Oro kokybę matuojančios agentūros, tokios kaip aqicn.org, nurodo, jog kai kuriomis dienomis oro užterštumas mieste beveik prilygsta oro užterštumui Kinijos miestuose. Kai kurie Vilniaus mikrorajonai, pavyzdžiui, Šnipiškės ir Šeškinė, ore turi didelę azoto oksidų koncentraciją (http://maps.vplanas.lt/aplinka/).
Kaip rodo žemėlapiai, oro užterštumą Vilniuje galime tiesiogiai sieti su automobilių eismu ir kiekvienas, einantis gatve, gali tiesiog užuosti. Piko valandomis (apie 8:00 ryte ir 18:00 vakare) tokios gatvės kaip Gedimino prospektas skendi kenksmingų dujų debesyje, sukeltame automobilių. Bet taip nutinka ne tik tomis dienomis, kai aiškiai matome smogą virš miesto. Ši problema aktuali kiekvieną darbo dieną ten, kur žmonės gyvena ir dirba.
Pagrindinė to priežastis - seni ir dyzelinį kurą naudojantys automobiliai. Tai patvirtins bet kas, kas išmano chemiją ar aplinkosaugą. „Dieselgate" skandalas, kilęs dėl Vokietijos automobilių gamintojų, falsifikavusių išmetamųjų dujų kiekius atliekant testus, parodo, jog toks dalykas kaip „švarus dyzelinas", net ir naujiems automobiliams neegzistuoja. Vienintelis būdas sumažinti išmetamųjų dujų kiekius yra nuolatinis išmetamųjų dujų mažinimas ir to kontrolė.
Šis oro užterštumas kelia daug nerimo ir susirūpinti turėtų kiekvienas iš mūsų, ypač turintieji vaikų. Milijonai žmonių visame pasaulyje kasmet miršta dėl oro užterštumo ir Lietuva, deja, ne išimtis. Remiantis Lietuvos mokslininkų 2012 metais atliktu tyrimu, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis kasmet sukelia šimtus vaikų mirčių Vilniuje ir Kaune (http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23168922).
Mes netoleruojame rūkymo viešose patalpose, rūkymas net draudžiamas kai kuriuose parkuose (pvz., Bernardinų sode). Keista, jog netoleruojame rūkymo, bet taikstomės su taip teršiamu oru mieste, kurį išvalo tik lietus ir vėjas.
Tad ką gi galime padaryti, kad mūsų gyvenimo kokybė pagerėtų?
Įdomu tai, kad kai kuriuos simptomus galime panaikinti naudodamiesi puikia „Smog Free Project" sukurta technologija. Orą valantys bokštai tai daro įspūdingai sparčiai ir tokie bokštai, veikiantys visose pagrindinėse miesto žiedinėse sankryžose, padėtų sumažinti smogo sukeliamą žalą gyventojams. Šis projektas susilaukia labai daug dėmesio, o tai galimybė ir Lietuvos verslininkams: kurti savo oro valymo technologijas, naudoti jas Lietuvos miestuose ir eksportuoti į užsienį.
Tačiau žalos mažinimas - tinkama priemonė tik trumpalaikėje perspektyvoje. Kai kas turi būti pakeista iš pagrindų ir mes netgi žinome kaip tai padaryti. Tai nėra sunku, tiesiog reikia šiek tiek asmeninės ir politinės valios.
Pakalbėkime apie keletą itin paprastų, praktiškų sprendimų. Štai keletas pasiūlymų kiekvienam.
Kai kitą kartą pirksite automobilį, pagalvokite: ar norite būti dalis problemos, ar dalis problemos sprendimo. Pagalvokite apie savo vaikus bei šeimos narius ir pirkite mažesnę / švaresnę transporto priemonę. Stenkitės vengti automobilių su dyzelinį kurą naudojančiais varikliais, bet jei tai neišvengiama, pirkite automobilį, kuris turi kietųjų dalelių filtrą. Paskatinkite ir aplinkinius rinktis gamtai draugiškesnius automobilius. Į darbą eikite pėsčiomis arba važiuokite dviračiu. Vis daugiau žmonių taip daro ir pagalvokite, ar tai nepadėtų jums sutaupyti ne tik kuro, bet galbūt ir laiko.
Dalinkitės automobiliu su kitais, važiuojančiais į darbą. Rinkitės politines organizacijas, kurios rimtai žiūri į aplinkosaugą ir piliečių sveikatą.
Patarimai verslui:
Skatinkite ir motyvuokite savo darbuotojus. Finansiškai skatinkite juos dalintis savo transportu ir važiuoti į darbą dviračiais. Kai kurios įmonės jau turi tokias motyvacines priemones ir džiaugiasi rezultatais.
Dirbantiems biuruose leiskite dirbti iš namų vieną ar daugiau dienų per savaitę. Tai padidins darbuotojų produktyvumą ir jiems bus lengviau suderinti asmeninį gyvenimą su profesiniu.
Investuokite į aplinką tausojančius energijos šaltinius ir transporto priemones - juk tai yra ateitis.
Patarimai vyriausybinėms organizacijoms (trumpalaikiai sprendimai):
Riboti eismą centrinėmis miesto gatvėmis, kaip jau yra padaryta daugelyje Vakarų Europos miestų. Žmonės yra lankstūs ir greitai prisitaiko prie pokyčių. Nauda būtų matoma iš karto.
Padidinti eismo juostų, skirtų tik viešajam transportui, elektriniams bei taksi automobiliams, taip pat automobiliams su 4 ir daugiau (4+) keleivių, skaičių. Sumažinti reikalavimą 4+ iki 2+ arba 3+ keleivių transporto priemonėse, taip skatinant dalinimąsi automobiliais.
Padidinti transporto priemonių išmetamųjų dujų ir kietųjų dalelių kontrolę. Ne tik skirti baudas nusižengusiems, bet taip pat skatinti juos įsidiegti papildomą išmetamųjų dujų filtravimo sistemą.
Skatinti naudotis viešuoju transportu - padidinti naujų, modernių troleibusų, taip pat ir autobusų, naudojančių gamtines dujas, skaičių.
Suteikti mokestines lengvatas žmonėms, kurie renkasi švaresnes transporto priemones. Pavyzdžiui, 0 proc. PVM elektriniams automobiliams, sumažinti benzino ir gamtinių dujų kainas, kad toks kuras būtų pigesnis nei dyzelinas, papildomai neapmokestinant dyzelino.
Patarimai vyriausybinėms organizacijoms (ilgalaikiai sprendimai):
Pradėti steigti nemokamų elektros pakrovimo stotelių tinklą didžiuosiuose miestuose ir degalinėse, esančiose pagrindiniuose greitkeliuose.
Gerinti dviračių transporto infrastruktūrą.
Padėti energetikos įmonėms pereiti prie švarios, atsinaujinančios energijos šaltinių.
Grąža bus milžiniška: mūsų sveikatai, bendruomenei ir ekonomikai. Sveikesni žmonės yra laimingesni žmonės. Tai naudinga ir verslui, nes didintų darbuotojų produktyvumą - jie rečiau būtų nedarbingi. Produktyvesnis verslas reiškia geresnes ilgalaikes perspektyvas, mažesnes išlaidas ir didesnes pajamas. Ir svarbiausia sergančiųjų vėžiniais ir kvėpavimo takų susirgimais skaičius sumažės, kas ne tik reikštų mažesnes išlaidas sveikatos apsaugai, bet ir ilgesnį gyvenimą kiekvienam iš mūsų.
Vilnius yra gražus miestas. Švaresnis oras ir šiuolaikiškos susisiekimo priemonės padėtų daryti jį tik dar gražesnį ir patrauklesnį gyventi bei dirbti. Mes visa tai galime pakeisti, jei tik norime. Tai mūsų pasirinkimas.
Tekstą rengė:
Dr. Gvidas Astromskas,
Guoda Butkevičiūtė,
Prof. Dr. Eugenijus Butkus,
Rūta Dambytė,
Giedrė Daugirdaitė,
Asta Jonuškaitė
,
Dominykas Karpovič,
Homo Eminens,
Vytautas Navikas,
Dr. Chris Spronk.
