Tai, kad NATO kiekvienoje iš Baltijos šalių ir Lenkijoje dislokuos po batalioną karių, buvo aišku jau pernai, o oficialiai patvirtinta NATO viršūnių susitikime Varšuvoje, liepos mėnesį. NATO teigia taip reaguojanti į Rusijos intervenciją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione.
Nuspręsta, kad kiekviename batalione bus apie tūkstantį karių. Lietuvoje jų bus apie 1200 – batalionui vadovaus Vokietija, o čia, be vokiečių, tarnaus kariai iš Belgijos, Nyderlandų, Liuksemburgo, Norvegijos, Kroatijos, vėliau ir Prancūzijos.
Tačiau Kremlius bei jo išlaikomos valstybinės žiniasklaidos kanalai kiekvieną šio sprendimo aktyvų žingsnį palydėdavo priešiškais pareiškimais, nuostaba bei perspėjimais „reaguoti adekvačiai“ į „NATO kontingento stiprinimą prie Rusijos sienų“. Ne išimtis ir pirmųjų tarptautiniame NATO batalione tarnausiančių karių atvykimas į Lietuvą.
Vokietijos karinis lėktuvas su pirmąja karių grupe Vilniaus oro uoste nusileido dar antradienio vakarą: iš pradžių atskrido keliolika karininkų, įskaitant bataliono vadovybę. Keliomis valandomis anksčiau Palangos oro uoste nusileido ir pirmieji belgų kariai, o jų technika atplukdyta keltu.
NATO kariai NATO šalyje – tai okupacija?
Tokią žinią portalas vesti-kaliningrad, priklausantis valstybinei Rusijos radijo televizijos kompanijai, garsėjančiai Kremliaus režimą liaupsinančias reportažais, įvertino, kaip „okupacijos pradžią“.
Anot nepasirašyto straipsnio, pakankamai mažą karių kontingentą „kai kurie specialistai vertina tik kaip NATO matomumo Baltijos šalyse sustiprinimą bei dabartinio Lietuvos režimo palaikymą“, o kiti esą pabrėžia, jog „per trumpą laiką ir be jokio perspėjimo ši grupuotė gali būti reikšmingai padidinta“.
„Bet kokiu atveju Lietuvą šiuo metu dar mažiau nei anksčiau galima vadinti nepriklausoma šalimi. Lietuvos teritorijoje yra užsienio šalių kariai, kurių netgi negalima teisti už čia įvykdytus nusikaltimus“, – tikina nepasirašyto straipsnio autorius ir siūlo nuorodą į kitą, dar gruodžio mėnesį išleistą „vesti-kaliningrad“ straipsnį, kuriame taip pat trimituota apie „Lietuvos okupaciją“.
Tuomet portale be užuolankų šaipytasi, jog Lietuva esą bus pažeminta, mat, lietuviai esą „planuoja atsisakyti jai priklausančios pirminės teisės vykdyti baudžiamąją jurisdikciją amerikiečių kariams“.
O tai, anot tuomet pasirašiusio straipsnio autoriaus – kito Kremliaus propagandinio kanalo „Regnum.ru“ atstovo Kaliningrade, Andrejaus Vypolzovo, reiškia, jog „Lietuva pripažįsta esanti okupuota užsienio valstybės“.
Autoriaus teigimu, „Lietuvos elitas siunčia tiesų kaip Gedimino prospektas signalą: nemeskite mūsų!“. Lietuvą A. Vypolzovas lygina su vieno trumpametražinio filmo heroje – kvailele, pasiruošusia Amerikai atiduoti savo garbę.
Be to, įvardijamas ir kitas propagandisto taikinys – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri per pratybas „Geležinis kardas“ stovėjo šalia JAV technikos ir šypsojosi, o ta šypsena neva reiškė „geležinę amerikiečių okupantų nebaudžiamumo garantiją“.
Tokią tulžingą Kremliaus ruporo reakciją tuomet sukėlė Lietuvos sprendimas pasirašyti naują dvišalę sutartį su JAV. Lietuvos pareigūnai patikino, kad sutartyje numatyti įvairūs saugikliai, tad „vesti-kaliningrad“ teiginiai apie JAV karių nebaudžiamumą tėra laužti iš piršto ir visiškai nepagrįsti.
Vis dėlto pastaruoju metu daug neigiamo dėmesio Lietuvai skiriantis „vesti-kaliningrad“ nesivargino pagrįsti savo teiginių apie Lietuvos okupaciją ir šį kartą, tik dabar Lietuvą jau esą okupuoja ne amerikiečių, bet vokiečių kariai.
„Ši šalis nebetenka suvereniteto. Vertinant tai, kas šiuo metu vyksta regione, Rytų Europoje vyksta įtakos sferų dalybos. Tik į kartą įtakos sferomis dalijasi NATO šalys. Į Lenkiją įvesti JAV kariai, o Lietuvos kontrolę perėmė Vokietija“, – konstatuoja straipsnio autorius.
Tulžį lieja pagarsėję veikėjai
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus teigimu, nepasirašyto straipsnio autorius galėjo būti tiek minėtas A. Vypolzovas, tiek jo tiesioginis viršininkas, „vesti-kaliningrad“ vadovas Nikolajus Dolgačiovas.
Prieš kelerius metus jis aktyviai sukiojosi Rusijos okupuotame Kryme, o vėliau ir Donbase, kur užmezgė gerus ryšius su vienu iš separatistų vadeivų Arsenijumi Pavlovu, pagardėjusiu „Motorolos“ pravarde. Iš smulkaus nusikaltėlio iki medaliais apsikarsčiusio separatistų vadeivos iškilęs „Motorola“ pernai spalį buvo susprogdintas savo namo lifte.
Agresyvią „rusiškojo pasaulio“ ideologiją Kaliningrade skleidžiantis nustebino net vietinius. Tiesa, nuo jo neatsilieka ir A. Vypolzovas, kuris dar prieš žinomo Rusijos propagandisto, buvusio prezidento Vladimiro Putino administracijos atstovo Modesto Kolerovo, buvo portalo „Vesti“ Kaliningrado skyriaus redaktorius. Vienu jo asmeninių projektų Lietuvoje laikomas Kremliaus propagandą platinantis portalas newsbalt.ru, o vienas jo partnerių yra minėtas M. Kolerovas.