Iš pasipelnyti norinčių žmonių kartu su aplinkos apsaugos pareigūnais konfiskuotas šerniukas padovanotas Karpiškių žvėryno šeimininkui Broniui Jurgelevičiui.

Nuo to laiko praėjo jau metai ir meiliai Juziku vadinamas šernas šiandien stebina visus žvėryno lankytojus ir net patį šeimininką.

„Net negalvojau, kad šerną galima taip išmokyti. Labai pasiduoda gerai. Daug buvau laikęs šernų, bet vienintelis šitas Juzikas... Jis dabar atlieka įvairias komandas. Ir atsigula, ir kojas pakelia – tai vieną, tai kitą. Ir užšoka ant krūtinės arba ant pečių, ant dviejų kojų atsistoja. Moksleiviai ir žurnalistai čia važiuoja“, - pasakojo žvėryno šeimininkas.
Šerno Juzefo paleidimas žvėryne

Kiti žvėrys šeimininką vertina labiau už laisvę

Pirmosios Juzefo dienos, užfiksuotos jį išgelbėjusių žmonių filmuotame vaizdo įraše, nebuvo tokios linksmos.

VMVT vadovas Jonas Milius

Ir dėl tų šerniukų, kurie miškuose, mes nesam už tai, kad čia masiškai … (naikinti šernus, -
red. past.
), bet už tai, kad liktų jų tiek, kiek natūraliai leidžia gamta.

„Atvežė jį visiškai silpną, mažuliuką. Iš nosies kraujavo – galvojom, gal bevežant apsidaužė tą nosytę. Bet paskui paaiškėjo, kad plaučiuose buvo kirminų. Ir žvėrelis labai duso. Na, tada leidom antibiotikus, išvarėm iš jo visus tuos kirminus“, - susirūpinęs pasakoja vyras.

B. Jurgelevičius prisimena, kad šernas su pasigardžiavimu ėsdavo batoną, lakdavo pieną.
„Numaitinom paskui. Būdavo, valgys valgys, net užmiega bliūde. O vaikai, žiūrovai, katri drąsesni, net pajodinėdavo ant to šerno. Jei paleidi – jis niekur neina. Ir grybaut anksčiau eidavo su mumis“, - teigė pašnekovas.

Karpiškių žvėrynėlyje taip pat auga medžiojamieji paukščiai: sidabriniai, auksiniai, deimantiniai, karališkieji fazanai, senas stirninas, meškėnai, korsakai, vilkai, lapinas, kuris, sakosi Bronius, jau dukart per 15-a gyvenimo metų išmėgino laisvės skonį ir… vėl sugrįžo į žvėryną.

Šerno Juzefo atvykimas į žvėryną ir dabartiniai jo pokštai užfiksuoti šiame vaizdo klipe:

Jonas Milius: neliepiam jų naikinti

Tad kas dabar nutiks su Juziku?

Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas prisiminė „malonės“ suteikimo šernui Henrikui istoriją.
„Buvo išėjęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas, kad Lietuvoje draudžiama laikyti šernus ir šernakiaules. Mano galva, jis buvo nelogiškas: juk šernas, šernakiaulė ir kiaulė fiziškai – labai panašūs. Tai jei jau leidžiame aptvaruose laikyti kiaules, galime leisti laikyti ir tuos gyvūnus. Bet ten (afrikinio kiaulių maro pavojaus zonose, - red. past.) mačiau pranešimą žiniose, jog ūkininkams uždrausta laikyti ir kiaules. Ir būtent iš Varėnos. Štai tokiu atveju nežinau, gali būti, kad šerno irgi turės nelikti“, - apgailestavo L. Jonauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius prašė jam neklijuoti „šernų žudiko“ etiketės.
Bronius Jurgelevičius
Dabar metams laiko, na, kaip bausmę jam, kaip į kalėjimą uždaryti. Gaila man labai jo.

„Neliepiam jų (aptvaruose laikomų šernų, - red. past.) naikinti. Tik kad jie būtų izoliuoti nuo žmonių ir neplaikytų kontakto su aplinka. Na, kaip ir tvarte kiaulė. Nenorime nuskriausti nė vieno to šerniuko – nei Henriko, nei Petro, nei Juzefo“, - tikino VMVT direktorius.

Jis teigė, kad žvėrynus lankantys žmonės dažniausiai šernams atneša kokio nors pašaro – esant kiaulių maro grėsmei būtent dėl to negalima leisti, kad lankytojai prieitų prie šernų. 

„Prie šernų negali prieiti nei pašaliniai asmenys, nei jokie kiti gyvūnai. Tokiu būdu galime ir Juzefą, ir visus kitus išgelbėti. Bet suprantate, toks yra gyvenimas: yra ligos, ir mes turime priimti protingas (kovos su jomis, - red. past.) priemones. Ir dėl tų šerniukų, kurie miškuose, mes nesam už tai, kad čia masiškai … (naikinti šernus, - red. past.), bet už tai, kad liktų jų tiek, kiek natūraliai leidžia gamta. Nes iki šiol – tik specialiai veisėm. Tai – irgi nusikaltimas gamtai“, - teigė J. Milius.
Baigdamas pokalbį VMVT direktorius patvirtino naujausią informaciją, kad kol kas neaptikta daugiau nei pirmieji 2 maru užsikrėtę šernai.
Šerno Juzefo paleidimas žvėryne

„Tačiau tai nereiškia, kad mes turim ramiai gyvent. Vakar vieną negyvą radom prie pasienio...“, - kalbėjo J. Milius

Ir nors Juzefui, priešingai nei tūkstančiams jo gentainių, matyt, lemta išgyventi, jo šeimininkui vis tiek gaila taikyti vadinamąsias apsaugos nuo afrikinio kiaulių maro priemones.

„Viskas išsisprendė taip, kad turim daryt tvartą ir visiškai jį uždaryt. Tai - laukinis gyvūnas... Dabar metams laiko, na, kaip bausmę jam, kaip į kalėjimą uždaryti. Gaila man labai jo“, - apgailestavo B. Jurgelevičius.

Tvartą Karpiškių žvėryno savininkas turi pastatyti iki balandžio 1-osios dienos. Senyvo amžiaus B. Jurgelevičius svarsto, ar jam užteks sveikatos tokioms statyboms.

„Tikrai būtų gaila tą mūs Juziką nušaut... Sulaukiau pasiūlymų jį paleisti į miškus. Bet paleisi – jis eis tiesiai prie žmogaus. Tada jį tuo labiau nušaus. Dar bandysiu skambinti į zoologijos sodą. Jei priimtų – jiems padovanotau“, - viltis į Lietuvos zoologijos sodą dėjo žvėryno šeimininkas.
Tokie ženklai užtveria kelią į kiaulių maro grėsmės zonoje esančius miškus

Paklaustas, ar atiduotų šerną dar kam nors, B. Jurgelevičius šiek tiek pykteli.
Vyras pasakoja, jog norinčių šerną išsidalinti mėsai – apstu. Tačiau Broniui nerūpi pelnas – Juzefą jis atiduotų tik geram žmogui, pasiruošusiam žvėrį toliau su meile auginti.

„Kad tik jis gyvas liktų...“, - viliasi žvėrių augintojas.

Paklaustas, ar visi Varėnos medžiotojai klauso Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymo medžioti šernus, pašnekovas neatvirauja:

„Na, kažkas klauso, o kažkas... Na, negaliu aš Jums čia visų paslapčių pasakyt“, - nutyla B. Jurgelevičius.
Tokie ženklai užtveria kelią į kiaulių maro grėsmės zonoje esančius miškus