Keturračiai užvirė tikrą peklą: siūlomi būdai, kaip juos sutramdyti

Lietuvoje populiarėjant keturračių sportui už galvos griebiasi aplinkosaugininkai, matydami, kuo pavirsta unikalios ir jautrios gamtinės teritorijos, kuriose apsilanko įžūlūs vairuotojai. GRYNAS.lt savo tyrime aiškinasi, kaip sekasi kovoti su taisyklių nepaisančiais keturratininkais ir kaip išvengti konflikto tarp šio sporto entuziastų ir gamtos mylėtojų.

Vos per keletą mėnesių dviejose saugomose teritorijose užfiksuoti du atvejai, kai keturračių vairuotojai pažeidė ir Kelių eismo taisykles, ir Saugomų teritorijų įstatymą. Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai labai nemaloniai nustebo radę šios transporto priemonės paliktas vėžes vertingoje teritorijoje. Parko direkcijos atstovai savo feisbuko paskyroje rašė: „Kai yra pinigų, o nėra proto... Praėjusį savaitgalį šalia kelio Varėna - Marcinkonys 14 - 17 km. su keturračiais pasidarbavo „miško gaideliai“. Pasekmes matote nuotraukose. Prašome atsiliepti ką nors mačiusius arba tiesiog pasidalinkite Facebooke. Bauda už važinėjimą miško paklote yra nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.“

GRYNAS.lt žurnalistams susisiekus su Dzūkijos nacionalinio parko atstovais paaiškėjo, kad pažeidėjų surasti ir nubausti nepavyko.

Kitas keturračių vairuotojų pasivažinėjimas užfiksuotas Neries regioniniame parke. Tačiau šįkart pažeidėjai sučiupti nusikaltimo vietoje. „Šeštadienį Karmazinų pažintiniame take pričiupome būrį keturratininkų. Norime dar kartą priminti, jog važinėti keturračiais ar motociklais bekele (o ypač pažintiniais pėsčiųjų takais!) yra griežtai draudžiama. Mieli parko lankytojai, pastebėję juos sudrausminkite, nufilmuokite, o geriausia - praneškite tel. 112“, – rašoma parko direkcijos feisbuko paskiroje.

Bekelia važiuoti draudžiama

Kodėl keturračių vairuotojai nepaiso draudimų ir žaloja gamtą? GRYNAS.lt pakalbintas ATV fanų „Racing Team“ keturračių sporto komandos narys Alvydas pabrėžia, kad ne visi keturračių vairuotojai nepaiso įstatymų, o tie, kurie teršia gerą sportininko vardą, nėra laikomi keturratininkų bendruomenės nariais. Anot jo, tokiais dažniausiai tampa ką tik keturratį įsigiję turtingi asmenys ir, tyčia ar netyčia, nesivarginę pasidomėti, kur ir kaip galima naudoti šią transporto priemonę.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Nerijus Žitkevičius šį fenomeną aiškina kaip keturračių vairuotojams įdomių trasų trūkumą.

„Normalu, kad neužtenka kelių ar paprastų, tiesių trasų, nes, aišku, sukti ratais vairuotojams neįdomu. Tuomet ir pradedama važinėti ten, kur įdomiau, bet negalima“, – komentuoja N. Žitkevičius.

Skyriaus vedėjas pabrėžia, kad keturračiais galima važiuoti tais pačiais keliais, kaip ir kitoms motorinėms transporto priemonėms. Anot N. Žitkevičiaus, tikslesnius reikalavimus įtvirtina Kelių eismo taisyklės ir Saugomų teritorijų įstatymas, tačiau žiūrint plačiau, kur ir kaip važiuoti ne tik keturračiais, bet ir kitomis transporto priemonėmis, gali reglamentuoti ir visas įstatymų rinkinys.

„Važiavimo keturračiais taisykles pirmiausia reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Saugomų teritorijų įstatyme, teigiama, kad veikla, galinti pažeisti saugomos teritorijos vertybes, jų kompleksus yra draudžiama. Pavyzdžiui, jeigu per saugomą teritoriją teka upė, per kurią keturratis nori pervažiuoti arba stengiamasi užvažiuoti į piliakalnį, kur kartu yra paklotės ir paties objekto naikinimas, tai tokia veikla griežtai draudžiama. Taip pat reiktų paminėti, kad nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei valstybiniuose draustiniuose visureigiais, keturračiais ir „enduro“ motociklas leidžiama važinėtis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais, neišsukant nuo jų Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka“, – vardija vedėjas .

Trikdo gamtos ciklus

N. Žitkevičius paaiškina, kad keturračiais važinėti bekelia draudžiama, jau nekalbant apie ypač vertingas teritorijas – rezervatus ir draustinius. Viskas dėl to, kad būtų išvengta žalos. Juk neatsakingai pasirinkus pasivažinėjimo vietą, anot specialisto, gali būti sutrikdytas žuvų nerštas, žalojami svarbūs paveldo objektai, atsirasti nuošliaužos, erozijos.

„Kur yra natūrali miško paklotė, transporto priemonėmis važiuoti draudžiama. Kita problema yra važinėjimas keturračiais draustiniuose. Draudžiama net lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. teriologiniuose, hepertologiniuose, entomologiniuose, ornitologiniuose, telmologiniuose draustiniuose, o šis periodas ypatingai svarbus užtikrinant ramybę ne tik saugomoms rūšims bet ir visai gyvybei. Pavyzdžiui, ornitologinis draustinis, kuriame tam tikru metu išvis draudžiama lankytis, nes paukščiai peri. Pravažiavus su keturračiu tokiu metu sutrikdomas ten saugomų retų paukščių perėjimo laikotarpis, keliamas didžiulis triukšmas. Aišku, jei šalia draustinio yra asfaltuotas kelias ir juo nuolat važiuoja mašinos, tuo pačiu keliu gali važiuoti ir keturračiai. Pats jautriausias periodas yra balandžio-liepos mėnesiai. Tada ramybė jiems ypač svarbi. Tas pats ir kituose draustiniuose. Reikia atkreipti dėmesį ir paisyti aplinkosaugininkų nurodymų, kada draustinyje geriau nekelti triukšmo“, – primena N. Žitkevičius

Kaip tam tikru metų laiku elgtis draustinyje ar kitoje saugomoje teritorijoje, informuoja prie daugumos objektų esantys stendai. Tačiau, anot VSTT atstovo, ne kiekvienas gyventojas jį pastebi. Todėl informacija patalpinta ir internete.

Važinėja pėsčiųjų takais

Siautėjančiais keturračių vairuotojais skundžiasi ir Trakų miškų urėdas Vygantas Mierkis. Jis tvirtina, kad šie vairuotojai praktiškai nevaldomi ir nepagaunami. Tos pačios urėdijos vyr. miškininkas Dainius Taukis priduria, kad svarbiausia yra didelė žala, kuri padaroma miškui neatsargiai ir neleistinose vietose pravažiavus su keturračiu.

„Gražiai pravažiavus, miškas gali ir nenukentėti, tačiau, jei šlapia, ar pravažiuojama neatsargiai, išdraskoma velėna, daroma žala miško paklotei, pavyzdžiui, jei auga augalai, tai juos sunaikina“, – pasakoja pašnekovas.

V. Mierkis piktinasi ir dėl to, jog keturračių vairuotojai važiuoja pėstiesiems skirtais pažintiniais takais.

„Pirmiausia, keturračių vairuotojai važinėja ne keliais, o ten, kur jiems įdomiau, kur kalnai, pelkė. Sugadina miško paklotę. Be to, važinėja mūsų specialiai įrengtais pažintiniais takais. Juos pagauti nepaprastai sunku. Jie nevaldomi“, – sako miškininkas.

Tačiau čia, pasak ATV fanų „Racing Team“ keturračių sporto komandos nario Alvydo, iškyla problema, kad prie neseniai įrengtų pėsčiųjų takų nėra apie tai informuojančių ženklų. Todėl vairuotojas, jau čia važiavęs dar prieš kelio paskirties pakeitimą, esą nežino, kad pažeidžia įstatymus.

„Važiuojant keliu, kuris nepažymėtas jokiu skiriamuoju ženklu, sunku žinoti, kad tai – pėsčiųjų takas. Važiuodami mes naudojamės žemėlapiais, navigacijomis ir staiga miškininkams sugalvojus, kad kažkokį takelį reikia paversti tik pėsčiųjų pažintiniu taku, mes iškart pažeidžiame taisykles. Juk žemėlapiuose mes matome tik pažymėtą kelią. Visada juo važiuodavome kaip keliu, mūsų seneliai, tėvai važiuodavo kaip keliu ir staiga jis virsta pėsčiųjų taku, kuris niekaip nėra pažymėtas“, – specialiai pažymėti pažintinius takus prašo Alvydas.

Problema – neregistruoti keturračiai

Panašu, jog kai kurie pažeidimai padaromi dėl informacijos trūkumo. Be to, kyla klausimas, ar Lietuvoje išvis yra keturračiams skirtų trasų. Alvydo teigimu, mūsų šalyje keturračių trasų infrastruktūros nėra. Anot jo, yra vietų, kur gali treniruotis sportininkai, tačiau mėgėjams tokios trasos netinkamos. ATV fanų „Racing Team“ komandos senbuvis Antanas Kanopkinas sutinka su kolegos nuomone, tačiau priduria, kad ne vietų trūkumas yra pagrindinė problema.

„Trasų, skirtų važinėti keturračiais, tikrai yra. Jų galima rasti kiekviename mieste. Tačiau kitas klausimas yra, kada su keturračiu tose trasose ir ne tik važinėjama legaliai. Pagal įstatymus, Lietuvos keliuose ir tose pačiose trasose važiuoti gali tik registruoti keturračiai“, – pabrėžia A. Kanopkinas.

Jis aiškina, jog pagal įstatymus Lietuvoje galima registruoti tik iš Europos Sąjungos šalių parvežtus keturračius. Vadinasi, tie, kurie pramogauja su Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ar kitais keturračiais, tą daro nelegaliai. Be to, jų transporto priemonės dar ir nėra registruotos, neturi valstybinio numerio. Tokių pažeidėjų ir būna daugiausiai, o jų tapatybės nustatymas, kaip teigia VSTT Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas N. Žitkevičius, yra pilietiškų gyventojų ir kartais miškuose įrengtų stebėjimo kamerų nuopelnas.

„Keturračių vairuotojus pažeidėjus labai sunku pagauti ir nustatyti. Duomenys apie atvejį yra perduodami policijai, taip pat valstybinių parkų, rezervatų pareigūnai aiškinasi saugomų teritorijų režimo pažeidimus. Tam tikrais būdais, tai fotografijomis, vaizdo medžiaga, stengiamasi atsekti pažeidėją ir užkirsti kelią kitam tokiam atvejui. Bendradarbiaujama su urėdijomis ir apskritai visais gyventojais, kurie galėjo užfiksuoti pažeidėją. Mano žiniomis, Neries regioniniame parke visai neseniai tokiu būdu, policijai perdavus vaizdo įrašus, pavyko nustatyti pažeidėjus“, – pasakoja vedėjas.

Užuomazgos yra

A. Kanopkinas įsitikinęs, kad pažeidėjus sutramdytų griežtesnė keturračių registracija ir tinkamas jos reguliavimas. Anot jo, pirmiausia reikia leisti registruoti visus keturračius – tuomet bus lengviau nustatyti, kas pažeidžia įstatymus ir daro žalą gamtai. Kaip teigia pašnekovas, valstybinės institucijos turi nuspręsti, kokiu būdu sugriežtinti šių transporto priemonių registraciją. Kaip teigia A. Kanopkinas, sprendimas valdininkų stalčiuose guli jau 10 metų.

Su griežtesne keturračių registracija sutinka ir VSTT atstovas N. Žitkevičius.

„VSTT registracija neužsiima. Bet tame problema yra. Nes kai matai tik keturračio spalvą, niekaip nenustatysi, kas juo važiuoja. Jeigu buvo idėja iškelta, į ją galima įsiginti. Iniciatyva manau turėtų rodyti ir visuomenė, ir atitinkamos institucijos“, – tvirtina vedėjas.

Gyventojai skundžiasi dėl triukšmo

Jau tvarkingai įregistruotas keturratis gali važiuoti ne tik keliais, bet ir specialiai įrengtose trasose. A. Kanopkinas vardija ir kitas alternatyvas: karjerus, karinius poligonus, žinoma, gavus savininko ar valdytojo leidimą. Bet ATV fanai RT narys Tomas GRYNAS.lt žurnalistams atskleidė dar vieną problemą: į vietas, kuriose yra įrengtos keturračių trasos, atsikrausto žmonės, statosi namus ir dėl per didelio triukšmo kreipiasi į savivaldybę, kad trasos būtų uždarytos.

VSTT atstovas N. Žitkevičius mano, kad šiuo atveju reikėtų siekti kompromiso. Gyventojai turėtų iš anksto domėtis, kur ketina apsigyventi ir kokios yra šalia esančios teritorijos, o keturratininkai turi suprasti, kad jų sukeliamas triukšmas yra labai didelis, pašaliniams asmenims galintis sukelti sveikatos problemų.

Kaip bebūtų, patys keturratininkai turi rodyti iniciatyvą ir kartu su atsakingomis institucijomis ieškoti vietų, kur galima nekeliant žalos aplinkai važiuoti šiomis transporto priemonėmis. Tačiau būtina suprasti vieną – keturračių galios demonstravimas tam nepritaikytose vietose žaloja aplinką ir už tai yra griežtai baudžiama.