– Kokio pasiruošimo reikia norint pradėti bėgioti? Nuo ko pradėti?

– Visi, kurie neturi kažkokių fizinių ydų, tikrai gali bėgti, tačiau viskas priklauso nuo ankstesnio fizinio pasiruošimo: ar žmogus neužsiėmė jokia fizine veikla ir nori pradėti bėgioti, ar visgi užsiiminėjo kitais sportais. Sportavusiems žmonėms tiesiog lengviau prisitaikyti, kūnas patiria mažiau streso.

Bėgiojimo pradžia yra paprasta, tiesiog reikia tą daryti palaipsniui. Svarbu žinoti, kad kuo lengvesnės bus pirmos treniruotės, tuo didesnė tikimybė, kad noras bėgti išliks ilgiau. Pradžioje reikia neperspausti su krūviais: pasirinkti tinkamą kilometrų distanciją ir tinkamą bėgimo greitį. Pagrindinė problema su kuria susiduria dažnas pradedantis bėgti yra per didelis bėgimo greitis.

– Nuo kokių atstumų reikėtų pradėti?

– Sunku įvardyti kilometrais. Treniruotę reikia nutraukti tuomet, kai yra jausmas „aš dar galiu“, o ne tempti iki galo, kol jau „mirštama“ ir tada baigti. Tai būtų pagrindinis patarimas, nes taip daug lengviau suprasti, kada jau yra gana.
Kai žmogus po bėgimo gerai jaučiasi, tai kitą dieną gal „pajus raumenis“, bet po dviejų dienų jau vėl galės bėgti. Jei žmogus temps iki galo, tai įprastai po kelių dienų jis vis dar jaus kažkokias neigiamas pasekmes ir pamilti bėgimą bus labai sunku.

– Ką daryti, kai bėgant ima durti šoną?

– Įprastai pilvo šoną duria tuomet, kai kepenyse susikaupia daugiau kraujo. To atsikratyti labai lengva pora sykių labai giliai iškvėpus. Patyrę bėgikai tai daro nesustoję, tačiau pradedančiam bėgikui tikrai galima stabtelėti akimirkai ir porą kartų giliai iškvėpus greitai paeiti, tarkime, minutę, o vėliau vėl grįžti į buvusį tempą. Tuomet reikia stengtis kvėpuoti tolygiau, iškvėpti daugiau anglies dvideginio.

Foto: Organizatorių nuotr.

– Ar tikslinga pradėti nuo greito vaikščiojimo?

– Vienareikšmiškai tai būtų saugiau, tačiau dažnas tikrai gali bėgti, kad ir ne daug. Dažnai patariu bėgti žiūrint į paprastą laikrodį, tarkime, bėgti 3 minutes ir 1 minutę eiti. Tokiu būdu tas nubėgtų kilometrų skaičius bus daug didesnis nei bėgant ištisai. Žmonėms, kurie turi antsvorio ar traumų, rekomenduočiau greitai vaikščioti 3-4 kartus per savaitę po 30-40 minučių. Mėnesis tokio vaikščiojimo būtų daug geresnis įvadas į pastovų fizinį krūvį.

– Ar svarbu prieš bėgimą apšilti?

– Yra kelios mokyklos. Viena teigia, kad būtina prieš bėgimą pratempti raumenis, tačiau aš manau, kad jei bėgama lengva ristele ir ne greitai, tai galima daryti be apšilimo, tačiau po treniruotės, kai raumenys yra sušilę, yra būtina daryti tempimo pratimus. Tokiu būdu raumenys iškart nesustings ir taip mažiname traumų tikimybę bei palengviname savo savijautą kitą dieną. Tiesiog kitoje treniruotėje jausimės geriau.

– Dažnas, pradėjęs bėgioti, skundžiasi kelių skausmais.

– Įprastai skaudantys keliai signalizuoja tai, kad koja juda netinkamai. 9 atvejais iš 10 taip nutinka dėl netinkamos avalynės. Žmogus iš tikrųjų, kaip aš juokauju, gali bėgti ir su džinsais. Jam nebus patogu, tačiau jis sau nepakenks. Bėgant su netinkama avalyne, kuo ilgesnė distancija, tuo labiau kenkiama sau. Pradėti bėgioti po kelis kilometrus galima su paprastais sportiniais bateliais, bet norint siekti didesnių distancijų ar pratinti save, tai reikėtų investuoti į bėgimo avalynę.

– Kaip išsirinkti tinkamą avalynę?

– Bėgimo avalynę labai svarbu pasirinkti pagal savo pėdos tipą. Ypač merginos dažnai mėgsta ateiti į parduotuvę ir pirkti gražiausius batelius, bet tai nebūtinai yra tie bateliai, kurie tinka jų pėdai. Dažno bėgiko pėda, kuomet paliečia žemę, linksta šiek tiek į kairę ar dešinę pusę. Pagal tai jam ir turi būti parenkamas batelis. Jo savybės kompensuoja šiuos linkimus į kairę ar dešinę ir tokiu būdu kelis negauna papildomos apkrovos t. y. juda tik pirmyn ir atgal, tad tokiu būdu yra išvengiama kelių skausmų.

– Kaip sužinoti savo pėdos tipą?

– Tai sužinoti galite bene bet kokioje specializuotoje parduotuvėje. Žmogus pastatomas bėgti ant bėgimo takelio, jo judesiai filmuojami iš galo ir po to, žiūrint sulėtintą vaizdą, matome, kaip koja paliečia žemę ir tokiu būdu pardavėjas gali pakonsultuoti ir rekomenduoti batelius pagal pėdos tipą.

– Kada ir ką valgyti prieš bėgimą?

– Tuščiu skrandžiu bėgti niekada nerekomenduojama, nes bėgimas yra tokia veikla, kuri reikalauja energijos. Bėgant su tuščiu skrandžiu alinamas organizmas. Tai, žinoma, nereiškia, kad reikia prieš bėgimą prisikirsti. Labai svarbu, koks maistas valgomas. Jeigu, tarkime, dažnas dieną dirbantis žmogus bėga vakare po darbų, tai jis pavalgęs pietus apie 12-13 valandą ir bėgdamas apie 18 valandą jau bus alkanas. Rekomenduočiau apie 16 valandą suvalgyti bananą. Tai yra lengvas maistas, jis tikrai neapkraus skrandžio ir bėgant „nekliuksės“, o tuo pačiu suteiks energijos, žmogus nesijaus alkanas ir nejaus diskomforto.

– Kur rekomenduojate bėgioti?

– Lietuvoje didmiesčiai yra pakankamai žali, tad tikrai yra vietų, kur galima bėgti ne palei kelią. Bėgti šalia kelio mieste smagu, tačiau yra išmetamos automobilių dujos ir, giliau kvėpuojant, tai nėra labai sveika. Labai svarbu ir danga. Jei bėgama daug kilometrų per savaitę, tai dalis jų būtinai bus bėgama kieta danga: asfaltu, trinkelėmis ar šaligatviu. Tačiau, jei yra galimybė, tai dalį kilometrų būtų gerai nubėgti miško takeliais, kurie yra tiesiog minkštesni. Tuomet bet kuris bėgikas, kuris nebūtinai turės tinkamą bėgimo techniką, nekenks sau taip stipriai, nes jo kojos ant pagrindo nusileis minkščiau.