Fenn ir Raskino (2008) nuomone, Gartner ciklą formuoja dviejų skirtingų veiksnių – žmogaus ir technologijos inovacijos – sąveika. Neracionali žmogaus prigimtis lemia kylančius lūkesčius.
Racionali technologijos prigimtis orientuota į apčiuopiamą naudą ir greitą ekonominės vertės sukūrimą. Šių skirtingų veiksnių sąveikos problemą lemia nevienodi jų tempai, nes inovacija retai atitinka žmonių lūkesčius. Taip pat Fenn ir Raskino (2008) pastebėjo, kad žmogaus lūkesčiai auga greitai ir jais netrunkama nusivilti, o technologijos inovacija bręsta lėtai. Lūkesčių ciklo bruožų galima įžvelgti svarbiausiuose XIX–XXI a. informacinių ir komunikacinių technologijų taikymuose nuo telegrafo ir interneto. Remiantis lūkesčių ciklo metodologija, kiekviena technologinė naujovė siekdama brandumo pereina penkis etapus, kiekvienas iš kurių apibūdinamas skirtingu visuomenės ir specialistų susidomėjimo lygiu. Toliau šie penki etapai trumpai aprašomi.
Pirmoji – technologijos kibirkštis, t. y. laikas, kai technologija tik pradeda egzistavimą (net ir idėjos lygmenyje). Šioje stadijoje technologija po mokslo tyrimų plėtojama ir rengiama plačiau naudoti, žiniasklaidoje atsiranda pirmi straipsniai naujovės tema, ja pradeda domėtis verslas, stiprėja teigiami lūkesčiai.
Antroji – „perdėtų lūkesčių ekstremumas“, t. y. laikas, kai visuomenė plačiau sužino apie technologiją. Žiniasklaidos dėmesys ir pateikiamos pirmos sėkmingo naudojimo istorijos didina susižavėjimą technologija. Šio ekstremumo viršūnėje technologija aptarinėjama „prie kiekvieno kampo“ ir net geltonoji spauda rašo apie technologiją kaip apie beveik įvykusį faktą. Iš naujovės tikimąsi išskirtinių savybių, technologija, būdama naujove, įgauna didelį populiarumą ir yra plačiai aptarinėjama visuomenės. Jos produktų kaina rinkoje yra aukšta, nes technologijos teikėjai siekia kompensuoti tyrimų ir plėtros išlaidas. Kilus problemų dėl investicijų į technologiją grąžos, pirmos kartos produktų veikimo, lėto taikymo, pradinis neracionalus susižavėjimas galima naujovės verte nyksta. Žmonių lūkesčių ir technologijos realių galimybių neatitikimas sąlygoja nusivylimo įdubą. Dalis ankstyvųjų taikymų baigiasi nesėkmėmis, kurias išviešina žiniasklaida sustiprindama abejonę naujovės nauda.
Toliau seka trečias išsivadavimas iš iliuzijų etapas — technologijos trūkumų atskleidimas, naujumo praradimas, įtakojantis populiarumo mažėjimą ir visuomenės nusivylimo nauja technologija atsiradimą. Kai kurie ankstyvieji naudotojai iš technologijos gauna naudos, įveikia pirmąsias kliūtis ir toliau taiko naujovę.
O jau vėliau ateina „prašviesėjimo nuokalnė“ ir „produktyvumo plynaukštė“, iš esmės paskutinieji etapai prieš masinį technologijos pritaikymą.
Prašviesėjimo nuokalnėje etape vyksta esminių trūkumų pašalinimas ir produktų tobulinimas, kuriami ir diegiami antros ar trečios kartos produktai, grįžta lėtas susidomėjimo technologija, technologija diegiama komerciniuose projektuose. Prašviesėjimo nuokalnės pradžioje technologijos skvarba yra mažesnė nei 5% potencialios rinkos.
Produktyvumo plynaukštėje technologija tampa brandi, dėl sumažėjusios rizikos, efektyvesnio pritaikomumo ir atsiperkamumo visuomenė priima technologiją, supranta jos privalumus ir apribojimus. Technologijos skvarbos rodiklis išauga iki 20% potencialios rinkos, kai technologija įžengia į paskutinį produktyvumo plynaukštės etapą. Atsižvelgiant į naujovės pobūdį, lūkesčio ciklo trukmė būna nuo dvejų metų iki kelių dešimtmečių. Produktyvumo plynaukštėje gresia pavojai, tokie kaip per ankstyvas technologijos taikymas, per ankstyvas pasidavimas nesėkmei (nusivylimo įdubai) ir per vėlyvas taikymas.
Fenn ir Raskino (2008) pabrėžia, kad ne visos technologijos gali pasiekti Prašviesėjimo nuokalnę ar Produktyvumo plynaukštę, baigdamos savo ciklą anksčiau laiko ir nepriėjusios produktyvaus naudojimo stadijos. Gartner“ analitikai pažymi kiekvieną naują technologiją tam tikru tašku, atitinkančiu šios technologijos vystymosi etapą, ir skirtingais simboliais parodo prognozuojamus duomenis – laiką, kai technologija bus laikoma brandžia ir praktiškai plačiai taikoma.
2013 metų Gartnerio technologijų brandumo ciklo grafike parodomi preliminarūs technologijos įdiegimo terminai. Baltos spalvos apskritimai — iki 2 metų iki įdiegimo. Šviesiai mėlynos spalvos apskritimai – nuo 2 iki 5 metų, o tamsiai mėlynos spalvos apskritimai – nuo 5 iki 10 metų; raudonos spalvos trikampiai – virš 10 metų, užbraukti raudonos spalvos apskritimai reiškia tai, kad užgeso nepasiekus vartotojo. Matome, kad prie masinio įdiegimo jau beveik priartėjo balso atpažinimo sistemos (labas „Siri“ ir Google Now), biometrinės žmogaus atpažinimo sistemos ir medijos planšetės (labas „Amazon Kindle“). Bedugnėje užstrigę virtualūs pasauliai (viso gero „Second Live“) ir buitiniai sveikatos monitoriai.
Lūkesčių ekstremume pasikabino 3D- spausdinimas, BYOD ir belaidis energijos perdavimas (norisi pabrėžti, kad kita belaidė technologija – sąskaitų apmokėjimas naudojant NFC pradėjo savo kritimą ir lekia į „bedugnę“). Prie ekstremumo artėja žaidimų technologijos, „Big data“ ir kiti, o holografiniai ekranai, organų 3D spausdinimas ir kvantiniai kompiuteriai tik pradeda savo kilimą.
Daiktai ir sistemos padeda žmogui
Gartnerio technologijų brandumo ciklas apima daiktų internetą, duomenų gavybą, neuroverslą, kalbos atpažinimą vartotojų telematiką, trimatį skenerį, trimatį spausdinimą, operatyviosios atminties analitiką, valdymą gestais, virtualiąją realybę, debesų kompiuteriją, mobiliąją sveikatą, mašinų tarpusavio ryšį, išplėstinę realybę, žaidimizaciją, hibridinę debesiją, turinio analitiką, didžiuosius duomenis, sudėtinių įvykių apdorojimą, vartotojo trimatį spausdinimą, dėvimuosius kompiuterius, šnekos vertimą šneka, atsakymus į klausimus natūralia kalba, šnekos vertimą šneka, autonominės transporto priemones, išmaniuosius patarėjus, nustatytinę analitiką, emocinę kompiuteriją, išmanųjį trimatį biospausdinimą, smegenų ir kompiuterio sąsają, įtinklintus namus, virtualius asmeninius padėjėjus. Toliau kai kurios šios technologijos aprašomos detaliau.
Daiktų internete daiktai bendrauja tarpusavyje. Tarkime, signalizacijos davikliai fiksuoja, ar žmonių yra patalpoje. Jei žmonių nėra – išjungiama šviesa. Signalizacija fiksuoja, kada žmogus išeina iš namų – automatiškai jungiamas energijos taupymo rėžimas. Gėlėse gali būti įmontuoti jutikliai, pranešantys, kada joms reikalingas laistymas. Namų žemėlapyje išmaniojo telefono ekrane galima pamatyti nerandamus daiktus (pavyzdžiui, raktus). Daliai pacientų, kurių būklę nuolat turi stebėti medikai, nebūtina gulėti ligoninėje – davikliai nuolat stebi fiziologinius jų rodiklius ir pablogėjus būklei prie kūno pritvirtintas prietaisas automatiškai suleidžia pacientui tiksliai pamatuotą kiekį medikamentų. Išmanusis namas į patalpas įleidžia ir išleidžia tik savo šunį ar katę; maitina, priklausomai nuo augintinio mitybos įpročių ar net dietos, keturkojį kelis kartus per dieną; gali pakelti jam nuotaiką papildomu skanėstu.
Duomenų gavybos atveju išrūšiuojami dideli duomenų, informacijos ir žinių (elektroniniai laiškai, vaizdo įrašai, nuotraukos, socialinė medija ir kitas naudotojų kuriamas turinys) kiekiai ir kuriami algoritmai, galintys iš duomenų išrinkti įžvalgas. Duomenų gavybos atveju siekiama greičiau reaguoti į pasikeitusius vartotojų poreikius bei į pasaulyje vykstančius įvykius. Kuriami modeliai, paremti didelės apimties duomenų analize, kurie leis stebėti ekonomikos raidą realiu laiku, daug tiksliau prognozuoti jos vystymąsi bei iš anksto numatyti recesijas. Taikant dinamišką kainodarą renkami duomenys iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, apie konkurentų kainodarą, produktų išpardavimus, regionines preferencijas ir klientų veiksmus, kad būtų galima nustatyti tinkamą kainą, kuri leis parduoti. Stambūs pardavėjai, kaip antai „Amazon“, tokias funkcijas jau taiko. Įveikęs šį iššūkį, verslas įgis milžinišką konkurencinį pranašumą.
Startuolė „Parchment“, padedanti vyresniųjų klasių moksleiviams pasirinkti koledžą ir į jį stoti. Analizuodama didžiules duomenų bazes su studentų dosjė, kuriuose pateikiama tokia informacija kaip mokymosi vidurinėje mokykloje pažymiai, „Parchment“ įvertina, kokia tikimybė moksleiviui įstoti į konkrečią mokyklą. Tuomet nustatoma, kaip moksleivis gali padidinti tikimybę įstoti. Be to, „Parchment“ gali it piršlys nurodyti moksleiviams mokyklas, kurios atitinka jų profilį, padėdama rasti tinkamą variantą.
Neuroverslas – tai gebėjimas taikyti neurologijos mokslo įžvalgas, kad bendraujant su klientais ir priimant kitus verslo sprendimus būtų pasiekiama geresnių rezultatų. „NeoFace“ sistema gali perspėti darbuotojus į parduotuvę įžengus lojaliam arba daug išleidžiančiam klientui. Padedant IBM, vokiečių mažmenininkė „METRO“ klientų poreikių patenkinimą padidino 18 proc., įrengusi intelektines matavimosi kabinas, kurios įvertina pirkėjo pasirinktą aprangą ir rekomenduoja atitinkamus aksesuarus. Didelių duomenų kiekių apdorojimo sprendimus fizinėms parduotuvėms siūlanti „RetailNext“ duomenis apie pirkėjus renka iš įvairiausių šaltinių, pavyzdžiui, stebėjimo kamerų, kompiuterinių kasų sistemų ir pan. Šiuo metu naudodami sistemą mažmenininkai apie vieną parduotuvės lankytoją surenka apie 10 tūkst. duomenų taškų, iš kurių gaunami trilijonai analitinių duomenų taškų. Tokios mažmenininkės kaip „American Apparel“ šią technologiją naudoja optimizuodamos parduotuvių išplanavimą, įrangą, darbuotojus ir netgi siūlomus produktus. „Exmobaby“, kurianti kūdikių pižamas su integruotais biojutikliais, renkančiais įvairiausius duomenis apie sveikatą ir gerą savijautą. „Exmobaby“ tikisi ne tik teikti tikralaikę kūdikio biologinių parametrų statistiką, kaip antai širdies ritmas ir fizinis aktyvumas, bet ir kaupti šią informaciją didelėse duomenų bazėse apie mažylių sveikatą ir gerą savijautą. Naudodami šiuos produktus tėvai stebės savo kūdikių sveikatą ir augimą, o jų raidą lygins su kitų mažylių raidos tendencijomis.
„Gartner“ ekspertų nuomone, verslo segmentas šiuo metu išgyvena pereinamąjį laikotarpį ir juda link labiau integruotų IT sprendimų taikymo, kurie apima techninę bei programinę įrangą, o taip pat kompetentingus IT specialistus, gebančius efektyviausiai jas apjungti.
Su valdymo gestų technologijomis yra galimybė atpažinti ir interpretuoti žmogaus kūno judesius, kai su kompiuterine sistema galima sąveikauti ir ją kontroliuoti be tiesioginio fizinio kontakto. Tarp naudotojo ir sistemos nėra jokių tarpinių įrenginių (tai apibūdina terminas „natūralioji vartotojo sąsaja“).
Mobilioji sveikata apibūdina mobiliųjų įrenginių taikymą medicinos ir visuomenės sveikatos praktikoje. Jis dažniausiai vartojamas kalbant apie mobiliojo ryšio įrenginių, pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų, taip pat planšetinių ir delninių kompiuterių, ryšio palydovų, pacientų monitorių naudojimą teikiant sveikatos paslaugas ir informaciją, bet taip pat siekiant paveikti emocines būsenas. Mobiliosios sveikatos taikymas apima mobiliųjų įrenginių naudojimą renkant bendruomenės ir klinikinius sveikatos duomenis, gydytojams, tyrėjams ir pacientams pateikiant sveikatos priežiūros informaciją, realiu laiku stebint paciento gyvybinius signalus ir teikiant tiesioginę slaugą (pasitelkus mobiliąją telemediciną.
Žaidimizacija reiškia, kad pasitelkus žaidimų mechaniką siekiama įtraukti į nežaidiminius verslo scenarijus ir keisti tikslinės auditorijos elgseną siekiant verslo rezultatų. Žaidimų mechanika, pavyzdžiui, taškai, išbandymai, lyderių lentelės, taisyklės ir skatinamosios priemonės, dėl kurių žaidimas teikia malonumą, taikoma įvairiuose žaidimuose. Žaidimizacijos atveju tai taikoma siekiant motyvuoti auditoriją labiau ir prasmingiau įsitraukti. Žmonės iš prigimties mėgaujasi žaidimais, jiems būdingas natūralus polinkis glaudžiau bendrauti, kai veikla yra sukurta taikant žaidimo konstruktą.
Hibridinė debesija susideda iš privačių, viešųjų ir bendruomeninių debesijos paslaugų, kurias siūlo skirtingi paslaugų teikėjai, derinio. Naudojant hibridinę debesijos paslaugą nebelieka izoliacijos ir ribų tarp tiekėjų, tad jos nebeįmanoma tiesiog priskirti vienai kategorijai ir laikyti privačia, viešąja arba bendruomenės debesijos paslauga.
Turinio analitika – tai grupė technologijų, skirtų apdoroti skaitmeninį turinį ir naudotojo elgseną, susijusią su turinio, pavyzdžiui, dokumentų, naujienų svetainių, klientų pokalbių (garso ir teksto) ir diskusijų socialiniuose tinkluose, vartojimu ir sąveika, siekiant atsakyti į konkrečius klausimus.
Sudėtinių įvykių apdorojimo metu iš gaunamų įvykio duomenų išrenkami naudingesni, aukštesnio lygio „sudėtiniai“ įvykių duomenys, leidžiantys sužinoti, kas vyksta.
Šnekos vertimu šneka siekiama užtikrinti tikralaikį, tarpasmeninį bendravimą natūralia šnekamąja kalba, kai pašnekovai nemoka vienas kito kalbos. Siekiama originalo kalba ištartą šnekos signalą perteikti kaip kitą šnekos signalą vertimo kalba.
Autonomine transporto priemone vadinama priemonė, kuri iš pradinio taško į nustatytą kelionės tikslą nuvažiuoja savarankiškai „autopiloto“ režimu, naudodama įvairias vidines technologijas ir jutiklius, įskaitant adaptacinį borto kompiuterį, aktyvųjį vairavimą (elektroninis vairo valdymas), stabdžių antiblokavimo sistemas (elektroninis stabdymas), GPS navigacijos technologijas, lazerius ir radarą.
Išmanieji patarėjai, tai realaus laiko rekomendacijų teikimo sistema.
Nustatytinė analitika, tai „trečias ir paskutinis verslo analitikos, kuri apima aprašomąją, prognozinę ir nustatytinę analitiką, etapas“.
Emocinės kompiuterijos technologijos jaučia naudotojo emocinę būseną (per jutiklius, mikrofoną, kameras ir (arba) programinės įrangos logiką) ir reaguoja įvykdydamos konkrečias, nustatytas produkto ar paslaugos funkcijas, pavyzdžiui, pagal studento nuotaiką atitinkamai pakeičia bandomąjį testą arba parekomenduoja grupę vaizdo įrašų. Taikant emocinę kompiuteriją bandoma spręsti vieną iš svarbesnių trūkumų, būdingų mokymuisi internetu, bet ne užsiėmimams auditorijoje, t. y. dėstytojo gebėjimą pedagoginę situaciją iškart pritaikyti prie paskaitoje dalyvaujančio studento emocinės būsenos.
Išmaniuoju galima laikyti robotą, kuris gali padėti žmonėms įveikti kasdienes kliūtis arba mokyti vaikus. Dalis išmaniųjų robotų gali apsaugoti žmones nuo kai kurių pavojingų gyvenimo darbų.
Trimatis biospausdinimas – tai medicininis trimačių spausdintuvų taikymas. Tai sistema, kuri veikia taikant medicininio vaizdinimo duomenis ir programinę įrangą, nurodančią, kaip sudaryti gyvi audiniai ir organai, papildyta spausdinimo įrenginiu, galinčiu iš paties individo ar kitų ląstelių sukurti veikiantį žmogaus organą.
Smegenų ir kompiuterio sąsaja (SKS) – tai tiesioginės smegenų ir išorinio įrenginio komunikacijos priemonė. Kartais ji vadinama proto ir mašinos sąsaja, tiesiogine nervų sistemos sąsaja arba smegenų ir mašinos sąsaja. Taikant SKS dažnai siekiama palaikyti, išplėsti arba atkurti kognityvines arba sensorines-motorines žmogaus funkcijas.
Įtinklinti namai apima planšetinius kompiuterius, elektronines skaitykles, nešiojamuosius navigacijos prietaisus, medijos leistuvus, vaizdinimo įrenginius, mobiliuosius žaidimų įrenginius ir pan.
Virtualus asmeninis padėjėjas – tai kompiuterio sukurtas kalbantis veikėjas, kuris per saityną, kioską arba mobiliąją sąsają naudotojui pateikia balso arba tekstinę informaciją, imituodamas pokalbį. VP apima natūralios kalbos apdorojimą, dialogo kontrolę, srities žinias ir vizualinę išvaizdą (pvz., nuotraukas ar animaciją), ir visa tai keičiasi priklausomai nuo dialogo turinio ir konteksto. Pagrindiniai sąveikos metodai yra teksto vertimas tekstu, teksto vertimas šneka, šnekos vertimas tekstu ir šnekos vertimas šneka.
Sumanių technologijų taikymas užstatytoje aplinkoje
Nuo 2013 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas įgyvendina projektą „Lietuvos statybų technologinės platformos (LSTP) stiprinimas bei statybos sektoriaus mokslo tyrimų krypčių optimizavimas“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-05-K-02-006). Projekto vadovas – prof. habil. dr. A. Kaklauskas, o administratorius – Ieva Ubartė. Projekto buvo siekiama stiprinti Lietuvos statybų technologinę platformą, plečiant bendradarbiavimą ir optimizuojant statybos sektoriaus mokslo tyrimų kryptis.
Įgyvendinant projektą parašytos devynios galimybių studijos: „Skaitmeninės statybos įgyvendinimo Lietuvos versle, moksle ir viešuose pirkimuose, įvertinant gerąją užsienio praktiką, galimybių studija“, „Pastatų darnumo vertinimo sistemos parinkimo ir adaptavimo Lietuvoje, įvertinant užsienio patirtį, galimybių studija“, „Pažangių pasaulio požeminės statybos technologijų vystymo Lietuvoje galimybių studija“, „Intelektinių sistemų Lietuvos užstatytoje aplinkoje plėtros galimybių studija“, „Biometrinių technologijų Lietuvoje užstatytoje aplinkoje plėtros galimybių studija“, „Daviklių taikymo Lietuvos užstatytoje aplinkoje galimybių studija“, „Sumaniųjų tiltų vystymo Lietuvoje galimybių studija“ ir „Sumaniųjų statybinių medžiagų, konstrukcijų ir bandymo metodų vystymo Lietuvoje galimybių studija“.
Toliau trumpai aprašomos intelektinių sistemų, biometrinių technologijų ir daviklių taikymo Lietuvos užstatytoje aplinkoje plėtros galimybių studijos. Šios studijos tiesiogiai yra susijusios su Gartnerio technologijų brandumo ciklo ir sumaniųjų technologijų taikymu užstatytoje aplinkoje.
Intelektinių sistemų Lietuvos užstatytoje aplinkoje plėtros galimybių studijoje, įvertinančioje išsivysčiusių šalių patirtį, buvo atlikta atvirų duomenų, intelektinių sistemų (neuroninių tinklų, žinių, sprendimų paramos, rekomendacinių ir kitų sistemų) ir technologijų (palydovinių, robotų, išplėstinės ir virtualios realybės), taikomų išsivysčiusių šalių užstatytoje aplinkoje mokslinė analizė ir siūlymas Lietuvai. Atvirų duomenų, intelektinių sistemų ir daviklių taikymo Lietuvos užstatytoje aplinkoje plėtros tobulinimo koncepcija – racionalus užstatytos aplinkos efektyvumo didinimas, neigiamo poveikio aplinkai sumažinimas, išteklių taupymas ir gyvenimo kokybės didinimas, plačiai diegiant pažangiausias informacines, intelektines, daviklių ir telekomunikacijos technologijas, maksimaliai tenkinant visų suinteresuotų grupių poreikius. Norint efektyviai suprojektuoti ir įgyvendinti atvirų duomenų ir intelektinių sistemų Lietuvos užstatytoje aplinkoje strateginių plėtros krypčių galimybes, būtina kompleksiškai išanalizuoti jų sudėtines dalis, jose dalyvaujančias suinteresuotas grupes, jų tikslus bei uždavinius. Taip pat būtina atsižvelgti į išorinės mikro-, mezo- ir makroaplinkos poveikį.
Biometrinių technologijų Lietuvos užstatytoje aplinkoje plėtros galimybių studijoje, įvertinančioje išsivysčiusių šalių patirtį, buvo atlikta biometrinių technologijų, taikomų išsivysčiusių šalių užstatytoje aplinkoje mokslinė analizė ir siūlymas Lietuvai. Tikslui pasiekti buvo išspręsti šie uždaviniai: išanalizuoti Lietuvos ir išsivysčiusių šalių užstatytos aplinkos poreikiai ir reikalavimai biometrinių technologijų panaudojimui; išanalizuoti Lietuvos užstatytą aplinką reglamentuojantys teisės aktai (liečiantys biometrinių technologijų panaudojimą), nustatyti teisiniai apribojimai biometrinių technologijų panaudojimui; išanalizuota biometrinių technologijų plėtra ir ją veikiantys veiksniai Lietuvos užstatytoje aplinkoje; padarytos ir pateiktos išvados, įvardintos problemos, jų atsiradimo priežastys ir sprendimo įžvalgos; įvardintos ir išanalizuotos strateginės biometrinių technologijų Lietuvos užstatytoje aplinkoje plėtros kryptys bei įdiegimo galimybės; pateiktos biometrinių technologijų Lietuvos užstatytoje aplinkoje plėtros alternatyvos, laiduojančios darnią užstatytos aplinkos plėtrą; pateikta išsami biometrinių technologijų Lietuvos užstatytoje aplinkoje plėtros tobulinimo koncepcija.
Daviklių taikymo Lietuvos užstatytoje aplinkoje plėtros galimybių studijoje, įvertinančioje išsivysčiusių šalių patirtį, buvo atlikta daviklių, taikomų išsivysčiusių šalių užstatytoje aplinkoje, mokslinė analizė ir siūlymas Lietuvai. Strateginių plėtros krypčių galimybių alternatyvų variantiškumas padeda racionaliau atsižvelgti į išorinės aplinkos mikro-, mezo- ir makrolygmens faktorius, racionaliau panaudoti turimus išteklius, geriau tenkinti visų dalyvaujančių suinteresuotų grupių tikslus. Daviklių sistemos, atviri duomenys, jų analitinės bei intelektinės sistemos 2020–2025 m. tampa neatsiejama užstatytos aplinkos pridėtinės vertės formavimo grandinės dalis.
VGTU taiko sumanias technologijas užstatytoje aplinkoje
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos ekonomikos ir nekilnojamojo turto vadybos katedroje ir Išmaniųjų pastatų technologijų mokslo institute vykdant Lietuvos ir užsienio projektus atliekami kai kurie aukščiau paminėti tyrimai duomenų gavybos, neuroverslo, virtualios ir išplėstinės realybės, žaidimizacijos, turinio analitikos, išmaniųjų patarėjų, emocinės kompiuterijos, virtualių asmeninių padėjėjų srityse. Pasiekti rezultatai spausdinami geriausiuose pasaulio žurnaluose.
Projektas dalinai finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ES) lėšomis. Projekto pareiškėjas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Projektui įgyvendinti skirtos paramos suma viršija 366 tūkst. EUR. Parama skirta pagal veiksmų programą: Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Kvietimo numeris: VP1-3.1-ŠMM-05-K-02. Projekto kodas: VP1-3.1-ŠMM-05-K-02-006.