Eksperimentas su vienkartiniais puodeliais: pabandė apsieiti be jų

Jau seniai išsiaiškinta, kad aplinkos taršai didelę įtaką daro vienkartiniai kavos puodeliai. Nuolat augant kavos ir arbatos popieriniuose ar plastikiniuose puodeliuose vartojimui, daugėja ir pačių puodelių skaičius. Kadangi jie nėra perdirbami, dideli kiekiai ilgai irstančios medžiagos aplinkoje lieka ilgą laiką. GRYNAS.lt savo tyrime aiškinasi, kokią žalą vienkartiniai puodeliai daro aplinkai ir kokios galimybės vienkartinius puodelius pakeisti daugkartiniais.

Yra mažiausiai 2 metus

Viešojoje erdvėje ne kartą buvo minima sąvoka „kavos išsinešimui karta“. Ji apibūdina šiuolaikinį didmiesčio žmogų, kuris eidamas į darbą, per pietų pertrauką, po darbo užsuka į kavinę nusipirkti puodelį šviežios kavos išsinešimui. Esant tokiam dideliam vartojimui, jau nekyla klausimas, kokie kiekiai vienkartinių neperdirbamų puodelių patenka į aplinką ir yra ten daugybę metų.

Į šią problemą yra atkreipęs dėmesį ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Jis kvietė visuomenę diskutuoti, ką daryti, kad į aplinką patektų mažiau vienkartinių puodelių.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė Valdonė Daugėlaitė, vienkartinių puodelių naudojimo tema apsigynusi magistro darbą, sutinka, kad ši sritis kelia nemažai problemų.

Ji primena, kad popierius suyra per 2 metus, popierinis rankšluostis suyra maždaug per 3 savaites, laikraštis – per pusantro mėnesio, sulčių pakuotė – per 5 metus, o vykstant irimo procesui į aplinką patenka nuodingos medžiagos.

„Pagrindinė aplinkosauginė problema – resursai ir atliekos. Vieną kartą panaudojus pakuotę, ji sunaikinama – sudeginama arba pašalinama į sąvartyną, kur vykstant skaidymo procesams skiriasi šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Įvertinus visą popierinio puodelio būvio ciklą, būtina išskirti kelis etapus: pirminės žaliavos išgavimas (medžių kirtimas, naftos išgavimas), žaliavų paruošimas, gaminio gamyba, sandėliavimas, naudojimas, šalinimas (deginimas) ir tarp šių procesų vykstantis transportavimas“, – aiškina V. Daugėlaitė.

Beveik pusė pasaulio medžių – vienkartiniams puodeliams

Vienkartinis puodelis sudarytas iš 95 proc. popieriaus, 5 proc. polietileno sluoksnio (dengto iš vidaus). Būtent polietileno sluoksnis ir yra kliūtis perdirbimui, nes apsunkina popierinio puodelio išplaušinimą. Lietuvoje per metus į sąvartynus nugula apie 40 mln. tokių puodelių, o vienkartinių popierinių puodelių gamybai per metus iškertama net 20 mln. medžių.

„Apie 40 proc. pasaulinio pramoninio medienos derliaus panaudojama popieriaus ir kartono gamybai. Pagaminti vieną toną popieriaus sunaudojama 98 tonos medienos“, – vardija V. Daugėlaitė.

Tiesa, nuo 2016 metų šalies regionuose pradėjus veikti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams, šias pakuotes galima atskirti iš bendro srauto ir deginti, taip išgaunant energiją. Tačiau tai nėra pats tinkamiausias atliekų tvarkymo būdas, nes prarandamos aukštos kokybės žaliavos. Be to, mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai problemos neišsprendžia: atliekos, pabuvusios bendrame komunaliniame sraute, ne visada tinkamos aukštos kokybės perdirbimui. V. Daugėlaitė priduria, kad Lietuvoje nėra alternatyvių šių pakuočių panaudojimo būdų, todėl popierinių vienkartinių puodelių pakuočių atliekos vis dar šalinamos sąvartyne.

Savaitę atsisakė vienkartinių puodelių

Kad ir kokią žalą aplinkai darytų vienkartiniai puodeliai, žmonės ir toliau gers kavą. Todėl būtina ieškoti sprendimų, kaip mažinti vienkartinių puodelių kiekį.

KTU, matydamas akivaizdžią vienkartinių puodelių problemą ir 2016 metų rudenį dalyvaudamas Europos atliekų mažinimo savaitėje, 5 dienas vykdė akciją „Mokėk už gėrimą, ne už pakuotę“, kurios metu keliose studentų pamėgtose vietose kavą ar arbatą buvo galima nusipirkti savame daugkartiniame puodelyje. Viena iš akcijos iniciatorių, KTU Darnaus vystymosi koordinatorė Inga Gurauskienė pasakoja, kad pagrindinis akcijos tikslas buvo atkreipti jaunosios kartos dėmesį į atliekų problemas, o kaip motyvacijos priemonė buvo pasitelkta 20 proc. nuolaida karštam gėrimui turintiems savo puodelį.

„Pirma mintis buvo atkreipti visų dėmesį, kiek daug mes naudojame vienkartinių puodelių ir kaip galima apsieiti be jų. Be to, žinoma, kokia gali būti nauda nenaudojant tų puodelių. Tai pirmiausia sutaupomi ištekliai. Šito galbūt nejaučia patys vartotojai, pavyzdžiui, kiek žaliavų sunaudota vienam puodeliui, kiek išleidžia kavinės darbuotojai, bet, skatindami kavines daryti nuolaidas, parodyti, kad ir patys vartotojai gali sutaupyti pinigus. Tie, kurie turėjo savo puodelį, galėjo sutaupyti 20 proc. karšto gėrimo sumos“, – prisimena I. Gurauskienė.

Pašnekovė tęsia, jog per savaitę buvo sutaupyta apie 100 vienkartinių puodelių.

„Skaičius galbūt ir nėra toks grandiozinis, bet pats faktas, kad akcija davė rezultatų, mus labai džiugina. Taip pat skatinome, kad pirkę gėrimą termo puodelyje dalintųsi nuotraukomis su juo ir trims nugalėtojams įteikėme KTU termo puodelį“, – sako KTU Darnaus vystymosi koordinatorė.

Sutiktų visuomet nešiotis savo puodelį

Inga Gurauskienė tikina, kad akcijoje noriai dalyvavo dauguma universiteto studentų. Anot jos, prievartos nebuvo: kas norėjo, kavą ar arbatą galėjo nusipirkti ir vienkartiniame puodelyje, tačiau tokių būta mažai. Kavos ir arbatos pilstymą į daugkartinius pačių studentų atsineštus puodelius norima tęsti ir toliau.

GRYNAS.lt žurnalistai pakalbino ir keletą akcijoje dalyvavusių studenčių. Jos vieningai tvirtino, kad projekto metu nepatyrė jokių nepatogumų, priešingai: pasak Rūtos ir Rasos, iniciatyvą būtina tęsti ir toliau. Tiesa, merginų nuomone, reikėtų ją daugiau ir plačiau reklamuoti.

„Su diskomfortu nesusidūriau, nes nešiojuosi daugkartinį termosinį puodelį visada, taip stengiuosi įprasti daugiau gerti vandens. Vienintelį kartą pajutau diskomfortą, kai pardavėjos nepaklausė, ar noriu į savo puodelį arbatos, kurį laikiau rankose prieš jas, ir padarė arbatą į vienkartinį puodelį. Daugiau nemalonių nutikimų neturiu, tokio pobūdžio akcija labai apsidžiaugiau, nes noriu ir kitus savo pavyzdžiu skatinti naudoti daugkartinius puodelius“, – prisimena Rūta.

Mergina tęsia, kad nešiotis savo puodelį nėra sunku, nes tai jai yra tapę įpročiu. Rūtai nesukelia nepatogumų net puodelio plovimas. „Man asmeniškai yra daug lengviau ir ramiau plauti puodelį, negu mesti į šiukšlių dėžę vienkartinį produktą, galvojant, kiek medžių sunaudojome jį pagaminti“, - kalbėjo Rūta.

Verslininkai nusiteikę ne taip optimistiškai

Akcijoje „Mokėk už gėrimą, ne už pakuotę“ dalyvavo viena įmonė, kuri turi maitinimo įstaigas KTU studentų miesteliuose ir verslo centruose, bet kavą ar arbatą išsinešimui daugkartiniame puodelyje buvo galima pirkti 5 studentų lankomose kavinėse. Vienos iš įmonių vadovas Tomas Mikalonis tvirtina, kad jo maitinimo įstaigų tinklas akcijoje dalyvavęs norėdamas palaikyti svarbią studentų iniciatyvą mažinti atliekų kiekį, tačiau jokios finansinės naudos iš to negavęs: 20 proc. nuolaida gėrimui savame puodelyje yra kur kas didesnė nei vienkartinio puodelio savikaina. Be to, jis įvardija ir technines priežastis, kodėl kavinės negalėtų visuomet pilti kavą ar arbatą išsinešimui į žmonių puodelius.

„Kad apsimoka, pasakyti negaliu, nes yra skirtingi gėrimų tūriai, sudėtinga padaryti tokią pačią kokybę kaip į mūsų fiksuotus tūrius. Kavos kokybė labai priklauso nuo to, koks puodelis. Stengiamasi padaryti puodelį pilną, tai pagal puodelio dydį priklausys ir kavos stiprumas, pieno kiekis. Tikrai labai nepatogu. Tokią akciją labai vertinu kaip žmonių dėmesio atkreipimą į svarbią problemą, ekologinę situaciją, kaip skatinimą galvoti apie ekologiją. Bet kaip priemonę – nėra ji kažkuo veiksminga ir sunkiai įgyvendinama. Epizodiškai, prisidėti prie gražios iniciatyvos, mums tikrai nėra per dideli kaštai ar per didelis nepatogumas. Tad kartas nuo karto dalyvauti ir atkreipti žmonių dėmesį tikrai labai puiku“, – teigia T. Mikalonis.

Tačiau GRYNAS.lt pasidomėjus paaiškėjo, kad, nepaisant visų įvardijamų nepatogumų, kitas Lietuvoje esantis kavinių tinklas jau kuris laikas suteikia galimybę klientams nusipirkti kavą ar arbatą išsinešimui daugkartiniuose puodeliuose. Jo vadovė Laima Vėželienė sako, kad toks variantas įmonei finansiškai nėra naudingas, tačiau gamtos tausojimas vis vien išlieka svarbiausia. Be to, pašnekovė užsimena apie perdirbamų kavos puodelių būtinybę.

„Mes tai darome jau 5 metus. Klientas į savo termo puodelį gali įsipilti kavos mūsų kavinėse ir jam suteikiama 10 proc. nuolaida. Be to, mes turime ir savo specialius puodelius iš labai kokybiško plastiko. Kad apsimoka, pasakyti vienu žodžiu nedrįsčiau. Aš esu visada už ekologiją, už gamtos saugojimą, bet kol kas nėra tokio sprendimo, kuris padėtų išspręsti šitas vienkartinių puodelių problemas. Daug kas mūsų klausia, ar mes apskritai galėtume atsisakyti vienkartinių puodelių. Tai atsakymas yra tikrai ne. Idealiausia, jei atsirastų jie perdirbami už protingą kainą. Tuomet mes tikrai juos pasikeistume“, – tvirtina L. Vėželienė.

Gyventojai irgi mato problemą

KTU Aplinkos inžinerijos instituto doktorantė V. Daugėlaitė yra ištyrusi, kad net 57,6 proc. vartotojų mano, jog popieriniai vienkartiniai puodeliai yra perdirbami. Sužinoję kad taip nėra, 79,6 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti 10 centų užstatą už vienkartinį puodelį, jei veiktų atskira jų surinkimo sistema.

GRYNAS.lt atliko ir savo gatvės praeivių apklausą, kurios metu išsiaiškino, kad šiandien gyventojų nuomonė išlieka panaši: vartotojai sutiktų mokėti užstatą, jei tik būtų galimybė tinkamai apdoroti vienkartinį puodelį. Be to, apklaustieji beveik vieningai tvirtino, jog nešiotųsi savo puodelius, pirktų kavą išsinešimui juose, jei tik būtų tokia galimybė. Deja, nedidelė dalis žmonių prisipažino, kad jau taip daro prieš tai minėtame kavinių tinkle. Jų nuomone, ne visi gyventojai apie tokią galimybę žino.

Poreikis mažinti vienkartinių puodelių kiekį yra. Belieka tik skatinti bei remti iniciatyvias akcijas, kurių metų karštą gėrimą galima išsinešti daugkartiniame puodelyje, arba tobulinti vienkartinius puodelius, kad atsirastų galimybė juos perdirbti.