Dėl šylančio klimato Lietuvoje telkiasi vis gausesni erkių būriai: kaip apsisaugoti?

Specialistai sako, kad Lietuvos klimatas pastaruoju metu labai palankus erkių veisimuisi. Šiemet jos buvo neaktyvios vos du žiemos mėnesius. O šiuo metu braidant po pievas jau reikia pasisaugoti, nes pasivaikščiojimas gamtoje gali baigtis erkiniu encefalitu ar Laimo liga. Nors žolininkai ir natūralių priemonių gamintojai sako, kad nuo erkių gali padėti apsisaugoti stipraus kvapo eteriniai aliejai, specialistai mano, kad jų poveikis labai ribotas. Nepaisant to, jie priduria, kad geriau griebtis šiaudo, nei pėdinti į gamtą nepasitepus jokia apsaugine priemone.

Erkės - vis ilgiau aktyvios

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja – medicinos entomologė Milda Žygutienė GRYNAS.lt atskleidė, kad šiemet erkės aktyvios jau nuo kovo pradžios. Kaip tik tada, anot jos, buvo gauti pirmieji pranešimai apie erkių įsisiurbimą žmonėms.

Pašnekovė aiškino, kad erkės suaktyvėja temperatūrai pakilus iki septynių laipsnių šilumos. Ir jų aktyvumas tęsiasi iki viršutinio dirvos sluoksnio užsnigimo arba užšalimo. Pavyzdžiui, pernai jos buvo aktyvios dar ir gruodį.

Taip pat specialistė pridėjo, kad šylant klimatui erkės bus gyvybingos vis ilgiau. Šiauriniuose regionuose formuojasi joms priimtinos klimato sąlygos ir jos palengva traukiasi į šiaurę. „Dabartinės Lietuvos sąlygos joms tik į naudą. Prie to prisideda ankstyvi pavasariai ir vėlyvi rudenys. Tai joms sudaro sąlygas ilgai būti aktyvioms. Pernai gruodį dar nebuvo sniego ir buvo pakankama pliusinė temperatūra. O šį kovą jau taip pat nebuvo sniego ir buvo pliusinė temperatūra. Todėl jų žiemos pasyvumas truko tik porą mėnesių. Tiesa, Europos mastu erkių išplitimo arealas juda link šiaurės. Viena iš priežasčių – klimato kaita. Klimatas šiltėja ir šiaurinėse šalyse, todėl susidaro erkėms palankios sąlygos. Apskritai šiems gyvūnams šalčiai nėra baisūs. Tai yra vidutinio klimato juostos gyventojai ir prie šalčių jie yra prisitaikę“, - teigė M. Žygutienė.

Anot jos, ankstesniais metais didžiausias erkių pikas buvo gegužės mėnesį. Nepaisant to, aktyvios erkės pasirodė žymiai anksčiau. O erkių aktyvumo sumažėjimas fiksuotas liepos mėnesį. Be to, specialistė atskleidė, kad šiems voragyviams labiausiai kenkia sausringa vasara.

Tiesa, kovą tiek daug aktyvių erkių, kiek pavyzdžiui, balandį, dar nebūna. Nepaisant to, specialistė perspėja neprarasti budrumo, nes sutikti pavojų galima net ir tuomet, kai jo visai nesitikima: „Bėda, kad žmonės pavasarį nebūna budrūs – nesitiki, kad jos gali būti aktyvios. Tas pats ir vėlyvą rudenį ar žiemą. Todėl pasitaiko labai ankstyvų ar vėlyvų susirgimo atvejų.“

Šiemet erkiniu encefalitu ar Laimo liga užsikrėtusios erkės dar nespėjo užkrėsti žmonių, tačiau specialistė svarsto, kad pirmųjų aukų ilgai laukti neteks – pavojingi susirgimai gali būti diagnozuoti jau balandžio mėnesį.

Lietuvoje erkių daugėja

Kai kas svarstė, galbūt pavasariniai šalčiai erkes užklups nepasiruošusias ir dėl to jų žymiai sumažės. Tačiau M. Žygutienė aiškino, kad nieko panašaus nebus, nes jas žudančiai veikia tik įšalas be sniego. Jos puikiai prisitaikiusios prie mūsų klimato, todėl šių parazitų gausos sumažėjimo artimiausiu metu tikėtis neverta.

Kad erkės jau aktyvios, patvirtino ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė. Tačiau dažniausiai, jos teigimu, užsikrėtusieji Laimo liga ar erkiniu encefalitu pradedami registruoti gegužės – birželio mėnesiais. O daugiausiai jų būna rugpjūtį – rugsėjį.

Pasidomėjus apie erkių gyvybingumą, pašnekovė įvardijo dar ilgesnį sezoną nei M. Žygutienė. Anot jos, priklausomai nuo oro sąlygų erkės Lietuvoje būna gyvybingos nuo vasario pabaigos iki gruodžio pradžios. Tačiau erkės ne visus metus būna vienodai aktyvios. Specialistės žodžiais tariant, per metus būna du erkių gyvybingumo pikai: pirmasis – gegužę, antrasis – rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį. Tačiau pirmojo piko metu užsikrėtusių žmonių užregistruojama mažiau, nes žmonės mažiau laiko praleidžia gamtoje. Antrojo piko metu užregistruojama daugiausiai užsikrėtusiųjų, kadangi žmonės daugiau laiko gamtoje praleidžia uogaudami ir grybaudami.

Ko galime tikėtis šiais metais? B. Zdanevičienė sakė, kad erkių Lietuvoje kasmet daugėja, todėl, jos manymu, lengvesnių metų šiemet tikėtis negalime: „Reikėtų turėti omenyje, kad erkių mūsų šalies teritorijoje daugėja. Tokios išvados daromos atsižvelgiant į kasmet didėjantį užsikrėtusiųjų asmenų skaičių. Tad pagal pastarųjų metų tendencijas prognozuojama, kad ir šiemet erkių nebus mažiau. Nebent būtų sausra, kuri erkėms itin nepalanki. Tuomet jos tiesiog tūno po žeme, laukdamos tinkamesnio meto išlįsti ir pasimaitinti.“

Erkes atbaido gvazdikėlių kvapas

„Kvapų namų“ įkūrėjos, aromaterapeutės Laimės Kiškūnės paklausus, ar galima rasti natūralių erkes atbaidančių priemonių, ji aiškino, kad šimtaprocentinės apsaugos aromatinės priemonės nesuteikia. Tačiau, jos teigimu, yra augalų, kurių erkės tiesiog nemėgsta.

„Kažkokios absoliučiai aromatinės priemonės, kuri pilnai apsaugotų nuo erkių, turbūt nerasime. Tačiau aromaterapijos profesionalai pataria naudoti gvazdikėlių, pipirmėčių, arbatmedžių (pražangialapių mirtenių) eterinius aliejus. Erkės nemėgsta jų ir vengia ropoti ant jais pateptos vietos“, - sakė pašnekovė.

Jos teigimu, veiksmingiausias mišinys gaunamas lygiomis dalimis sumaišius visus tris eterinius aliejus arba gvazdikėlių aliejų naudojant viena dalimi mažiau. „Tai yra dirginantis mišinys, todėl jis tepamas tik ant rūbų pakraščių, kojinių. Vaikams reikėtų praskiesti su baziniu aliejumi (patariama naudoti ricinų aliejų, kurio erkės taip pat nemėgsta) bent iki 30 proc. Ir jokiu būdu to negalima tepti ant odos. O jei erkė jau įsisiurbusi, ant jos patariama užlašinti lašą minėto eterinio aliejaus mišinio, palaukti kelias minutes. Ir po to su pincetu erkę reikia ištraukti. Įkastą vietą reikėtų patepti arbatmedžių eteriniu aliejumi“, - patarė pašnekovė.

Vis dėlto Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irina Bulsienė GRYNAS.lt sakė, kad eteriniai aliejai labiau padeda kovoti su uodais, nei su erkėmis.

Su tuo sutiko ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė.

Ji pridūrė, jog visiems, kas dažnai būna miške, laukuose ir keliaujantiems, kurie važiuoja į kitas šalis, patariama skiepytis nuo erkinio encefalito. Taip pat ji paminėjo ir repelentus (erkes atbaidančias medžiagas), kurių sudėtyje yra aliejų.

„Yra žinoma, kad erkes atbaido gvazdikėlių kvapas. Tam naudojamas eterinis aliejus. Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad šie gyviai geba greitai prisitaikyti, tad renkantis bet kokias priemones – eterinius aliejus, cheminius repelentus -, nereikėtų jų naudoti ilgai. Nes erkės pripras prie jų ir jos bus neveiksmingas“, - patarė B. Zdanevičienė.

Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Be to, ji sakė, kad laiką leidžiant gamtoje ir norint išvengti erkės įsisiurbimo, nereikėtų pamiršti kelių labai svarbių dalykų. Visų pirma iškylaujant reikėtų vengti pamiškių ir aukštos žolės. Erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniausiai randamos lapuočių miškuose, sodybose, soduose, net miestų parkuose.

Taip pat, anot specialistės, labai svarbu tinkamai apsirengti – viršutinė aprangos dalis turėtų būti ilgomis rankovėmis, rankogaliai gerai priglundantys prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti prigludusi prie kūno. Drabužiai turėtų būti šviesūs, kad galėtumėte lengvai pastebėti erkę. Galvą patartina aprišti skarele. Galima naudoti repelentus – vabzdžius atbaidančias priemones.

Kita vertus, namo parsinešti erkių galima ir su miško gėrybėmis ar gėlių puokšte. Jų gali būti ir ant drabužių. Tad grįžus iš miško, būtina apžiūrėti visą kūną, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu. Erkės mėgsta įsisiurbti į švelnesnes odos vietas, todėl kol jos atranda tinkamą vietą ropodamos po kūną, gali praeiti net valanda. Vilkėtus drabužius būtina išskalbti arba išvėdinti saulėtoje vietoje.

O įsisiurbus erkei reikia ją kuo greičiau pašalinti – suimti ją kuo giliau ir atsargiai ištraukti. Įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti. Ištirti erkę netikslinga, nes, pasak B. Zdanevičienės, ne visos net ir užsikrėtusios erkės sukelia ligą. Apie mėnesį būtina stebėti savo savijautą ir atsiradus pirmiesiems į gripą panašiems požymiams ar paraudonavus įsisiurbimo vietai, kreiptis į šeimos gydytoją.