Į tos „tabletės“ sudėtį įeina ir tabako atsisakymas, ir sveikos mitybos režimas, ir streso mažinimo technikų praktikavimas, ir fizinio aktyvumo didinimas. Moksliškai įrodyta, kad žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, ėmęsi keisti savo gyvenimo būdą, pasiekė greitų ir pastebimų rezultatų – smarkiai pagerėjo jų sveikata.

Tokią žinutę M. Golubicas atsivežė į Lietuvą, čia visai neseniai viešėjęs ir skaitęs pranešimą. Gydytojas iš JAV atskleidė, kad pacientai, kurie į jį kreipiasi, pirmiausia patenka pas gyvenimo būdo specialistą, kuris skiria žmogui tikrai ne Lietuvoje įprastas 15 minučių. Jis ragina įsivaizduoti, kad į jį kreipiasi pacientas, sergantis širdies liga: „Pirmiausia jis keliauja pas gyvenimo būdo specialistą, kuris aiškinasi, ką jis veikia visą parą: kada eina miegoti, kiek kavos išgeria, ką valgo, kiek stresuoja, kiek laiko skiria sportui. O tuomet pateikia detalų planą, ką reikėtų keisti“, – paaiškina M. Golubicas.

Jo nuomone, problema ta, kad žmonės, gydytojo kabinete išgirstantys diagnozę „vėžys“, negauna jiems reikalingų rekomendacijų, kaip reikėtų keisti gyvenseną: „Operacija, chemoterapija, radiacija... Labai dažnai pacientai, išėję iš ligoninės, neturi jokio įrašo apie savo fizinį aktyvumą, kaip dažnai, kokiu intensyvumu ir pan. jie turėtų sportuoti. Jie be galo retai gauna detalų aprašymą apie dietą, kurios turėtų laikytis. Ir nepaisant to, kad vėžys kelia stresą ne tik pačiam pacientui, bet ir šeimos nariams, jis nesužino jokių relaksacijos technikų: nuo meditacijos iki jogos“.

Anot jo, gyvensenos medicina turėtų būti, o kartais ir yra kasdienės gydytojų praktikos dalis. „Didžiausia problema, kad kasdienio darbo krūvis gydytojui yra labai didelis, todėl retai kada lieka laiko skirti paciento gyvensenos klausimams, kurie dažnai ir yra ligos priežastis“, – sako M. Golubicas.

Gyvensenos pokyčiai bus gydomoji piliulė tuomet, jei kenčiate nuo nutukimo, sergate antrojo tipo cukriniu diabetu, kankina aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, esate nevaisingi ar sergate, pavyzdžiui, krūties ar prostatos vėžiu, taip pat kankina autoimuninės lėtinės ligos ar sergate kepenų suriebėjimu, metaboliniu sindromu ar širdies vainikinių arterijų liga, kenčiate nuo osteoartrito.

Keturi svarbūs faktoriai

Yra keletas svarbių faktorių, jeigu, pavyzdžiui, sergate krūties vėžiu.

„Turite išlaikyti sveiką kūno svorį. Labai svarbus fizinis aktyvumas – skirkite tam bent pusvalandį per dieną. Valgykite maistą, kuris turi skaidulų ir sojos. Yra moksliškai įrodyta, kad valgant sojos produktus, sergant šia liga galima pasiekti gerų rezultatų. Reikėtų vengti riebalų“, – patarimus žeria specialistas iš JAV.

Anot jo, yra ypač svarbūs keturi faktoriai, turintys įtakos mūsų sveikatai: sveika mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas ir normalus kūno masės indeksas.

Jo teigimu, pacientai turėtų valgyti daugiau augalinio maisto. M. Golubicas atkreipia dėmesį, kad valgome per daug druskos, nepakankamai vartojame sėklų, omega 3 riebalų rūgščių, vaisių ir daržovių.

„Ne mažiau svarbu ir tai, kaip maistą kramtote. Nebūkite kaip tie dešrainių rijimo čempionai – nekramtykite kaip jie“, – ragina specialistas.

Jei, pavyzdžiui, kankina depresija, pirmiausia reikia didinti fizinę veiklą. „Dauguma žmonių naudojasi liftu, o ne laiptais. Žmonės išleidžia tiek pinigų sporto klubui, o neišnaudoja galimybių panosėje – laiptų“, – stebisi jis.

Anot M. Golubico, moterys, einančios apsipirkti, taip pat turi puikią galimybę pajudėti. Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad žmonės, auginantys šunis, yra sveikesni, nes reguliariai su savo augintiniais vaikštinėja.

„Joga turi daug privalumų, ir ne tik fiziškai“, – sako jis, primindamas, kad ji padeda suvaldyti stresą. Jo nuomone, svarbu, kad pacientas mokėtų valdyti stresą – tai padaryti padeda ne tik joga, bet ir meditacija.

Pasak Lietuvoje viešėjusio gydytojo, labai svarbu, kad keisdami gyvenimo būdą jūs ne tik padedate sau sveikti, bet ir įkvepiate kitus: „Pavyzdžiui, jeigu jums pakyla kraujospūdis, išgeriate, tarkime, tris tabletes nuo jo. Jūsų spaudimas normalizuojasi, tai gerai. Bet aplinkiniai, artimieji, jūsų kolegos nesužino daugiau apie tai, kaip galima sukontroliuoti kraujospūdį“.

Vaistų mesti nereikėtų, bet šalia to galima pabandyti į savo gyvenimą įsileisti naujų vėjų – pakviesti gyvensenos pokyčius. Kai imate keisti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, kasdien einate pasivaikščioti gryname ore ir jūsų kraujospūdis normalizuojasi, jaučiatės geriau.

„Tuomet visiems sakote, kad kasdien vaikštote, kad jaučiatės geriau. Kai į savo sveikatą įdedate darbo, tuomet įkvepiate ir kitus“, – paragina sekti tokiu pavyzdžiu gydytojas iš JAV.