Tokias išvadas daro Vakarų mokslininkai, jau daugiau kaip dešimtmetį tiriantys skirtingus vyrų ir moterių socialinius vaidmenis bei jų įtaką klimato kaitai ir aplinkos tausojimui.
Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimai kol kas neatliekami, tad mokslininkai ragina pradėti tirti skirtingą moterų ir vyrų elgseną bei ją lemiančius socialinius vaidmenis, o valstybės programas aplinkosaugos, atliekų tvarkymo klausimais bei švietimo ir socialinę reklamos projektus rengti atsižvelgiant į lyčių skirtumus.
Moterys supranta rūšiavimo prasmę
Aplinkos ministerija ir Lygių galimybių plėtros centras surengė seminarą apie atliekų rūšiavimą bei lyčių lygybę. Jame darnaus vystymosi ekspertė Audronė Alijošiūtė ir Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė atskleidė įdomių detalių.
Darnaus vystymosi ekspertė A. Alijošiūtė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad Lietuvoje specialių tyrimų, kaip vyrai ir moterys tausoja aplinką, kokie jų elgsenos skirtumai, neatliekama. Tačiau ekspertė lyčių skirtumo aspektu nagrinėjo 2011 metais atliktą Vilniaus ir Alytaus regionų gyventojų apklausą.
Pasak ekspertės, vyrai ir moterys nurodo ir skirtingas priežastis, kodėl atliekų nerūšiuoja. Moterys įvardija, kad tam nėra sąlygų, o vyrai nemano, kad tai iš viso reikalinga.
Kodėl moterys aktyvesnės atliekų rūšiuotojos negu vyrai? A. Alijošiūtės manymu, moterys labiau suvokia rūšiavimo prasmę, sieja tai su sveikata. Moterims akivaizdesnė grėsmė, kurią sukelia aplinkos teršimas. „Moterys dažniau nei vyrai pakartotinai naudoja įvairius daiktus (vaikų rūbus ar maistą), todėl geriau supranta rūšiavimo prasmę“, - spėjo ekspertė.
