Atplėšiant voką su konkursą laimėjusios bendrovės pavadinimu, tebuvo likęs tik vienas konkurso dalyvis – bendrovė „Energesman“. Jos vadovas teigia, jog tai galima paprastai paaiškinti: statybų partneriai Vilniui siūlo geriausią ir saugiausią technologiją Europoje.

Mechaninio biologinių atliekų apdorojimo įrenginiams pastatyti teliko dveji metai – iki 2015-ųjų pabaigos. Kitaip gresia prarasti ES paramą šiam projektui, kuri yra 85 proc. visos projekto sumos. Taip pat Lietuvai grėstų aplinkosauginės baudos.

GRYNAS.lt yra rašęs, jog sunkiai „judančiame“ konkurse vasario mėnesį viskas atrodė teisėta, konkurse dalyvavo 77 pretendentai. Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centro vadovai tikino išsprendę visus teisinius klausimus. Kitame konkurso etape dalyvių liko 7.

Šiuo metu dėl konkurso rezultatų ietis surėmė dvi bendrovės konsorciumas „Energesman“ ir „Prime Capital“ (priklausanti įmonių grupei „Icor“).

Konsorciume - italų bendrovės, veikiančios visoje Europoje

Ignas Stankovičius
Vos prieš savaitę bendrovės „Engersman“ direktoriumi paskirtas Ignas Stankovčius teigė, jog bendrovės, kurios ruošiasi statyti mechaninio biologinių atliekų apdorojimo (MBA) įrenginius Vilniuje, per pastarąjį dešimtmetį pastatė 65 tokias gamyklas visoje Europoje ir jų pasiūlyta technologija šiuo metu yra viena pažangiausių. Planuojama, jog gamykla sostinėje kasmet priimtų apie 250 tūkst. tonų atliekų.

„Energesman“ yra įkurta specialiai atliekų fabriko projektui ir vienija Lietuvos bendroves „Hidrostatyba“ bei „Archiplana“ , bei užsienio partnerius: Italijos įstatybos bendrovę „Versina“, įrangos gamintoją ir montuotoją „Atzwanger“ bei atliekų operatorę „Ladurner“. 

Dabartinis „Engesrman“ vadovas I. Stankovičius iki šiol yra dirbęs įvairiose valstybės institucijose, nuo Metrologijos tarnybos iki Aplinkos ministerijos, Krašto apsaugos departamento, buvęs Nato Generalinio sekretoriaus vyriausiuoju konsultantu.

Vienos iš šių bendrovių, „Atzwanger S.p.A.“ direktorius Christophas Atzwangeris teigė, jog atstovauja savo šeimos verslui. Kompanija „Atzwanger S.p.A.“ veikia jau nuo 1932-ųjų, šiuo metu vykdo veiklą Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Kroatijoje, Rusijoje ir kitose Europos valstybėse.
Christophas Atzwangeris

Praėjusiais metais bendrovės apyvarta buvo 75, 5 milijonai eurų, ji specializuojasi atliekų tvarkymo, rūšiavimo, kompostavimo įrenginių statyboje.

C. Atzwangeris spaudos konferencijos dalyviams demonstravo ką tik pastatytų gamyklų Austrijoje bei Italijoje nuotraukas.

Konkurentai tikina siūlę 255 milijonais pigiau

„Esame labai aukštų technologijų kompanija ir atliekų tvakymas yra mūsų veiklos variklis, 2012-aisiais turėjome 70-ies milijonų apyvartą, - teigė bendrovės „Ladurner“ S.p.A. atstovas Davidas Furlanas. - „Ladurner“ - tai kompanija kuri dirba įvairiose šaliose, mūsų pagrindinis verslas – atliekų tvarkymo technologijos. Pirmąją gamyklą pastatėme 1999-aisiais Venecijoje. Jame pritaikyta viena naujausių technologijų – tai būtent atliekų rūšiavimo, kurios įrengimus ir ruošiamės statyti Vilniuje. Tai labai „žalia“ technologija, kai sugebame iš atliekų vėl išskirti ir perdirbti aliuminį, geležį, plastiką, popierių. Galiausiai galime likusias atliekas sudeginti, tačiau lieka mažada dalis“.

Savo pristatymo pabaigoje jis pakvietė kiekvieną norintį apsilankyti Italijoje pastatytuose atliekų apdorojimo fabrikuose ir savo akimis įsitikinti, kaip jie veikia.
I. Stankovičius
Jei projektas užsitęs, ateis laikas, kai mes turėsime pasakyti „Ne“. Ir ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes liekame nekultūringa šalimi atliekų tvarkymo požiūriu.

Tuo metu konkurso rezultatus užginčijusio bendrovių konsorciumo „Prime Capital“ spaudos pranešime teigiama, jog jie buvo pasiūlę 255 milijonais litų geresnį pasiūlymą, nei bendrovė „Energesman“. Šis konsorciumas buvo pašalintas iš konkurso paskutiniame etape ir jo atstovai yra įsitikinę, jog jų pergalė buvo tiesiog pavogta.

Bendrovės „Icor“ komunikacijos departamento direktorius Nerijus Mikalajūnas teigia, jog nėra jokio kito paaiškinimo konkurso rezultatams, kaip tik galima korupcija.

„Tai yra spekuliacija. Kuo patys kvepia, tuo ir kitą tepa... Aš nežinau, ką siūlė kiti, tačiau mes rengėme pasiūlymą, kad Vilnius turėtų vieną iš aukščiausių technologijų šiuo metu Europoje. Galima daryti pigiai – bet tuomet auga rizika, kad tokioje gamykloje įvyks avarija. Juk žinote terminą „kokybės ir kainos santykis“? Jei nuleidi kainą, turi daryti kompromisą su kokybe. Jei darai kompromisą su kokybe, reiškia, negerbi vilniečių“, - atsakė į tokią kritiką I. Stankovičius.

Tęsiantis ginčams projektas gali apskritai žlugti

Lietuvių bendrovės „Versina“ vadovas Vytautas Banys teigė, jog lietuvių partneriai šiame projekte : bendrovės „Versina“ ir „Hidrostatyba“ turi ilgametę patirtį tokio sudėtingumo projektui įgyvendinti.

Bendrovės „Energesman“ vadovas Ignas Stankovičius atkreipė dėmesį į terminus.

„Yra likę 2 metai iki Europos sąjungos paramos įsisavinimo. Todėl šis projektas ir jo sutarties pasirašymo terminas tampa labai jautrus. Todėl diskutavome, kokios galimybės yra tą projektą užbaigti laiku. Pateikėme 26 mėnesių periodą, pagal kurį partneriai ir suplanavo darbų eigą, paruošė įtemptą, bet realų ir įvykdomą grafiką. Tačiau jei sutarties pasirašymas užsitęstų, kyla rizika, pavėluoti ir nepastatyti laiku. Juk statybos daug priklauso nuo klimatinių sąlygų“, - teigė I. Stankovičius.
Almantas Petkus
Turime pavyzdžių: kai užduotys buvo neįvykdytos, Graikija gavo 2 mln. eurų vienkartinę baudą ir dar, jei neklystu, 16 tūkst. eurų kasdieninę baudą.

Jis pabrėžė, jog užsienio partneriai turi darbų ir kitose šalyse, o šis projektas - labai atsakingas.

„Jei projektas užsitęs, ateis laikas, kai mes turėsime pasakyti „Ne“. Ir ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes liekame nekultūringa šalimi atliekų tvarkymo požiūriu. Mūsų karta bus nepadariusi tos misijos, kurią mes privalome padaryti. Paliksime šiukšles ateičiai“, - kalbėjo bendrovės „Energesman“ vadovas. 

Jis kalbėjo, jog atliekas būtina sukti ciklu, dar kartą panaudoti. O jo vadovaujamos bendrovės projektas leidžia sutaupyti energijos naujų žaliavų gamybai, bei sumažinti į sąvartyną keliaujančių atliekų kiekį.
MBA įrenginiai dauguma atliekų leistų perdirbti, o į sąvartyną keliautų tik nedidelė dalis atliekų.

Jis pridūrė, jog Lietuvos ir užsienio bendrovių konsorciumas yra pasiruošęs planą tam atvejui, jei sutartis bus pasirašyta iki rugpjūčio 15-os dienos.
Tačiau neatskleidė, kiek laiko vykstant ginčams dėl konkurso laimėtojo, partneriai atsisakytų MBA įrenginių Vilniuje statybų.

Viceministras: būsime priversti tuos pinigus panaudoti vandentvarkos projektams

Atliekų klausimus kuruojantis Aplinkos viceministras Almantas Petkus priminė, kad galutinis terminas pasirašyti rangos sutartis yra rugsėjo pradžia. Kitaip - finansavimas bus nutrauktas.

„Tokiu atveju mes būsime priversti pinigus panaudoti „avariniu“ režimu, kaip mes vadiname. Juos panaudotume ne atliekų sektoriui, o vandentvarkos sektoriui, tik visuomet aiškiai deklaravome, kad nenorime to daryti. Nes atliekų sektoriui investicijos daug labiau reikalingos“, - kalbėjo A. Petkus.

Taigi ES lėšos vis tiek bus panaudotos. Tačiau tai neapsaugo Lietuvos nuo milijoninių baudų.

Žilvinas Šilgalis, Almantas Petkus
„Lieka užduotis 50 proc. sumažinti bioskaidžių atliekų patekimą į savartyną. Be šitų gamyklų - nesvarbu, Vilniaus ar kito miesto - vargu, ar pasieksime šią užduotį. Vadinasi, kažkokie įrenginiai, kurie padėtų sutvarkyti bioskaidžias atliekas ne sąvartyne, vis tiek turės atsirasti. Tik jie bus statomi jau atliekų turėtojų, žmonių pinigiais. Žinoma, tai mums nepriimtina“, - dėstė viceministras. 

Dar blogesniu atveju, jei Lietuva nestatytų apskritai jokių įrengimų, grėstų sankcijos iš ES.
Kol kas Europos komisija informuota, kad jau vyksta konkursai dėl MBA gamyklų statybos.

„Turime pavyzdžių: kai užduotys buvo neįvykdytos, Graikija gavo 2 mln. eurų vienkartinę baudą ir dar, jei neklystu, 16 tūkst. eurų kasdieninę baudą“, - apie tai, kaip Europa baudžia nesusitvarkančius atliekų piliečius pasakojo A. Petkus.

Šiuo metu mechaninio biologinių atliekų apdorojimo įrenginių statybų sutartys pasirašytos Panevėžyje ir Alytuje. Visuose kituose miestuose dar nėra paskelbti konkursų laimėtojai. 

Viceministro teigimu, Viešųjų pirkimų tarnyba panašius konkursus kartais ištiria per keletą savaičių, o kartais tyrimas vyksta 4-5 mėnesius.