Šis nedidukas žvirblinių šeimos atstovas yra tolimasis migrantas. Suaugęs paukštis dažniausiai tesveria 9 – 11 gramų. Kūnelis rudas, papilvė šviesi. Galvą puošia gelsvas dryželis. Meldinė nendrinukė savo išvaizda netraukia akies, paukščio rūbas susilieja su aplinka.

Šis paukštis ypatingas ne savo rūbu, o statusu. Tai yra vienas iš sparčiausiai Europoje nykstančių paukščių. Lietuvoje 2014 metais suskaičiuoti 106 giedantys šios rūšies patinėliai. Per pastaruosius šimtą metų pasaulyje išnyko 95 procentai meldinių nendrinukių populiacijos.

Iki pat XX amžiaus vidurio Lietuvoje beveik neturėta žinių apie šiuos sparnuočius. Pirmasis užfiksavęs šio paukščio egzistavimą mūsų šalyje buvo garsusis gamtininkas Tadas Ivanauskas.

Kodėl meldinės nendrinukės taip sparčiai nyksta? Viena reikšmingiausių šių paukščių išnykimo priežasčių yra susijusi su jų perėjimui tinkamomis vietomis. Meldinės nendrinukės yra išrankios - mėgsta drėgnas, atviras vietas. Čia maitinasi įvairias vabzdžiais. Perėjimui renkasi užliejamas viksvines pievas, žemapelkes, kurių mūsų šalyje lieka vis mažiau. Lietuvoje šie sparnuočiai peri trijose vietose – prie Žuvinto ežero, Kuršių marių pakrantėje ir Nemuno deltoje.
Šis paukštis ypatingas ne savo rūbu, o statusu. Tai yra vienas iš sparčiausiai Europoje nykstančių paukščių. Lietuvoje 2014 metais suskaičiuoti 106 giedantys šios rūšies patinėliai. Per pastaruosius šimtą metų pasaulyje išnyko 95 procentai meldinių nendrinukių populiacijos.
Citata

Didžiausią grėsmę šiems paukščiams kelia gyvenimui ir dauginimui tinkamų pievų kultūrinimas, nereguliuojamai vykdoma ūkinė veikla, pievų šienavimas, galvijų ganymas, plėšrūnai. Praeityje dėl melioracijos sunaikinta didelė dalis šiems sparnuočiams tinkamų žemapelkių.

Norint išsaugoti meldines nendrinukes, svarbu tinkamai subalansuoti ūkininkų veiklą, organizuoti šių sparnuočių buveinių tvarkymo darbus. Būtina pasirūpinti, kad šių paukščių perėjimui tinkamos vietos per daug neužželtų nendrėmis, kitais vandens augalais, krūmais, neišsausėtų.

Siekiant išsaugoti šią unikalią paukščių rūšį dirba ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mokslininkų komandos.

Šiuo metu bandant išsaugoti šiuos nykstančius paukščius labai daug pastangų deda ir Lietuvos ornitologai bei kitos paukščiais besidominčios nevyriausybinės organizacijos. Jos rūpinasi natūralių buveinių atkūrimu ir jų apsauga.