Šventosios poilsiautojas: baisu net koją į vandenį įmerkti

Antradienio pavakarę GRYNAS.lt skaitytojas Šventosios paplūdimyje užfiksavo neįprastą reiškinį – visas kurortinį miestelį skalaujantis Baltijos jūros vanduo tarsi žaliais dažais nudažytas. Poilsiautojas baiminasi, kad vanduo spalvą galėjo pakeisti dėl cheminės taršos ir todėl bijo bristi į jūrą. O specialistai, ryte iš žurnalistų sužinoję apie neįprastą reiškinį, paėmė mėginius ir jau nustatė, kodėl pasikeitė vandens spalva.

Poilsiautojai įtaria, kad pasklido teršalai

Reabilitacijos centre besigydantis Alfonsas GRYNAS.lt teigė nenorintis kurortiniame miestelyje veltui leisti laiko, todėl jei tik yra galimybė, visuomet stengiasi ateiti prie jūros. Tačiau antradienį apie 18 valandą į paplūdimį atvykęs vyras nustėro pamatęs pažaliavusią jūrą. Pašnekovas aiškino bendravęs su kitais poilsiautojais ir jie teigė, kad pastaruoju metu nėra nieko panašaus matę.

Alfonsas sakė planavęs pabraidyti jūroje, tačiau į įtartinos spalvos ir kvapo vandenį jis tądien bristi nesiryžo. Lygiai taip pat elgėsi ir kiti paplūdimyje buvę žmonės. Be to, vyras linkęs abejoti tuo, kad vanduo galėjo pakeisti spalvą dėl dumblių sankaupos. Jis svarstė, kad tokius pokyčius galėjo sukelti jūroje pasklidę teršalai.

„Vakar visi Šventosios pakrantės paplūdimiai buvo žali. Tačiau vargu ar tai gali būti vandens „žydėjimo“ pasekmė. Jūra dar nėra tiek įšilusi. Taip pat ant bangų buvo galima įžiūrėti ir putą. Žmonės sakė, kad galbūt viskas dėl to, jog chemija pasklido. Gal kokia avarija įvyko. Tačiau apie tai niekas nepranešė. Kol vanduo buvo švarus, žmonės maudydavosi, o dabar bijo net įbristi“, - antradienį regėtą vaizdą prisiminė vyras.

Pasidomėjus, ar matė, kaip atrodo jūra trečiadienį, Alfonsas sakė šįryt jau buvęs prie jūros ir pastebėjo, kad vanduo žymiai švaresnis. Visgi antradienį pažaliavusio vandens pėdsakų, anot jo, galima surasti ant smėlio ir akmenų.

Mano, kad vandenį „nudažė“ dumbliai

GRYNAS.lt paprašius pakomentuoti susidariusią situaciją, Jūrinių tyrimų departamento direktorius, Klaipėdos universiteto Biologijos katedros doc. dr. Algirdas Stankevičius teigė jokių žinių apie jūroje dėl galimos avarijos pasklidusius teršalus neturintis. Pašnekovas, įvertinęs skaitytojo atsiųstas nuotraukas, linkęs manyti, kad greičiausiai viskas dėl vandens „žydėjimo“.

Visgi Jūrinių tyrimų departamento direktorius patikino pasiųsiąs savo darbuotojus atlikti tyrimus, kurie rytoj suteiks daugiau informacijos. Ketvirtadienį per pietus jau turėtų būti tiksli informacija, kuri atskleis pažaliavusio vandens priežastis.

Nepaisant to, A. Stankevičius, apžiūrėjęs nuotraukas, svarstė, kad greičiausiai viskas dėl kaip niekad ankstyvo vandens „žydėjimo“. „Kaip matyti iš nuotraukų, didžiausia tikimybė, kad pradėjo „žydėti“ dumbliai. Tai yra jūrai įprastas dalykas. Kasmet taip buvo ir to neišvengsime ateityje. Kai lauko temperatūra 30 laipsnių, nereikia stebėtis, kad taip atsitinka. Kada gegužės mėnesį buvo tokia temperatūra? Vis dėlto paprašiau, kad specialistai tai patikrintų. Todėl, manau, kad rytoj turėsime visą informaciją“, - teigė pašnekovas.

Galiausiai jis pridūrė, kad dumbliai paplūdimius skalaujančiame vandenyje – dažnas reiškinys. Dažniausiai gyventojus jie trikdo vasarą, bet jei palankios sąlygos, prie kranto jų gali atsirasti ir anksčiau. Vis dėlto žmonėms dažniausiai jie pavojaus nekelia, todėl mokslininkas ragino dumblių pernelyg nebijoti.

„Dumbliai „žydi“ beveik visus metus iš eilės, tik kiekiai skiriasi. Jiems idealios sąlygos – šilta ir rami jūra. O dabar jūra iš tiesų rami. Apskritai visam pajūriui būdingi dumbliai. Daugiausia jų būna tose vietose, kur didelė vandens eutrofikacija: nuo Klaipėdos link Palangos. Dėmesį verta atkreipti ir į Būtingę, kur į vandenį patenka valymo įrenginių vamzdynas. Tose vietose dumblių būna daugiausiai. Tačiau žmonėms tai nėra pavojinga, nes dažniausiai koncentracija nebūna labai didelė. Labai retai tokios masės storis būna 10 – 15 cm. Jei koncentracija labai didelė, jautriam žmogui gali pasireikšti alergija. Bet iš principo maudytis galima – nieko blogo neatsitiks“, - aiškino A. Stankevičius.

Dėl visko kaltos žiedadulkės

Klaipėdos universiteto Biologijos katedros doc. dr. Renata Pikaitytė GRYNAS.lt teigė, kad vien iš nuotraukų konkrečias išvadas daryti sunku, nepaisant to, ji svarstė, kad vandens spalvą galbūt pakeitė ir ne dumbliai. Mokslininkė linkusi manyti, kad jūros vandenį galėjo nuspalvinti žydinčios pušys.

„Dumbliams dar anksti „žydėti“. Pažiūrėjus į nuotraukas vandens spalva man labiau primena geltoną nei žalią. Todėl spėčiau, kad čia yra pušų žiedadulkės, nes kaip tik šiuo metu žydi pušys. Todėl aš jokios antropogeninės taršos neįžvelgiu“, - teigė docentė.

Aplinkos apsaugos agentūros Biologinių tyrimų skyriaus vedėja Eglė Šupinienė GRYNAS.lt informavo, kad jau paaiškėjo, kodėl pasikeitė Baltijos jūros spalva. Anot jos, Aplinkos apsaugos agentūroje Jūrinių tyrimų departamente buvo atliktas mikroskopinis mėginių tyrimas, kuris patvirtino, kad Baltijos jūros vandenyje šiuo metu labai daug žiedadulkių.

„Pastaruoju metu daugelis vandens telkinių pasidengė gelsvai žaliom dėmelėm. Kai kur „dėmelės“ susijungia, sudarydamos tigrinį raštą, arba prie kranto susiplaka, paversdamos vandenį nepatrauklia mase. Baltijos jūra taip pat nusidažė. Priežastis gamtos stebėtojui labai aiški – miškų žydėjimas. Lengvos žiedadulkės net dideliais kiekiais ore nepastebimos. Tačiau pakliuvusios į vandenį, jos neskęsta, bet susikaupia paviršiuje taip jį „nudažydamos“. Bangų mūšos vietoje jos susimaišo su vandeniu, ir vanduo tampa neskaidrus, gelsvai žalsvos spalvos. Reiškinys kartojasi kiekvienais metais pavasarį“, - informavo E. Šupinienė.

GRYNAS.lt primena, kad dumbliams veistis palankias sąlygas sudaro šiltas oras, nestiprus vėjas ir azoto bei fosforo junginių perteklius. Kai jūroje pūva dideli dumblių kiekiai, ima mažėti deguonies ir dėlto pradeda dusti žuvys. Specialistai sako, kad prie to labai daug prisideda ir žemės ūkis. Palijus iš laukų azoto ir fosforo junginiai patenka į gruntinius vandenis, kuris suteka į upes, o šios – į jūrą. Jei šis procesas nelėtės, jūros vandens būklė ir toliau blogės, o dėl klimato atšilimo vandens „žydėjimas“ tik stiprės.