Apie jį muziejininkams pranešė Būtingės naftos terminalo darbuotojai - žvitrus gyvūnas keletą dienų buvo įsikūręs terminalo plūduro šachtos.

Paaiškėjo, kad tai poros arba trijų savaičių amžiaus ruoniukė. Sveria ji dvidešimt kilogramų.

Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, tai pirmasis toks riebuilis pamestinukas. „Atvežė ją dar nenusišėrusią, baltu pūkuotu kailiuku“, - pasakojo A. Grušas. – „Po pirmo išsimaudymo vonioje jos pūkeliai iš karto nusiplovė.“

Ruoniukė pagal radimo vietą pavadinta Būtinge. Ji sveika, todėl jokių vaistų negauna, jau maitinama nesmulkinta silke. Kadangi mažylei dar sunku praryti visą žuvį, pirmosiomis dienomis jos svoris truputį krito.

Ruoniukė mėnesį gyvens laboratorijoje kartu su prieš porą savaičių čia įsikūrusiu pamestinuku Setu. Po karantino jie abu keliaus į muziejų.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai džiaugiasi ne tik muziejaus jaunikliais, bet priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus. Pernai rastinukų derliaus buvo rekordinis – išslaugyti šeši.

Prieš metus Aplinkos ministerija Jūrų muziejui skyrė 20 tūkst. ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau pinigai jau baigia išsekti. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tokios šalys kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia „iš esmės“ - jose veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys.

Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos Raudonąją knygą, taip pat į Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas.

Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų, tačiau į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų.

Ruonius saugoti Baltijos jūros valstybės ėmėsi devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje - padaryta išvada, kad be jų Baltijos jūros ekosistema bus dar silpnesnė.