Įvertino erkes naikinančias priemones: išsigelbėjimas visai kitur

Pavasarį atšilus orams atgyja ir vienas didžiausių žmonių gamtinių priešų – erkės. Sodybose ar kaimuose žmonės dažnai stengiasi išnaikinti erkių židinius, kartais griebdamiesi net cheminių priemonių ar žolės padegimo. GRYNAS.lt klausia, ką apie tai mano specialistai.

Siūlo chemines priemones

Įvairios įmonės siūlo erkes savo sklype išnaikinti cheminėmis medžiagomis. Jos paaiškina, kaip tai daryti ir kokių papildomų atsargumo priemonių vertėtų imtis.

„Naudojama minimali medžiagos koncentracija, reikalinga paveikti erkėms, todėl stambesnių vabzdžių ji neturėtų paveikti. Praėjus porai valandų po purškimo – drąsiai galima vėl būti lauke. Vienintelis patarimas: pora dienų nelakstyti po sklypą basomis ir į kiemą neleisti kačių“, - rašoma vienos iš įmonių pranešime.

Visos erkės tikrai nežus, tos erkės, kurios prisisiurbė kraujo pavasarį, kiaušinėlius dės vasarą ir lervutės išsiris rudenį. Galbūt dalis jų ir žūtų, bet šalia juk bus nenudegintas plotas, be to, visi graužikai ir gyvūnėliai juda ir jas vėl atneš. O tų erkių, kurios kraujo prisisiurbė rudenį, kiaušinėliai bus dirvoje, todėl ugnis jų tikrai neišnaikins.

Povilas Ivinskis

Teigiama, kad purškimo metu naudojamos kontaktinio veikimo medžiagos, kurios kontakto metu mirtinai paveikia erkes. Purškimo metu tokios medžiagos tolygiai padengia teritorijos plotus, kuriuose gali tykoti erkės, todėl chemija, kaip teigia pardavėjai, išnaikina visas tuo metu sklype esančios erkės.

Įmonė teigia erkių naikinimą atliekanti tiek dideliuose parkuose ir stovyklų teritorijose, tiek individualių namų kiemuose. Vis dėlto specialistai tokias medžiagas vertina skeptiškai.

Chemija ir deginimas nepadės

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis teigia, kad erkių išnaikinti nepadės nei chemija, nei žolės deginimas.

„Erkių židinius galima kažkiek apmažinti, bet iš viso išnaikinti yra labai sunku. Tiesiog savo sodyboje reikia pjauti žolę, be to, šunys ir katės jas nešioja ir atneša į sodybas, nes pačios erkės ten nelabai ateina. Ypač benamiai gyvūnai jas atneša į urbanizuotas teritorijas: parkus ir miestus. Jos juk nėra labai judrios“, - sakė P. Ivinskis.

Mokslininko nuomone, cheminės medžiagos jų neišnaikins, nes chemija turi tiesiogiai pakliūti ant erkės. Be to, erkės, anot pašnekovo, nežus ir deginant žolę.

„Visos erkės tikrai nežus: tos erkės, kurios prisisiurbė kraujo pavasarį, kiaušinėlius dės vasarą ir lervutės išsiris rudenį. Galbūt dalis jų ir žūtų, bet šalia juk bus nenudegintas plotas, be to, visi graužikai ir gyvūnėliai juda ir jas vėl atneš. O tų erkių, kurios kraujo prisisiurbė rudenį, kiaušinėliai bus dirvoje, todėl ugnis jų tikrai neišnaikins“, - aiškino P. Ivinskis.

Mokslininko teigimu, yra dar vienas mitas, susijęs su erkėmis: „Tai yra mitas, kad erkės plinta dėl klimato atšilimo. Prieš 70 metų niekas tų erkių nežinojo ir nebuvo tų ligų, jos kaip tik plinta iš šiaurės, iš Sibiro ir Tolimųjų rytų, kur per dieną jų gali prisisiurbti keli šimtai. Erkės nėra pietinio paplitimo, pietuose jų kaip tik yra mažai. Ir, manau, kad klimato kaita čia įtakos neturi.“

Siūlo apsišvarinti

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys vietoj gamtai kenkiančių cheminių priemonių siūlo tiesiog apsitvarkyti.

„Cheminės priemonės nėra be pašalinio poveikio, dažniausiai tokios priemonės naudojamos, kai kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei bei nėra kitos išeities. Žinoma, yra daug įmonių, kurios prekiauja cheminiais preparatais, tačiau su jais reikia elgtis labai atsargiai. Galima naudoti tik tuos, kurie yra sertifikuoti Europos Sąjungoje, nes norint kažką gero sau padaryti, galime gauti priešingą efektą“, - sakė L. Budrys.

Anot jo, norint išvengti erkių, pirmiausiai reikia sudaryti tokias sąlygas, kad erkės negalėtų gyventi ir veistis: „Erkė – toks gyvūnas, kuris mėgsta apaugančias teritorijas, kur yra pomiškis, daug žolinės augmenijos. Ten, kur namų aplinka yra apleista, sudaromos geros sąlygos erkėms veistis. Todėl pirmiausiai, viskas turi būti gražiai nušienauta, iškirsti krūmai, jeigu teritorijoje tiesiogiai patenka saulės spinduliai, erkės paprasčiausiai iš tos vietos traukiasi.“

Senolių būdas kovai su erkėmis – žolės deginimas - ne tik draudžiamas teisiškai. Čia yra dar ir etikos aspektas. Pasak specialisto, visiems aišku prie ko privestų žolės padegimas namų aplinkoje.

„Žolę degina toliau nuo namų, tačiau padegimas nieko neišsprendžia, jeigu prie namų liks nesutvarkytos teritorijos, tik dar daugiau erkių ten gali ateiti. Dabar visi ir kaimuose, kas turi sodybas, bulvių ir runkelių neaugina, turi vejas, tačiau reikia jas gerai prižiūrėti. Tuomet retas atvejis, kad susiformuotų erkių židinys, gali pasitaikyti tik viena ar kita erkė“, - kalbėjo L. Budrys.

Kaip „Tėve mūsų“ grįžus iš miško

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja – medicinos entomologė Milda Žygutienė anksčiau GRYNAS.lt skaitytojus ragino skiepytis. Anot jos, tai yra patikimiausia apsaugos priemonė.

„Skiepytis galima visada. Tai darome ne vienam sezonui, o visam likusiam gyvenimui. Tikrai reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra, bet tada tinka visos kitos priemonės, apie kurias kalbame: repelentai, tinkama apranga, tinkamas elgesys. Grįžus iš gamtos visada reikia gerai apžiūrėti visą kūną ir drabužius. Čia kaip „Tėve mūsų“, - pasakojo M. Žygutienė.

Vis dėlto, klimato kaita, anot specialistės, daro įtaką erkėms: „Tai daro įtaką erkių neaktyvumo laikui. Jeigu anksčiau gruodžio mėnesį tikrai negalėjome pagalvoti, kad kokia nors erkė būtų aktyvi, tai dabar kai kuriuose vietose, ypatingai pajūryje, jos yra aktyvios iki gruodžio vidurio, jeigu neužšąla. Ir jau ne pirmus metus kovo pradžioje kalbame apie nubudusias erkes. Tai dabar turim tik du su trupučiu mėnesio, kai erkės yra neaktyvios.“