerinės kilmės organinė, bestruktūrė drebučių pavidalo arba smulkiai grūdėta masė. Iš pažiūros atrodo kaip paprasčiausias dumblas, bet jo viduje – milijardų bakterijų kolonijos, kurios paverčia itin naudingu.

Sapropelis susidaro užaugančiuose, sekliuose, senatvės stadijos ežeruose bei ežerinės kilmės pelkėse iš planktoninių organizmų likučių ir sąnašų (smėlio, molio, kalkių). Lietuvoje būdingas jo storis 1–2 m, kartais iki 5 m, o išskirtiniais atvejais gali siekti net keliolika metrų.

Šio naudingojo dumblo panaudojimo galimybės gana didelės: daugiausiai jis pasaulyje naudojamas kaip trąša bei medicinos, kosmetikos srityje – kaip gydomasis purvas, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad sapropelis taip pat būtų naudingas ir pašarų gyvuliams bei paukščiams gamyboje, statybos, biokuro pramonėje.

Naudingiausias – kaip trąša

Stambesniuose žemės ūkiuose dažniausiai naudojamos cheminės arba mineralinės trąšos, tačiau Lietuvoje tarp smulkių sodininkų, daržininkų ir ūkių vyrauja nuo seno populiari biologinė trąša – mėšlas. Vis dėlto sapropelis, anot tyrimų, yra daug kartų geresnė trąša nei gyvulių mėšlas ir tikimasi, kad ateityje išstums pastarąjį.

Pats sapropelis yra labai nevienoda medžiaga. Priklausomai nuo ežero, geografinių, gamtinių ir kitų sąlygų, jis gali būti gana skirtingas. Priklausomai nuo sudėties, sapropelyje yra apie 15–90 proc. organinės medžiagos, 5 –60 proc. kalcio karbonatų, silicio, magnio, geležies, aliuminio, mangano, fosforo, kalio, natrio oksidų, įvairių mikroelementų: mangano, cinko, vario, molibdeno, kobalto, boro ir kt. Be to, sapropelyje yra vitaminų, amino rūgščių ir kitokių biologiškai aktyvių medžiagų. Visi šie komponentai yra reikalingi žemės ūkio augalų mitybai.

Pirmieji sapropelio kaip trąšos tyrimai Lietuvoje atlikti 1959-1966 m. Tyrimai leido nustatyti įvairių sapropelio normų, tręšimo laiko ir įterpimo į dirvą būdų įtaką žemės ūkio augalų derliui. Po šių bandymų Lietuvoje apie 20 metų sapropelis kaip trąša nebuvo tirtas. Per tą laiką beveik visi dirvožemiai buvo pakalkinti, pasikeitė jų agrocheminės ir fizikinės savybės, todėl atsirado poreikis ir galimybės iš naujo pradėti sapropelio efektyvumo tyrimus.

Devintajame dešimtmetyje pradėjus intensyviai valyti ežerus (1984, 1985 ir kiek vėliau – 1994 m.) Lietuvos žemdirbystės instituto (dab. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras – LAMMC) Vokės filiale buvo įrengti lauko bandymai, kuriuose buvo tiriamas įvairios cheminės sudėties sapropelio, jo mišinių su mėšlu efektyvumas dirvožemio tvarumui ir augalų derliaus formavimui. Ilgamečiai rezultatai rodo, kad sapropelis – labai efektyvi trąša, kuri gali smarkiai pagerinti derlingumą, o geriausia jo savybė ta, kad tai visiškai organinė (kitaip sakant „natūrali“) priemonė. Lietuvoje ir pasaulyje kovojant su dirvožemio erozija, užterštumu ir dideliu trąšų poveikiu vandeniui, sapropelis galėtų būti išsigelbėjimas.

Lietuvos mokslininkų tyrimai parodė, kad įvairios cheminės sudėties sapropelio panaudojimas dirvožemio tręšimui turėjo tiesioginės įtakos stabdant dirvožemio rūgštėjimo procesą, didinant suminio azoto ir humuso kiekį dirvožemyje. Visais tręšimo sapropeliu atvejais dirvožemyje nustatytas teigiamas azoto, kalcio, magnio balansas ir neigiamas fosforo bei kalio. Pastarųjų elementų trūkumą, jeigu reikia, galima kompensuoti mėšlu arba mineralinėmis trąšomis, bet pastarųjų reiktų nepalyginamai mažiau nei naudojama dabar.
Sapropelis

Viename grame sapropelio priskaičiuojama iki 1,5 mlrd. bakterijų kolonijų, tuo tarpu paprastame komposte jų randama iki 0,4 mlrd., o mėšle tik 150-350 mln. Dėl to kaip trąša sapropelis seniai naudojamas pasaulyje ir išgaunamas ne vienoje valstybėje: itin daug – Ukrainoje ir Baltarusijoje, nemažai Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje ir kitose. Vakarų Europa negali pasigirti sapropelio ištekliais, nes ten visiškai kitokios gamtinės sąlygos, kitokie ežerai, todėl ir sapropelis juose nesusidaro arba jo susidaro itin mažai. Lietuvai šiuo atveju pasisekė.

Nepaisant daug jo gerųjų savybių, sapropelis žemės ūkyje, kaip trąša, lyginant su mineralinėmis ar cheminėmis trąšomis, naudojamas dar retai. Tačiau 2014 m. vasario mėn. Europos Komisija nusprendė sapropelį įtraukti į medžiagų, leidžiamų naudoti Europos Sąjungos ekologiniuose ūkiuose, sąrašą. Tai atvėrė duris į ekologinių ūkių rinką, kuri po truputį vis labiau domisi sapropeliu. Lietuvos sapropelio trąšų gamintojai deda dideles viltis į augantį susidomėjimą ir tikisi, kad netolimoje ateityje paklausa smarkiai išaugs.

Purvo vonioms – idealus

Sapropelis taip pat yra unikali terapijos priemonė, naudojama balneologijoje, purvo voniose. Sapropelyje yra daug organinių, biologiškai aktyvių medžiagų ir mikroelementų. Procedūros metu jis veikia ne tik odą, bet ir visus audinius bei organus, gerina kraujotaką, apsaugo odą nuo išsausėjimo ir senėjimo, drėkina ją, padeda kūnui pašalinti susikaupusias kenksmingas medžiagas ir šlakus. Po kelių sapropelio vonių ima stiprėti imunitetas, gerėja bendra organizmo savijauta.

Lietuvoje veikia kelios dešimtys SPA centrų ir sanatorijų, kurios giriasi gydymui naudojančios sapropelį, tačiau neapsigaukite – nebūtinai tai ir bus sapropelis. Neretai tokios įstaigos tenaudoja paprasčiausią durpių dumblą. Nors jis taip pat turi gerų gydomųjų ir kosmetinių savybių, visgi – tai ne tas pats, kas sapropelis, kuris pasižymi daug geresnėmis savybėmis.

Gydomasis sapropelis, pirmiausia, būna bekvapis. Tad jeigu atsidūrę purvo vonioje jaučiate dumblo kvapą – greičiausiai tai bus durpės, o ne sapropelis, todėl nepamirškite prieš procedūras pasidomėti, ar tikrai gausite tai, už ką ir mokate.

Lietuvos higienos norma 126:2010 aprašo, kokios savybės ir reikalavimai taikomi peloidams, naudojamiems medicinoje ir kosmetikoje. Į peloidų sąvoką įeina tiek sapropelis, tiek dumblas, tiek molis, tad teisiškai – lyg ir viskas tvarkinga. Tačiau nepamirškite, kad kiekviena medžiaga turi savo savybes, kurios smarkiai skiriasi.

Sapropelis iš kitų peloidų išsiskiria tuo, kad jame yra net 16 skirtingų rūšių amino rūgščių (tarp jų ir nepakeičiamos Lys, Val, Leu ir kt.) bei didelė mikro ir makro elementų įvairovė (Mg, Se, Zn, Cu, Mn, K, Ca ir kt.).

Gydomasis purvas ne tik naudojamas kosmetiniais sumetimais, bet ir gydomaisiais: juo gali būti gydomos įvairios sąnarių, raumenų ligos ir uždegimai, įvairių organų negalavimai ir pan. Gydytis purvu rekomenduojama sveikimo periode, pasibaigus ūminiam ligos laikotarpiui arba ligų profilaktikai. Svarbu atsižvelgti į bendrą paciento būklę, jo amžių, kraujotakos sistemą, ligos trukmę, proceso eigą, aktyvumą, paciento nervų sistemos būklę ir organizmo reaktyvumą. Tiesa, prieš gydomojo purvo procedūras svarbu pasitarti su savo gydytoju, nes kai kuriais atvejais ši procedūra nerekomenduojama.
Sapropelis

Gydomąsias ir kosmetines purvo vonias lietuviškose sanatorijose yra labai pamėgę svečiai iš užsienio, taip vadinamų sveikatingumo turistų vis daugėja, tad ir čia sapropeliui galimybės didėja.

Kitas panaudojimas

Sapropelis dėl jame esančių B grupės vitaminų, mikro ir makro elementų, nepakeičiamų amino rūgščių ir biostimuliatorių yra labai vertingas pašarų priedas kiaulėms ir paukščiams. Įvairių mokslininkų tyrimais nustatyta, kad sapropelio priedas (iki 2 kg per parą natūralaus sapropelio) pašaruose padidino kiaulių masės prieaugį 10-15 proc., o pašarų suvartojimas sumažėjo apie 10-15 proc. Sapropelis taip pat yra puikus enterosorbentas, todėl, žarnyne surišdamas kenksmingas medžiagas, apsaugo gyvulius nuo ligų, mažėja jauniklių kritimo rizika, jie auga sveikesni.

Lesaluose jis pagerina paukščių virškinimą ir medžiagų pasisavinimą, didėja kalcio asimiliacija. Sapropelio priedas (iki 40 g per parą) vištų ir viščiukų masės prieauglį padidina 8-15 proc., o vištų dėslumas padidėja 9-14 proc., be to, kiaušinių lukštai būna tvirtesni.

Sapropelis taip pat gali tapti puikiu keramzito gamybos priedu. Vienas iš svarbiausių keramzito gamybos tikslų yra gauti molio mišinį, turintį kuo didesnį pūtimosi koeficientą. Sapropelis dėl jame esančios organikos, geležies ir silicio oksidų gali būti efektyviai naudojamas keramzito gamyboje.

Tyrimai rodo, kad organinio sapropelio priedas pagerino molio putimosi savybes ir pažemino jo putimosi bei lydymosi temperatūrą, o mažesnė pūtimosi temperatūra lemia mažesnes energijos sąnaudas gamyboje.

Dėl savo fizikinių savybių deramai paruoštas sapropelis yra tinkamas biokurui. Organinis sapropelis pasižymi geromis rišančiomis savybes, labai reikalingas formuojant briketus ir granules. Išdžiuvęs sapropelis tampa visiškai neimlus vandeniui.

Tyrimų metu buvo gaminami biokuro briketai, įvairiomis proporcijomis sapropelį maišant su šiaudais ir pjuvenomis. Nustatyta, kad sapropelio priedas padidino briketų kaloringumą ir sutvirtino juos. Deginant šiuos briketus, CO ir NOx emisijos neviršijo leistinų normatyvų.

Sapropelis taip pat gali būti žaliava chemijos pramonei, priedas statybinėms medžiagoms gaminti. Iš sapropelio galima išskirti įvairius vertingus produktus: degutą, pikį. Termoizoliacinių plokščių gamyboje sapropelis gali tapti puikia rišančiąja ekologiška medžiaga. Be to, gaminiai iš sapropelio yra atsparūs pelėjimui.

Dar toli gražu nėra ištirti visi sapropelio panaudojimo būdai, o turint omenyje, kad tai ekologiška, gausi ir sąlyginai pigi medžiaga – galima tikėtis, kad ateityje Lietuva pagarsės, kaip šio ištekliaus išgavėja ir eksportuotoja.

Išžvalgyta tik maža dalis

Lietuvoje didesnių kaip 0,5 ha ploto natūralios kilmės ežerų yra 2850, mažesnių kaip 0,5 ha priskaičiuojama dar daugiau - 3150. Daugelyje ežerų vyksta eutrofizacija, t. y. jie uždumblėja, užželia. Tokių ežerų ypač pagausėjo pastaraisiais dešimtmečiais, kai suintensyvėjo antropogeninė (žmogaus) veikla ir natūralūs eutrofizacijos procesai.

Sapropelis (iš gr. sapros - puvimas ir pelos - dumblas, purvas) - dumblingos nuosėdos ar nuogulos, susidariusios gėlų, stovinčių vandens telkinių dugne. Lietuvoje būdingas sapropelio sluoksnis - 1-2, kartais iki 5 metrų.

Vykstant sedimentacijos procesams, sapropelis gausiai kaupiasi ne tik ežeruose, bet ir pelkėse, tvenkiniuose, bet tai nereiškia, kad bet kuris dumblas yra sapropelis. Lietuvos geologijos tarnyba savo klasifikacijoje sapropelį konkrečiai apibūdina.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) yra atsakinga už visų Lietuvos gamtinio turto priežiūrą ir jo tyrimus. „Manoma, kad Lietuvoje yra apie 500 ežerų, kuriuose gali būti pramoninių sapropelio sankaupų, tačiau šiuo metu geologiniai tyrimai atlikti tik 76 ežeruose“, - teigia LGT direktorius dr. Jonas Satkūnas. Geologo teigimu, iš tų 76, tik 13-oje ežerų sapropelio ištekliai išžvalgyti detaliai.

Pagal naujausius duomenis, iš viso 2017 m. gegužės mėn. detaliai išžvalgytų išteklių yra 9,7 mln. kub. m.

Išžvalgytas sapropelis

Tiesa, likusi dalis ežerų yra išžvalgyta parengtinai ar juose padaryti prognoziniai žvalgymai. Šiuo metu LGT specialistai vertina, kad minėtuose 76-iuose ežeruose sapropelio ištekliai galėtų siekti iki 155 mln. kub. m., bet tai dar ne pabaiga. „Kadangi ištirta tik nedidelė dalis Lietuvos ežerų, tai net ir pesimistiniais vertinimais, mūsų ištekliai galėtų būti dar kelis ar keliolika kartų didesni“, – įsitikinęs J. Satkūnas.

Žinoma, nereikia pamiršti, kad Lietuvos įstatymai draudžia išgauti išteklius saugomose teritorijose, tad nevisas sapropelis gali ar galės būti išgautas.

Lietuvoje šiuo metu tik 4 įmonėms (UAB „Atostogų parkas“ (Rauško ežeras), UAB „Ecolotus“ (Gervinio ežeras), UAB „Organikos gavyba“ (Midulio, Glušoko, Pečiakurkos ir Imbrado ežerai) ir UAB „Kvėdarsta“ (Paežerio ežeras) suteiktas leidimas išgauti sapropelį. Jo gavyba kol kas nedidelė, bet po truputį auga.
Sapropelio gavyba

Už kiekvieną išgautą kubinį metrą sapropelio gavėjas turi valstybei sumokėti 0,34 euro mokestį. Tad auganti gavyba didina ir Lietuvos biudžetą. Be to, toliau jo panaudojimas taip pat pasitarnauja ekonomikai: Sodros mokesčiai, pelno mokestis, PVM mokesčiai ir t.t. Tad auganti šios žaliavos paklausa gali pasitarnauti ne tik žmogaus sveikatai, aplinkai (nes mažiau reikės cheminių trąšų), bet ir visai šalies ekonomikai.

Dar eksperimentuoja, bet tikisi geriausio

Pernai Lietuvoje sapropelis buvo išgautas tik Gervinio ir Midulio ežeruose. Kaip GRYNAS.lt pasakojo Gervinio ežero sapropelio išteklius eksploatuojančios įmonės atstovas, šiuo metu įmonė tik eksperimentuoja, dairosi po rinkas ir po truputį tobulina gavybos bei gamybos procesus, bet artimiausioje ateityje tikisi atsipirkimo.

„Iš tiesų šiuo metu mūsų išgavimo kiekiai nėra dideli, daugiausiai kol kas dirbame su sanatorijomis bei ūkininkais, bet tarp jų sapropelis dar nėra labai populiarus. Prireiks dar nemažai laiko, kol ūkininkai įsitikins, kad tai iš tiesų puiki medžiaga ir tikimės, kad ateityje jos reikės vis daugiau“, – teigė įmonės atstovas.

Anot verslininko, didelė problema ta, kad Lietuvos ūkininkai pernelyg daug nemąsto apie daugiametę perspektyvą. „Visi skaičiuoja šių metų derlių, taip planuoja ir tręšimą, tačiau sapropelis tikrai gali tapti puikia investicija ilgalaikiam dirvos derlingumui užtikrinti. Be to, jis, skirtingai nei mėšlas, neturi kvapo, su juo lengva dirbti. Ekologiniai ūkiai dabar gali naudoti sapropelį, bet ir jie dar atsargiai žiūri į bet kokias, net ir visiškai ekologiškas trąšas. Prireiks laiko, kad sapropelis išpopuliarėtų“, – įsitikinęs UAB „Ecolotus“ atstovas.

Įdomu tai, kad lietuvišku sapropeliu jau domisi ir užsieniečiai. Tiesa, ne itin smarkiai ir aktyviai, bet susidomėjimas jau atsiranda. Prieš kelis metus sapropeliu, kaip trąša, labai domėjosi arabų šalių atstovai, bet, bent jau iš Lietuvos, eksporto dar nėra.

Taigi, tyrimai rodo, kad sapropelis gali tapti labai vertinga medžiaga, pora metų Lietuvoje augęs gavybos kiekis šiemet greičiausiai bus dar didesnis, o kažkada ateityje gal net tapsime pasaulyje pagarsėję jo gamintojai.