Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir šalies biudžeto lėšomis remiami dumblo panaudojimo būdai jau skinasi kelią ir Lietuvoje – ima veikti dumblo tvarkymo sistema, apimanti dumblo apdorojimą bei galutinį panaudojimą. Apdorotą dumblą planuojama panaudoti ne tik kaip populiarumo nesulaukiančią trąšą, bet ir kaip atsinaujinantį energijos šaltinį. Pasirinkti visame pasaulyje populiarūs dumblo „įsisavinimo“ būdai – išgauti biodujas ir deginti kaip biokurą.
Biodujos – elektros ir šildymo poreikiams
Dumblas – tai organinė medžiaga, kuriai degant išsiskiria šiluma. Išgaunant biodujas, metano – vertingiausio biodujų komponento – procentinė dalis siekia apie 60 proc. Metano kiekis biodujose lemia svarbiausias biodujų savybes – šiluminę vertę ir užsiliepsnojimo temperatūrą. Europoje šis dumblo panaudojimo būdas pirmauja.
Energetiniu požiūriu tai labai patogus naudoti kuras, pagal šiluminę vertę gamtinėms dujoms nusileidžiantis tik trečdaliu. Tai atsinaujinantis energijos šaltinis, o jo gaminimas yra gana saugus. Biodujos gali būti naudojamos kaip organinis kuras šilumos, karšto vandens ir elektros energijos gamybai, įvairiems technologiniams poreikiams, taip pat kaip kuras transporto priemonėms.
Šiuo metu iš dumblo puvimo procese susidarančių biodujų UAB „Aukštaitijos vandenys“ Panevėžio nuotekų valykloje pasigamina dalį įmonės valyklos funkcionavimui būtinos elektros energijos.
„Iš koogeneratoriuje deginamų biodujų išgauname elektrą ir energiją šildymui, kurią panaudojame savo reikmėms. Pasigaminame iki 40 proc. mums reikalingos elektros. Iš dumblo pasiimam dalį energijos, o pats jis niekur nedingsta – vežam į aikšteles ir saugome“, – teigė Panevėžio miesto Nuotekų valymo cecho viršininkas Kęstutis Pareščius.
UAB „Vilniaus vandenys“ nuo liepos dalis šiluminės energijos panaudojama dumblo apdorojimo technologiniam procesui, taip sukuriant uždarą ir sklandų dumblo apdorojimo procesą, kuris vyksta keliais etapais. Šiuose įrenginiuose bus apdorojamas ne tik Vilniaus, bet ir Elektrėnų, Eišiškių, Trakų, Šalčininkų, Pabradės, Nemenčinės, Rūdiškių, Rudaminos, Jašiūnų valyklose susidaręs dumblas.
Iš pradžių dumblas Vilniaus nuotekų valykloje sutankinamas, tuomet perduodamas į specialią talpą ir joje kaitinamas iki 100 laipsnių. Vėliau jis patenka į penkis reaktorius, kuriuose dar apie pusvalandį pakaitinamas iki 160 laipsnių. Vos pusvalandį trunkančio proceso metu dumblas visiškai stabilizuojamas, išvalomas nuo kenksmingų medžiagų. Tada dumblas patenka į pūdytuvus–metantankus, kuriuose dumblo pūdymo metu anaerobiniams mikroorganizmams skaidant organines medžiagas išsiskiria kombinuotai šilumos ir elektros gamybos jėgainei reikalingos biodujos, kurios vėliau valomos, išskiriant iš jų drėgmę, galimus dumblo likučius, ir tuomet nugabenamos į dujų surinkimo talpas – „gazholderius“. Jėgainėje sumontuoti du generatoriai leis kasmet pagaminti apie 16 mln. kW elektros energijos (tiek, kiek reikia patenkinti visus „Vilniaus vandenų“ poreikius, arba savąją parduoti ir pirkti pigesnę) ir apie 19 mln. kW šiluminės energijos. Likusį nuo nuotekų produktą galime vežti į laukus kaip trąšas.
UAB „Kauno vandenys“ išgaunamų biodujų pakanka bendrovės vidiniams šilumos poreikiams patenkinti ir daliai elektros pasigaminti.
Džiovins ir pavers „taupiomis“ granulėmis
Džiovintas dumblas – tai džiovintos granulės, kurios naudojamos šilumos jėgainėms. Atitinkamai apdorojus toks dumblas gali virsti ir puikia trąša energetiniams miškams sodinti, pakelių apželdinimui, sąvartynų ar karjerų rekultivacijai.
Jei gavus iš dumblo biodujas, likusiu nuo nuotekų produktu niekas laukų tręšti nenorės, „Vilniaus vandenys“ yra numatę ir kitą jo panaudojimo variantą – jį išdžiovinti. Gautos sausos dumblo granulės priskiriamos biokurui, nes susidaro produktas panašus į rudąją anglį, tad šalia pastačius atliekų deginimo gamyklą, jas būtų galima deginti.
UAB „Vilniaus vandenys“ vyr. nuotekų technologo Jono Klebono teigimu, baigus diegti naująsias technologijas – džiovinimo įrenginius ir šilumos bei elektros gamybos jėgaines –, kasdien sostinėje susikaupiančio dumblo kiekis bus sumažintas net penkis kartus – nuo šiuo metu išvalius 113 tūkst. kubinių metrų nuotekų per parą susidarančių 200 kub. m iki 43 kub. m džiovyklose išdžiovinto dumblo granulių. Palyginimui – dumblo kiekis per metus sumažės nuo 70 tūkst. kub. m iki 15 tūkst. kub. m.
„Visas susikaupęs nuotekų dumblas pamažu perkeliamas į naujuosius dumblo pūdytuvus ir bus visiškai sutvarkytas bei panaudotas. Dabartiniame projekte numatytos dvi technologijos galutiniam rezultatui pasiekti – dumblas bus džiovinamas kaip biokuras arba panaudojamas nedžiovintas kaip kompostas žemės ūkyje, tad jokio papildomo apdirbimo jam nebereikės“, – tikino J. Klebonas.
Deginti – siektina praktika
Lietuvos miestuose iškilus atliekų deginimo stotims, granulėmis paverstą dumblą bus galima panaudoti kaip biokurą. Pagal kaloringumą jos atitinka rudą akmens anglį, medieną.
„Jei prie naudojamo kuro sudėties pridėtų apie 30 proc. granuliuoto dumblo, jį būtų galima deginti. Atsikratytume likusio dumblo kaip atliekos, o visiškai saugaus deginimo proceso metu vilniečiai gautų dalį reikalingos šilumos, – aiškino „Vilniaus vandenų“ vyr. nuotekų technologas J. Klebonas, pridurdamas, – Jei granulių negaminsime, o bet dumblą nusausinsime, jį irgi reikės kažkur padėti. Alternatyva – sausą dumblą galima naudoti ir žemės ūkyje, nes jame gausu vertingų biogeninių medžiagų. Taip kaip ir dabar, rangovas turės surasti kur jį padėti. Iki liepos mėnesio visas aikštelėse lauke esantis susikaupęs ir kompostuojamas dumblas jau pašalintas“.
Vyr. nuotekų technologo teigimu, jei sostinėje nebus pastatyta šiukšlių deginimo gamykla, tuomet granulėms sudeginti iki pelenų patys „Vilniaus vandenys“ galėtų pasistatyti deginimo įrenginį, bet kol kas bent metus to daryti neplanuojama.
„Pirmiausia, liepą turime pabaigti pradėtą projektą. Metus įrenginius pagal sutartį dar eksploatuos rangovas – Vokietijos ir Norvegijos bendrovių „WTE Wassertechnik“ ir „Cambi“ konsorciumas. Eksploatacijos metu šios bendrovės teiks pasiūlymus, kokiu keliu „Vilniaus vandenims“ eiti. Ar gaminti granules. Tada jau žinosime, kiek turime galutinio produkto, kiek galėsime pasigaminti elektros ar šiluminės energijos. Preliminariai mes tai žinome, tačiau tai projektinis kiekis. Mes tiek neturime dumblo, kiek mūsų įrenginiai pajėgūs apdoroti, – aiškino J. Klebonas, pridurdamas, kad bet kuriuo atveju bus sumažintas dumblo kiekis ir jau atsikratyta nemalonių kvapų.
Laikinojoje sostinėje taip pat numatyta dumblo sausinimo įrengimų statyba. „Kauno vandenys“ planuoja dumblą išdžiovinti karšto oro pagalba. Dabar iš dumblo išcentrifūguojama 75 proc. vandens, likęs drėgnumas sudaro ketvirtadalį. Ateityje turėtų likti tik 5–10 proc. drėgnumo. Taip žymiai sumažėtų ir visas dumblo tūris, o jį sumaišius su biomase atsirastų galimybė dumblą deginti. Didžiausia išliekanti problema – „Kur?“.
„Nėra pakankamai biokuro katilinių. Miestelių, kurie jau šildosi biomase, skiedromis, Lietuvoje jau yra. Kaunas irgi planavo turėti savąją, tačiau statybų reikalai užstrigo. Petrašiūnuose katilinė turėjo būti renovuota ir pritaikyta biokurui, bet kai kam tai nenaudinga“, – niūrią ateitį nupasakojo „Kauno vandenų“ nuotekų valyklos inžinierius–technologas Povilas Reškevičius.
„Kauno vandenims“ apsimokėtų dumblą deginti vežti net į Klaipėdą, kadangi jo laikymas irgi yra pavojingas.
„Su gerai sufasuotu į maišus sausu dumblu nutinka taip, kaip ir su viskuo, kas sausa. Juk ir su sausu durpių maišu būna viskas gerai, kol šis neprakiūra ir neįgauna drėgmės. O kai gauna, ima kaisti, gali net savaime užsidegti, – teigė „Kauno vandenų“ nuotekų valykloje dirbantis Povilas Reškevičius, pridurdamas. – Kažkada ir Kaunas ir Vilnius pasistatys atliekų deginimo gamyklas. Tada ši problema būtų galutinai išsispręsta.“
Panevėžio miesto, Uliūnų ir Ramygalos miestelių nuotekų valyklas eksploatuojančių „Aukštaitijos vandenų“ dumblo kaupimo problemos turėtų atsikratyti iki 2013 metų, kuomet planuojama pradėti Panevėžio miesto dumblo apdorojimo įrenginių statybą. Įgyvendinus šį projektą, dalis dumblo bus išdžiovinama ir vežama deginti į Šiaulius, kur turėtų iškilti nuotekų dumblo deginimo fabrikas.
Bendrovė tikisi, kad tam reikalingas išlaidas padės kompensuoti iš smėlio ir elektros energijos pardavimo gautos lėšos. Įmonė planuoja nuotekų valymo procese atskirti smėlį ir jį išvalyti iki tokio lygmens, kad galėtų panaudoti savo reikmėms. Dabar bendrovė pati moka pinigus ir veža užterštą smėlį į sąvartyną. Galimos pajamos pagal susidarantį dumblo kiekį galėtų siekti iki 10 tūkst. litų. Jei ateityje nusausintas dumblas bus pripažintas ne atlieka, kurią būtina utilizuoti specialiai tam skirtoje vietoje, o kuro rūšimi, nusausintą dumblą bendrovė planuoja pardavinėti.
Pasak UAB „Dzūkijos vandenys“ Nuotekų šalinimo ir valymo cecho viršininko Gintaro Bolio, susikaupusį dumblą deginimui ateityje būtų galima vežti ir į Akmenės cemento gamyklą, bet Alytuje svarstoma turėti ir savo deginimo gamyklą. Po antrus metus vykdomo projekto ir dar metus truksiančio stebėjimo efektyvių biodujų ir išsiskiriančios šilumos panaudojimo technologijų naudą turėtų pajusti viso Alytaus regiono – Varėnos, Daugų, Simno ir Lazdijų – gyventojai.
Bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ šiukšlių deginimo bei šilumos ir elektros gamyklą planuojama Klaipėdoje atidaryti kitų metų balandį. Čia bus deginamos ne tik regione iš gyventojų ir verslininkų surinktos šiukšles, bet ir biokuras, kadangi vien šiukšlių kiekio jėgainės pajėgumui nepakaks. Planuojama, kad nuo Klaipėdoje įsikursiančios gamyklos artimiausia gyvenvietė bus 800 m atstumu ir užims apie 5 ha plotą. Jėgainės pajėgumai sieks apie 260 tūkst. tonų kuro: 100–160 tūkst. tonų sudarys regiono šiukšlės, 50 tūkst. tonų pramoninės atliekos, o likusi dalis – biokuras.
„Susitarę galėtume utilizuoti tik džiovintą nuotekų dumblą. Tam reikalingų įrenginių eksploatacijos pradžia planuojama 2013 metų viduryje. Ateityje į jėgainę utilizacijai galėtume išvežti naujoje dumblo aikštelėje sukauptą ir sudžiovinti dumblą, – teigė AB „Klaipėdos vanduo“ Nuotekų departamento vyriausiasis nuotekų tvarkymo technologas Vaidotas Girdvainis, pridurdamas. – Tokiame dumble yra tik 10 procentų vandens, tad jis gali būti naudojamas kaip biokuras arba trąša“.
Šiek tiek mažesnio pajėgumo šilumą ir elektrą gaminančias šiukšlių deginimo gamyklas „Fortum Heat Lietuva“ planuoja statyti ir Kaune bei Vilniuje. Klaipėdos jėgainė galėtų patenkinti apie 40 proc. miesto šildymo poreikių, Kauno jėgainės pajėgumai būtų 35–37 proc., o Vilniaus 20–22 proc. Elektrą jėgainės tiektų į bendrą rinką.
Problemų yra ir kitų
„Vilniaus vandenys“ surenka ir valo nuotekas Vilniaus mieste, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose ir iš viso eksploatuoja 12 nuotekų valyklų. Mažuosiuose nuotekų valymo įrenginiuose kasdien išvaloma po kelis šimtus kubų nuotekų, bet jie jau seni, nemodernūs. Tokios valyklos stovi Buivydiškėse, Salininkuose, Daniliškėse. Anksčiau juos eksploatavo ne „Vilniaus vandenys“, tačiau prieš kelis metus jie buvo priskirti šiai bendrovei.
„Dabar su jomis vargstam, o kai bus pakloti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, žmonės galės prie jų jungtis. Tuomet senųjų įrenginių jau nereikės, nes visos nuotekos pateks į Vilniaus nuotekų valyklą. Nebus teršiama gamta, o kartu ir neliks kvapų ir šiuose rajonuose. Jau darbai vyksta, bet juos žadame baigti per ateinančius metus. Gal viskas vyktų ir greičiau, bet pigiausią kainą pasiūliusi ir laimėjusi įmonė ne visada pajėgi įgyvendinti projektą, kartais net bankrutuoja. Tada viskas prasideda iš naujo – reikia skelbti dar vieną konkursą ir ieškoti naujo laimėtojo“, – apie tinklų plėtros problemas užsiminė J. Klebonas.
Nors Europos Sąjungos ir valstybės suteikta parama gali džiaugtis daugelis šalies nuotekų valyklų, aktuali vis dar lieka panaudotų lėšų ir investicijų atsipirkimo problema – nėra sureguliuoti įrenginiams veikti visu galimu pajėgumu reikalingi dumblo kiekiai, nėra išspręsti utilizavimo klausimai.
Nuotekų valyklos veikia miestuose ir miesteliuose, tad skiriasi ne tik surenkamo dumblo kokybė, bet ir jo apdorojimo kiekiai. Todėl skirtingos dumblo „įsisavinimo“ technologijos pagirtinos, tačiau bendro ir vieningo sutarimo dar teks palaukti. Nemalonūs kvapai, susidarantys dideli dumblo kiekiai – jau vakarykštės problemos, tačiau jo saugojimas ir deginimas vis dar paliktas rytdienai.
____
Keletas faktų
Pirmoji Lietuvoje miesto nuotekų dumblą perdirbanti biodujų jėgainė pradėjo veikti Utenoje dar 1999 metais. Po metų „Kauno vandenyse“ buvo paleista didžiausia biodujų jėgainė, kurioje į biodujas perdirbamas miesto nuotekų dumblas.
Iš viso Lietuvoje kasmet išleidžiama apie 170 mln. kubinių metrų buitinių nuotekų. Tik trečdalis jų visiškai išvaloma, papildomai šalinant azotą ir fosforą, pusė – iš dalies išvaloma biologiniuose ir mechaniniuose įrenginiuose, o 15 procentų valomos tik mechaniniu būdu. ES 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje numatyta, kad įgyvendinus programą apie 80 proc. Lietuvoje susidarančio dumblo bus tvarkoma taikant modernias technologijas.
