V. Kurpienė atskleidė, kad mitybos planus sudarinėja atsižvelgdama į metų laikus. „Tai reiškia, kad pomidorus ir agurkus įtraukiame vasarą, o žiemą pomidoras atstos prieskonį, bet tikrai ne pagrindinę daržovę. Sezoniškumas yra būtinas“, – teigia mitybos specialistė.

Pasak pašnekovės, pavasarį, gegužės pradžioje, ant stalo jau gali atsirasti įvairesnių daržovių, racioną galima papildyti iš kitų šalių atvežamais šviežiais ridikėliais, agurkais ar kitomis daržovėmis.

„Labai daug vitaminų galima gauti iš garšvų, kiaulpienių, dilgėlių. Tai piktžolės, kurios pavasarį yra didžiulis vitaminų ir antioksidantų šaltinis. Dilgėles galima nuplikyti ir iš jų gaminti sriubas, tačiau jų nereikėtų virti. Siekiant, kad jos išlaikytų kuo daugiau maistingų medžiagų – reikia tik nuplikyti. Garšvas ir kiaulpienes galima dėti ir į salotas, ir ant sumuštinio“, – teigia mitybos specialistė.

Tiesa, mėgstantiems plakti įvairiausius daržovių ir vaisių kokteilius V. Kurpienė patarė nepamiršti, kad tokių kokteilių esmė – daržovės, o vaisių dedama nedaug: „Vaisius dedame tik dėl tekstūros, tačiau dažnai daroma atvirkščiai: pridedama daug vaisių ir dvi žolytės ir tada tai tampa desertu, ko žmogus tiesiog nesuvokia.“

Pavasarį mitybos specialistė rekomenduoja derinti įvairias daržoves ir nepamiršti šakninių. „Šiuo metų laiku jos pasausėja ir kai kas nuo jų suka nosį, bet šias daržoves labai paprasta skaniai paruošti: reikia paprasčiausiai paimti ir sutarkuoti labai smulkiais šiaudeliais“, – teigia V. Kurpienė.

Siekiant valgyti skaniau paruoštas daržoves, V. Kurpienė ragina investuoti į specialias tarkas, kurios palengvins daržovių paruošimą ir netgi pakeis jų skonį: „Kokią klaidą daro dauguma žmonių, tai kad jie kietas šaknines daržoves tarkuoja per stambią tarką, kurią liaudiškai vadiname „burokine“.

Daržovių skoniui labai svarbus jų pjovimo kampas. Galite atlikti labai paprastą eksperimentą ir tą pačią daržovę supjaustyti pagaliukais, sutarkuoti ypatingai smulkiai, sutarkuoti „burokine“ tarka ir šiaudeliais, ir tuomet pamatysite, kad tos pačios, niekuo negardintos daržovės skonis skiriasi. Jei morką sutarkuojame labai smulkiai, tai ji tampa labai saldi be jokio cukraus, atsiskleidžia jos skonis. Dėl to tarkavimo būdas yra labai svarbus.“

Padžiūvusioms, drėgmę praradusioms daržovėms atšviežinti pašnekovė patarė apšlakstyti jas šiltu vandeniu ir pagniaužyti, o tuomet porai minučių palikti, kol vanduo susigers. Tokiu būdu daržovės atgaus traškumą ir taps skanesnės.

Nors daržoves skaninti galima ir įvairiausiais padažais, tačiau jais V. Kurpienė ragina nepiktnaudžiauti. „Atrodo, kad salotas yra labai sveika valgyti, tą patvirtintų net darželinukas, bet įvairūs padažai jose – kenkia. Žmonės prideda cukraus, didžiulius kiekius medaus, aliejaus ar majonezo. Tokiu atveju daržovių nauda yra užgožiama.

Morkas tradiciškai ruošia su majonezu, tačiau labai skanu jas maišyti su tarkuotais šviežiais burokėliais. Šias daržoves taip pat galima pašlakstyti ir apelsinų sultimis, o tai tokios skanios salotos, kad mano dvejų metų vaikas ateina prie šaldytuvo ir prašo morkų. Vaikams juk nepaaiškinsi, kad sveika, jie orientuojasi labai paprastai: skanu arba ne“, – aiškina mitybos specialistė.

Mėgstantiems sūriau ar aštriau, V. Kurpienė siūlo morkas šlakstyti mažai druskos turinčiu sojų padažu ar ruošti itin nesudėtingas salotas: „Griežinėliais supjaustykite baltą, didelį ridiką ir apibarstykite druska bei šaldytais arba šviežiais krapais – skonis fantastiškas ir nieko daugiau nereikia.“

Vaida Kurpienė

Paklausta, kaip parduotuvėje atsirinkti šviežiausias ir skaniausias daržoves, mitybos specialistė teigė, kad geriausiai atskirti daržovė šviežia ar ne, galime ją apžiūrėjus: „Avokadas turėtų būtų grublėtas, tamsiai žalias ir vos vos minkštas, nes jei jis per minkštas, tai jau yra blogai, jis bus sugedęs.

Avokadą reikia mokėti pirkti, bet perkant visas kitas daržoves reikia pasikliauti akimis. Jei daržovės guli gilesnėse lentynose, tai ištraukus jas reikia apžiūrėti, patikrinti ar nėra papuvusios, sugedusios ar stipriai apibraižytos, suvytusios. Tai pagrindiniai dalykai.“

Siekiant daržoves išlaikyti kuo šviežesnes ir skanesnes namuose, pašnekovė patarė įsigyti tam pritaikytą šaldytuvą ir įsiminti paprastas taisykles: „Žalumynus, tokius kaip krapai ar petražolės, verta pamerkti į stiklinę su vandeniu ir pastatyti kambaryje arba įvynioti kotelius į sudrėkintą servetėlę ir padėti į šaldytuvą.

Tuo tarpu pomidoras šaldytuve praranda savo kvapą. Visgi, geras šaldytuvas – labai svarbu. Dabar juose yra specialios zonos daržovėms laikyti, kur palaikoma tam tikra temperatūra ir drėgmės lygis. Paprasti šaldytuvai iš daržovių ištraukia drėgmę ir dėl tos jos ima vysti.“

Ne paslaptis, kad kuo stipriau apdorojame daržovę, tuo daugiau maistinių medžiagų ji netenka. Jei jau tenka daržoves virti, V. Kurpienė pataria tai daryti kuo mažesniame kiekyje vandens, nenuskusti daržovių luobelės: „Daržovėje užsirakina daugiau vitaminų, jei ją dedame į verdantį, pasūdytą vandenį. Jeigu daržovės verdamos mišrainei, tai tada jas reikėtų virti su lupena, nes ji apsaugo nuo vitaminų netekimo.

Visgi, yra ir išimčių, pavyzdžiui, iškepus obuolį labai gerai pasisavina pektinai, o likopeno pasisavinimas suintensyvėja, jei pomidorą apverdame, jo daug pomidorų tyrėje ar pastoje. Tad ne visais atvejais yra taip, kad termiškai neapdorota daržovė yra pati geriausia, bet tokių patarimų pasiklausę žmonės ima viską virti ir valgo tik keptus obuolius.

Mityba nėra viena medžiaga ar vienas produktas, tai visuma to, ką per dieną valgome. Nuo mitybos labai priklauso, kaip jausitės kiekvieną dieną. Prastai besimaitindamas ypatingai gerai jaustis negali.“