Prie Seimo – meškeriotojų piketas

Ketvirtadienį šalies meškeriotojai surengė piketą prie Seimo rūmų. Jie kategoriškai nesutinka su planais leisti žvejams verslininkams pardavinėti atsitiktinai į tinklus pakliuvusias žuvis, kurių žvejyba yra apskritai arba tuo metu draudžiama.

Meškeriotojai piktinasi Žuvininkystės įstatymo pataisomis, kurios numato, kad žvejai verslininkai galės parduoti dalį į tinklus pakliuvusių nelegalaus dydžio ar draudžiamų žuvų. Dabar tokias žuvis jiems pardavinėti draudžiama.

Tuo metu meškeriotojai yra įsitikinę, kad tokios įstatymo pataisos paskatintų verslininkus gaudyti neršti traukiančias lašišas. Todėl Lietuvos meškeriotojų sąjunga nutarė organizuoti piketą.

Meškeriotojus piktinančios įstatymo pataisos gimė Seimo Kaimo reikalų komitete, labiausiai jas palaiko Socialdemokratų ir Darbo partijoms atstovaujantys šio komiteto nariai.

Tai bus jau ne pirmas kartas, kai meškeriotojai rinksis prie Seimo pareikšti savo nuomonės. 2013 m. buvo piketuojama, kai Seime vyko bandymai į vidaus vandenis grąžinti tinklus, nors tokia verslinė žūklė buvo neseniai uždrausta.

Kaimo reikalų komiteto pirmininko Petro Čimbaro įnirtingai ginamoms pataisoms priešinasi, ne tik žvejai, bet ir Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, o taip pat pataisos nepalaiko ir Darbo partijos, kurios nariu yra P. Čimbaras, pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Kaip ketvirtadienį teigė aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Aplinkos ministerijos pozicija šiuo klausimu nesikeičia. „Mes išliekame kategoriški. Manau, jog tokios įstatymo pataisos bus pražūtingos gamtai ir gali sukelti didelių socialinių įtampų tarp žvejų verslininkų ir Lietuvos meškeriotojų", - tikino L. Jonauskas.

Jo teigimu, pagal mokslininkų rekomendacijas ir tyrimų išvadas, lašišinių žuvų migracijos metu, verslinė žūklė ir tam tikri žvejybiniai įrankiai bei jų naudojimas ribojami, tačiau lašišų priegaudos išvengti vis tiek nepavyksta. Paprastai visa lašišinių žuvų priegauda „būna negyvybinga“, o tai reiškia, kad, realiai, nei viena pagauta lašiša, iš tinklo, atgal į vandenį, tęsti savo gyvenimo kelionės, nepaleidžiama.

O priėmus minėtas įstatymo pataisas, kaip aiškino L. Jonauskas, žvejai verslininkai nebus suinteresuoti paleisti gyvybingas į tinklus pakliuvusias saugomas žuvis, specialiai ieškos vietų ir būdų jas masiškai gaudyti. Tai reiškia, jog ne vieną dešimtį milijonų eurų valstybei kainavę lašišų atkūrimo ir apsaugos darbai buvo daromi tik tam, kad kelios įmonės visą atkurtą lašišų populiaciją galėtų sugaudyti savo tinklais.

„Vienareikšmiai, tai paskatintų žvejus verslininkus specialiai gaudyti lašišas ir intensyvinti jų žvejybą, to pasekmė – grėsmė ne tik neršti atplaukiančioms lašišoms, bet ir visai jų populiacijai", - kalbėjo L. Jonauskas.

Plačiau apie įstatymo pataisas galite paskaityti kitame GRYNAS.lt straipsnyje.