Reklama, kuri linksmina, žeidžia ir sukelia klausimų
Sūrio reklama, kurioje dėmesio centre esanti pelė spąstuose „Youtube“ platformoje sukėlė audras – vieni teigė, kad tai menas, kone geriausia matyta reklama, kiti išreiškė gilų susirūpinimą, kaip sūrio gamintojas gali sau leisti taip kvailioti.
Šokolado reklamoje nufilmuota beždžionė, grojanti būgnais taip pat sulaukė nevienareikšmiškų komentarų.
„Manau, kad tai geras marketingas, kai praėjus ilgam laikui atsimeni ne tik kompaniją, bet ir jos produktą. Reklama sukurta tinkamai, keistu, bet tikrai įsimintinu būdu“, - taip šią reklamą įvertino vienas iš internautų.
„Nesuprantu, ką visa tai turi bendro su šokolado valgymu?“ - pasimetimo neslėpė kitas interneto naršytojas.
Kai kurie internautai suabejojo, ar įraše matome tikrą gorilą, ar vis dėlto – tai žmogus, persirengęs meistrišku kostiumu.
Darbo paieškų svetainė „monster.com“ pakurstė aistras dar labiau, kai reklamoje panaudojo tikrą briedį. Įdomu, kad peržiūrų šis vaizdo įrašas sulaukė nedaug, bet didžioji dalis komentarų buvo teigiami – žmonėms šis įrašas pasirodė juokingas.
Netradicinį sprendimą savo paslaugoms reklamuoti pasirinko ir kompanija, siūlanti nekilnojamojo turto įkeitimo paslaugas. Ji sukūrė siužetą, kurio metu į dviprasmišką situaciją pakliūva vienas vyras ir jo katinas.
Padangų kompanija „Brigdestone“ taip pat reklamai pasitelkė miško žvėrelių šou – įraše matome ne tik voverę, bet ir kiškį, pelėdą, stirną, vėžlį. Sukurtas netikėtumo efektas gali ir išgąsdinti, ir pralinksminti. Tačiau gyvūnų mylėtojus gali ir suneraminti.
Šuniuką savo reklamoje „įdarbina“ ir lengvo alaus gamintoja „Bud Light“.
Finansines paslaugas siūlanti bendrovė „American Express“ savo kredito korteles nusprendė pristatyti pasitelkusi visą gyvūnų „brigadą“:
Automobilių koncernas „Mercedes Benz“ reklamoje „įdarbino“ vištas. Daug internautų šią reklamą įvardijo kaip puikią nuotaikos pakėlėją, o vienas iš jų netgi prisipažino šią reklamą visada įsijungiantis, kai jam pasidaro liūdna. Į šią reklamą atsaką suskubo paruošti ir kitas koncernas „Jaguar“. Jis, žinoma, pasitelkė savo ženklo simbolį – jaguarą.
Jei vertini nekritiškai, atrodo smagu, bet...
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos asociacijos (LGTAA) vadovė Brigita Kymantaitė GRYNAS.lt teigė, kad žiūrint tokias reklamas, pirmiausia reikėtų kelti klausimą, kokią paskirtį gyvūnas reklamoje atlieka.
Anot jos, jeigu reklamoje vis tiktai gyvūnas yra nufilmuotas natūralioje aplinkoje – tarkime, Afrikos Safari parke, bėgantis, gulintis ar gaudantis kitą žvėrį ir ta medžiaga naudojama reklamoje, tuomet nėra nieko blogo, gyvūnas papildomo streso nepatiria, o žiūrovui sukeliama šypsena, geros emocijos.
„Reklama turėtų neklaidinti žmogaus, kad tą gyvūną galima naudoti toje aplinkoje, kuri rodoma reklamoje. Viena reklama buvo su pele ir spąstais - automatiškai žmogui parodoma, kad tai yra normalu, nes tai rodoma per televiziją, kuri yra lyg Dievas“, - ironiškai kalbėjo B. Kymantaitė.
Kita reklama, kur rodoma gorila, grojanti būgnais, vėlgi, anot pašnekovės, gali sukelti prieštaringus jausmus – vieniems pasirodyti smagi, kitiems – nepagarbi.
„Kai kuriems galbūt nekritiško mąstymo žmonėms tai atrodo linksma, bet jeigu ten tikrai sėdėjo gorila ir grojo – taip neturėtų būtų daroma. Gyvūnas neturėtų būti išnaudojamas ir žmonėms neturėtų būti sukuriama vizija, kad tai, ką daro tas gyvūnas reklamoje, yra normalu ir kad kiekvienas gali su tuo gyvūnu taip elgtis“, - kalbėjo gyvūnų teisių atstovė.
Anot jos, kartais, kai reklamose parodomi mieli, maži, pūkuoti gyvūnėliai, žmonės pradeda jų norėti ir pirkti, tačiau kartais toks pirkimas būna emocinis, neatsakingas ir galintis liūdnai pasibaigti. GRYNAS.lt jau yra rašęs anksčiau, kad pasaulyje, po to, kai tam tikros šunų veislės buvo parodytos filmuose, prasidėjo nevaldomas jų pirkimo bumas, tačiau vėliau didelė dalis įsigytų šuniukų buvo atiduota į prieglaudas.
Įžeidus jausmus žiūrovas gali produkto tyčia nepirkti
B. Kymantaitės teigimu, jeigu reklamoje panaudojamas gyvūnas ir tai daroma netinkamai, sąmoningi žiūrovai gali ne juokais supykti ir kai kuriais atvejais nustoti pirkti reklamuojamus produktus ar pakeisti nuomonę apie patį produkto gamintoją.
GRYNAS.lt yra rašęs apie B. Kymantaitės minimą atvejį su kupranugario pasirodymu dizainerio J. Statkevičiaus šou. Tuo metu kalbintas kupranugario vedlys, profesionalus gyvūnų dresuotojas Petras Variakojis atskleidė detales, iš kur kupranugaris gautas ir kaip pavyko „susitarti“, kad jis pasirodytų ant podiumo.
Tinkamos ir netinkamos reklamos pavyzdys
Paprašyta prisiminti gerųjų reklamų su gyvūnais pavyzdžių, LGTAA atstovė teigė, kad kartą jų organizacija yra sulaukusi skambučio iš vienos valstybinės įstaigos su pasiteiravimu, ar naudodami gyvūną reklamoje jie nenusižengtų etiniams dalykams. Tai iš tiesų nustebino, nes buvo pasiteirauta, kaip jausis gyvūnas filmavimo metu, ar nebus daroma jam žala. Reklamoje apie ne diskriminaciją, kaip mena B. Kymantaitė, buvo filmuojami du mopsai – vienas baltas, kitas juodas. Viskas buvo daroma žaidimo forma.
„Buvo perteikta rasinės diskriminacijos prasmė, viskas padaryta žaidimo forma su gyvūnais, kurie pripratę būti žmonių aplinkoje – juo labiau kai šalia jų yra savininkas. Tokioje reklamoje aš nematau nieko blogo – sukelia ir šypseną, ir geras emocijas, o galų gale gal paragina ir nediskriminuoti kitos rasės“, - dėstė pašnekovė.
Ji mena ir kitą reklamą, rodytą prieš porą ar trejetą metų. Tuo metu žinomas šokolado gamintojas į Vilniaus centrą atsivedė karvių, kurios buvo nudažytos violetine spalva. Nors tuo metu aiškinta, kad dažai ir nuplaunami ir karvėms visai nekenksmingi, toks elgesys nebuvo tinkamas etiniu požiūriu.
„Naudojant gyvūnus reklamai privalu gauti leidimą iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), retas turbūt tai žino“, - pabrėžė B. Kymantaitė. Ji mena ir dar vieną reklamą su šiltais apklotais, kurioje buvo naudota avis. Tuo metu LGTAA kreipėsi į VMVT ir išsiaiškino, kad leidimas naudoti reklamoje avį nebuvo išduotas.
„Yra įmonių, kurios nėra socialiai atsakingos, joms, matyt, svarbiausia patenkinti pirkimo poreikį, o kaip tai daroma – nebelabai svarbu“, - GRYNAS.lt sakė B. Kymantaitė.
Trys dirgikliai, į kuriuos reklamose visada reaguojama
Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Rytis Buračas, peržiūrėjęs reklamų su gyvūnais pavyzdžius, teigė, kad visas jas jungia vienas bendras elementas – tai humoras.
„Pagal jūsų atsiųstus pavyzdžius gyvūnų naudojimas yra humoristiniame kontekste. Į pirmą vietą tose reklamose netgi nekelčiau pačio gyvūno, kadangi ten daugiau juokiamasi iš pačios situacijos, siekiama patraukti žmonių dėmesį per linksmas situacijas, nesusipratimų tipus arba klasikines situacijas, tokias kaip pelė ir spąstai. Pats gyvūnas neatlieka pagrindinio herojaus vaidmens, jis yra situacijos palaikytojas, kuria įtraukimo atmosferą. Tokios reklamos pirmiausiai iššaukia žmogaus emocijas – gyvūnas yra kaip pagalbinė priemonė joms sukurti“, - samprotavo R. Buračas.
„Neretai reklama filmuojama taip, kad būtų kuriamas ryšys su gyvūnu – rodomas bėgantis šuo, mieli kačiukai – tai, kas sukelia kitokius jausmus: mielumą, meilę. Šioje vietoje pats gyvūnas yra pagrindinis emocijos sukūrėjas, o ne papildomas dalykas humoristiniam siužetui papildyti. Meilės ir švelnumo jausmas yra labai stiprus ir tai yra vienas iš tokių emocinių dirgiklių, į kuriuos žmonės reaguoja“, - aiškino reklamos specialistas.
Pasak jo, tarp reklamų kūrėjų yra juokaujama, kad yra keli elementai, kuriuos reikėtų rodyti reklamose – mažus kačiukus, šuniukus, vaikus ir moteris. Tai yra labai stiprūs emociniai dirgikliai, į kuriuos visada gaunamas atsakas.
Paklaustas, ką mano apie gyvūnų mylėtojų poziciją, kad kai kuriais atvejais pasitelkus reklamoje gyvūnus neatsižvelgiama į tai, kaip jie jaučiasi ir parodomas blogas sektinas pavyzdys, R. Buračas siūlė visada įvertinti kontekstą.
„Visų pirma ten yra humoras (reklamose su pele ir spąstais – red. past.), antra, kad ir ką mes sakytume, tiek kaimuose, tiek miestuose pelėkautai tebėra statomi ir su graužikais, kenkėjais vienokiu ar kitokiu būdu yra kovojama. Žinoma, galima būti dideliu gyvūnų mylėtoju ir natūralistu, pasisakyti vienaip ar kitaip, bet jeigu stengtumėmės žiūrėti objektyviai, tame nieko blogo neįžiūriu. Galima sakyti, kad vaikams pelės nugaišimo scena gali sukelti visokių blogų emocijų ar paskatinti smurtauti prieš mažus gyvūnėlius, bet tai būtų daugiau absurdas“, - savo nuomonę išdėstė LiMA valdybos narys. Jo teigimu, žiūrint tokias reklamas, verčiau reikėtų pasijuokti nei jas sureikšminti ir ieškoti užslėptų prasmių.
Negavus leidimo naudoti gyvūną – bauda iki 5 tūkst. Lt
Savo ruožtu Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas Skirmantas Miškinis GRYNAS.lt informavo, kad iš viso per metus Vilniaus teritorinis padalinys patenkina iki šimto prašymų išduoti leidimus naudoti gyvūnus renginiuose. Tiesa, tarnyba neišskiria atskirų kategorijų, kokio tipo renginiams gyvūnai leidžiami naudoti. Vis dėlto, anot S. Miškinio, reklamos filmavimai su gyvūnais sudarytų tik labai nedidelę dalį, dažniausiai gyvūnus naudoti pasirodymams prašo cirkai, įvairių parodų organizatoriai, konkursų rengėjai ir pan.
Norint naudoti bet kokį gyvūną renginiams privaloma gauti VMVT leidimą, to nepaisius, gali būti taikoma bauda juridiniams asmenims nuo 100 iki 5 tūkst. Lt, o fiziniams asmenims – nuo 20 Lt iki 1 tūkst. Lt.
„Būna tokių atvejų, kad apie pažeidimus sužinome gyvūnams jau išvykus, juk šalis didelė, o gyvūnai atvažiavo, pasirodė ir išvažiavo. Būna, kad kokį cirką sugauname, kai jis jau penktame rajone pasirodo“, - sakė S. Miškinis.
Paprašius prisiminti bet vieną atvejį, kuomet gyvūnas Lietuvoje naudotas reklamai sukurti, specialistas atsiminė prieš kelis metus darytą šokolado gamintojo „Milka“ reklamą Vilniaus centre su violetine spalva nudažytomis karvėmis.
„Pakeltas toks ažiotažas, kad karvės nudažytos! Taip, jos buvo nudažytos, bet nudažyta dažais, kurie nuplaunami. Iš tikrųjų esmė buvo tokia, kad organizatoriai gyvūnus dvi savaites tam tikrame ūkyje filmavo, pratino prie prožektorių. Šitoje vietoje, kada gyvūnas yra taip paruošiamas, nėra jokios tragedijos, reikėtų džiaugtis, kad „Milka“ atrado Lietuvą filmuotis“, - sakė pašnekovas. Anot jo, šioje situacijoje nenukentėjo ir ūkininko galvijai, nes tarnybos inspektoriai buvo nuvažiavę jų patikrinti.
