Paskelbus tokią informaciją, šalyje kilo arši diskusija dėl tokių gyvulininkystės metodų saugumo. Deja, diskusija vyko remiantis keistais argumentais arba „tyrimais“, paskelbtais ribotos prieigos mokslo žurnaluose.
Kalifornijos universiteto Deivise tyrėja Alison Van Eenennaam atliko lyginamąją galvijų sveikatos tyrimų analizę. Tyrimai buvo vykdomi beveik 30 metų – nuo 1983-ųjų (13 metų iki GMO pašarų išvedimo) iki 2011-ųjų. Bendra visų šių tyrimų aprėptis – 100 mlrd. galvijų, bendrai suėdančių trilijonus GMO pašarų.
„Net ir be šių tyrimų sveikas protas sako, kad teiginiai apie GMO pašarus kaip apie auglių atsiradimo priežastį yra perdėti, - rašo iflscience.com. – Jei ūkininkai gyvulius GMO pašarais šertų iš ekonominių paskatų, kodėl jie tęstų tokią veiklą, jei tokie pašarai žudo galvijus? Prekiauti ligotų galvijų mėsa juk draudžiama, tad šerti gyvulius kenksmingu produktu visiškai neapsimokėtų.“
Ar tai reiškia, kad gyvulininkystės ūkiai tvarkosi nepriekaištingai ir jų kontroliuoti nereikia? Vis tik gyvūnų teisių gynėjai turi daug ką pasakyti apie gyvulių auginimo sąlygas, pašarų tipo parinkimą (žolinės ar grūdinės kultūros).
Biologams neramu dėl fakto, kad galvijams duodama 80 proc. visų antibiotikų ir kad dėl to gali išsivystyti bakterijų atsparumas antibiotikams. Aplinkosaugininkai pageidautų, kad būtų suvalgoma vis mažiau mėsos – taip būtų mažinamos vandens ir energijos išlaidos, taip pat metano dujų emisijos.
Šiaip ar taip, GMO pašarų įtakos galvijams tyrimai bus tęsiami, tačiau kol kas amerikiečiai ragina tikėti mokslo tyrimų rezultatais, o ne, jų teigimu, nepagrįstais būgštavimais.
