Veikiau bjaurųjį ančiuką nei orią gulbę primenantis jauniklis neramiai žvalgėsi į artėjančias dvi baidares. Labai greitai aplink paukštį esanti erdvė susiaurėjo iki kelių metrų. Tada iš vienos baidarės į vandenį gulbės link stryktelėjo mergina. Šuolis atrodė grobuoniškas. Gulbė panėrė ir jos sučiupti nepavyko, tačiau gaudynės tęsėsi. Visi dairėsi, kurioje tvenkinio vietoje vėl pasirodys prapuolęs paukštis. Praėjo maždaug 15 sekundžių ir jauniklio galva išlindo tarp baidarių. Baidarių korpusai ir irklai mikliai suformavo užtvarą ir jauniklis atsidūrė persekiotojų apsuptyje, o netrukus – ir rankose.

Ant gulbės kaklo buvo uždėta mėlyna juosta su numeriu. Paukštis tapo išskirtinis – sužieduotas. Jis tyrinėtojams teiks vertingų žinių apie gulbių giesmininkių migracijos kelius, gyvenamąsias vietas ir kitą informaciją, suteikiančią galimybių geriau pažinti šiuos paukščius ir efektyviau jais rūpintis.

Plačiau apie Raseinių rajone vykusią paukščių žiedavimo akciją savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ papasakojo Ventės rago ornitologinėje stotyje dirbantis Vytautas Eigirdas.

– Kodėl gulbėms žieduoti pasirinkote Raseinių rajono tvenkinius?

– Šiose vietose gulbės žieduojamos jau ne pirmus metus. Raseinių rajone yra nemažai žuvininkystės tvenkinių, kuriuose noriai peri gulbės giesmininkės, ir jos čia gerai jaučiasi – sėkmingai užaugina jauniklius. Svarbu, kad Raseinių rajono tvenkiniai lengvai pasiekiami: prie daugumos gulbių perėjimo vietų galima privažiuoti automobiliu, tai palengvina ornitologų užduotis.

– Kaip vyksta pasirengimas žiedavimo akcijai?

– Kadangi gulbės gaudomos jau ne pirmus metus, pasirengimas yra gana paprastas. Dažniausiai sunkiausias uždavinys būna surinkti tinkamų žmonių komandą. Šį kartą entuziastų netrūko, nors ir nedalyvavo žymiausias gulbių specialistas Lietuvoje Julius Morkūnas. Jis šiuo metu yra išvykęs į Rusiją, Kolgujevo salą, žieduoti žąsų. Bet susirinko ne ką prastesni specialistai, didžioji dalis jų yra Lietuvos ornitologų draugijos nariai: Ventės rago ornitologinėje stotyje dirbanti mano sutuoktinė Sigita, trys Klaipėdos universiteto gamtos mokslų studentai, Lietuvos kariuomenėje dirbantis, tačiau paukščiams neabejingas Gediminas Eigirdas. Taip pat Vytauto Didžiojo universiteto biologijos studentė Irmina Vaičiūnaitė, Švietimo ir mokslo ministerijoje dirbanti specialistė, ornitologė Ingrida Meškinytė bei kai kurie šių metų ekspedicijos Misija Sibiras dalyviai.

– Kaip supratome iš vaizdo medžiagos, pagauti gulbę ne taip paprasta. Kiek jų iš viso pavyko nutverti?

– Gulbė giesmininkė yra vienas stambiausių Lietuvoje perinčių paukščių. Ji turi galingus sparnus ir kojas. Prireikus ir neblogai nardo. Atvirame vandens telkinyje pavyti tokį paukštį galima plaukiant baidare. Gulbės labai gerai slapstosi nendrynuose. Jei nepastebėjai, kurioje vietoje šmurkštelėjo į tankumyną, aptikti ją galimybių labai mažai. Šiais metais įvairiose Lietuvos vietose gulbės buvo gaudomos keturias dienas. Iš viso pavyko sugauti 42 paukščius, 13 iš jų sugavome Raseinių rajone.

– Toks gaudymas paukščiams turbūt sukelia baisų šoką?

– Taip, kažkiek streso paukščiai patiria. Tačiau laukiniai paukščiai yra pripratę nuolatos patirti stresą. Atkreipkite dėmesį, pavyzdžiui, į zylutę, kai ji lesykloje lesa lašinius. Atgnybusi kąsnelį, didžiąją laiko dalį dairosi aplink, ar netyko koks plėšrūnas. Zylutė jaučia nuolatinę įtampą. Panašiai ir su gulbėmis. Žiedavimo dieną jos patiria tam tikrą stresą, tačiau paukščiai stresą išgyvena gerokai lengviau nei žmonės ir labai greitai jį užmiršta. Žiedavimo praktika tai akivaizdžiai įrodo. Sugauta ir sužieduota gulbių šeima jau po kelių valandų kaip niekur nieko plaukioja tvenkinyje, o žiedai ant jų kaklų vėliau suteikia daug naudingos informacijos tyrinėjant šių paukščių biologiją.

– Ar ant kaklo uždedamas žiedas neturi neigiamų pasekmių gulbei – gal jos ima šalintis kiti paukščiai?

– Prieš taikydami tokį žiedavimo metodą, mokslininkai tyrinėjo galimas jo pasekmes ir nustatė, kad vadinamieji kakliniai žiedai gulbėms neigiamos įtakos nedaro. Paaiškėjo, kad kiti paukščiai žiedą turinčios gulbės iš gentainių neišskiria. O jei išskiria, tai teigiamu aspektu. Žieduotam paukščiui kartais netgi lengviau susirasti partnerį, nes žiedas jį padaro pastebimesnį.

– Ar dar planuojate panašią akciją Raseinių rajone?

– Kadangi šios rūšies gulbės žieduojamos jau kelerius metus, manau, gulbėms giesmininkėms žieduoti ateinančiais metais bus skiriama šiek tiek mažiau dėmesio. Kitą žiedavimą bus galima surengti po kelerių metų: tada bus galima sužinoti, ar gulbių giesmininkų gyvenime vyksta kokių nors reikšmingų pokyčių.

Naudodamasis proga, norėčiau kreiptis į skaitytojus ir paraginti visus pastebėjus žieduotą gulbę ar kitą paukštį pranešti Lietuvos paukščių žiedavimo centrui adresu zcentras@takas.lt arba telefonu (8 37) 20 5870.