Pavojaus žinutės

Šie jo apibendrinimai paremti ne tik pastebėjimais besidairant iš automobilio, bet ir negailestinga statistika. Pasitaiko naktų, kai į G.Tamašauskio telefoną per naktį atskrieja nuo 5 iki 7 pranešimų apie Raseinių rajone magistralėje automobilių užmuštus žvėris.

Žinutes siunčia Bendrasis pagalbos centras. Aplinkosaugininkų užduotis – apie ant kelio esantį partrenktą gyvūną informuoti vietos medžiotojų būrelį, kurio nariai privalo pašalinti kliūtį.

Antai naktį į gegužės 23-iąją aplinkosaugininko telefonas supypsėjo 6 kartus. Per kelias valandas buvo gauti tokie pranešimai (cituojame): „1 km iki Raseinių nuo Jurbarko – stirna“, „Autostradoje prie ženklo „Klaipėda 157 km – stirna“, „Autostradoje nuo Klaipėdos ties Nemakščiais – stirna“, „Ant Dubysos autostradoje – stirna“, „Autostradoje 50 kilometrų nuo Kauno – stirna“, „Prie Kryžkalnio – stirna“.

Nukentėjo Seimo narė

Neseniai magistralėje prie Kryžkalnio nukentėjo Seimo narė Agnė Bilotaitė. Gegužės 30 dieną automobiliu „Audi A4“ iš Klaipėdos į Vilnių važiavusi parlamentarė parbloškė stirną ir rėžėsi į kelio atitvarą. Po avarijos Seimo narei prireikė medikų pagalbos.

„Kartais dar šiek tiek svaigsta galva, bet jau esu darbinga, nors ir ne puikios formos. Už pagalbą esu dėkinga Raseinių greitosios medicinos pagalbos specialistams“, – praėjus keletui dienų po avarijos savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ sakė A.Bilotaitė.

Ji pasakojo važiavusi leistinu maksimaliu greičiu, kai iš autostrados skiriamosios žaliosios juostos iššoko stirna.

„Aštunti metai važinėju iš Klaipėdos į Vilnių ir pirmą kartą patekau į avariją. Situacija susiklostė tokia, kad sureaguoti buvo neįmanoma. Laimei, tuo metu šalia nevažiavo kiti automobiliai“, – sakė Seimo narė.

Saugumo spragos

Raseinių rajono aplinkosaugininkų vadovas G.Tamašauskis atkreipė dėmesį, kad per Raseinių rajoną besidriekiantis magistralės ruožas yra bene menkiausiai aptvertas apsauginėmis tvoromis visoje kelio Vilnius–Klaipėda atkarpoje.

„Turime europietišką kelią, europietišką greitį, bet kelio saugumas europinių standartų neatitinka“, – pabrėžė G.Tamašauskis.

Į avariją patekusios A.Bilotaitės nuomone, Raseinių rajone neaptverta magistralė kelia abejonių dėl kelininkų darbo efektyvumo.

Kelią Vilnius–Klaipėda prižiūrinčios viešosios įstaigos „Automagistralė“ atstovai savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ anksčiau ne kartą yra tvirtinę, esą tvorai įrengti nėra lėšų.

„Nelabai noriu tikėti, kad nėra pinigų saugumui užtikrinti. Kelininkai, manau, nepakankamai efektyviai rengia viešuosius konkursus. Jei konkursai būtų efektyvesni, lėšų būtų galima rasti“, – svarstė parlamentarė.

Saugesni 8 kilometrai

Į savaitraščio paklausimą, ar bus imtasi priemonių eismo saugumui magistralės atkarpoje Raseinių rajone užtikrinti, VĮ „Automagistralė“ Raseinių kelių tarnybos viršininkas Pranas Gedminas paaiškino: „Raseinių rajoną kertantis automagistralės A1 ruožas eismo saugumo požiūriu neišsiskiria iš kitų automagistralės ruožų. Tiesa, kelio ruožų, kur įrengtos tvoros nuo laukinių gyvūnų, Raseinių rajone yra mažai – aptverta tik 8 km automagistralės. Įvertinus tai, kad per Raseinių rajoną automagistralė tęsiasi apie 65 km, žinoma, yra labai nedaug.“

Pasak P.Gedmino, nors tvora negali visiškai apsaugoti nuo į kelią išbėgančių gyvūnų ir susidūrimų su jais, tačiau gerokai sumažina susidūrimų grėsmę.

„Gaila, bet šių metų planuose tvorų nuo laukinių gyvūnų įrengimas Raseinių rajono ribose, kaip, beje, ir ruože iki Klaipėdos, nenumatytas“, – apgailestavo specialistas.

Ne visi praneša

G.Tamašauskis atkreipė dėmesį, kad pavasarį ir vasaros pradžioje tikimybė magistralėje susidurti su gyvūnu yra gerokai didesnė.

„Šiuo metu gyvūnai yra labai aktyvūs, kovoja dėl teritorijų, migruoja. Ypač pavojingi yra briedžiai, kurie užvirtę ant automobilio kelia grėsmę ne tik keleivių sveikatai, bet ir gyvybei“, – pabrėžė G.Tamašauskis.

Jis informavo, kad šiemet Raseinių rajone jau užfiksuoti 6 susidūrimai su briedžiais.

„Raseinių rajone 2015 metais iš viso buvo užfiksuoti net 156 susidūrimai su įvairiais gyvūnais, šių metų sausio–balandžio mėnesiais – 46. Garantuoju, kad tie skaičiai neatspindi realios situacijos, nes, pavyzdžiui, vilkikai po susidūrimo nušvilpia apie tai net nepranešę“, – sakė G.Tamašauskis.

Pats riboja greitį

2014 metais netoli Raseinių vilkikas vienu metu partrenkė net 6 šernus ir magistralė šioje vietoje tapo panaši į skerdyklą.

Avaringiausios magistralės vietos Raseinių rajone yra ties Ariogala, Girkalniu ir Vidukle, o susidūrimai su briedžiais dažniausiai įvyksta ties Nemakščiais.

G.Tamašauskis pabrėžė, kad magistrale skubantys vairuotojai turi būti ypač atsargūs.

„Kai kasdien prisižiūri partrenktų gyvūnų, supranti, koks atsargus turi būti kelyje. Dabar leistinu maksimaliu greičiu važiuoju tik dienos metu ir tik gerai apžvelgiamose teritorijose“, – sakė Raseinių rajono aplinkosaugininkų vadovas.