Katilų keitimas individualiuose namuose
Pasaulyje sparčiai plintančios tvarumo idėjos neaplenkia ir energetikos srities. Nuolat ieškoma būdų, kaip individualių namų šeimininkus paskatinti rinktis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas. Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kviečia teikti paraiškas kompensacijai gauti, keičiant taršų katilą į efektyvesnį šilumos gamybos įrenginį. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems individualų arba sodo namą, kurie yra neprijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.
Šio kvietimo metu dotacijoms numatyta paskirstyti per 14 mln. EUR lėšų. Bendrai neefektyvių ir taršių katilų keitimo priemonei per 6 metų laikotarpį (iki 2029 III ketv.) planuojama paskirstyti 90,44 mln. EUR (įskaitant priemonės administravimą) Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.
Namų ūkis jau nuo šių metų liepos 26 dienos galėjo keisti neefektyvų ir taršų katilą į efektyvesnį šilumos gamybos įrenginį, o kompensacijos kreiptis dabar, nuo spalio 5 dienos. Dotaciją galima gauti tik įrengus naujus ir nenaudotus šilumos gamybos įrenginius: 5 klasės biokuro katilą ar šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo ir oras–vanduo. Paraiškas galima teikti iki kitų metų balandžio 5 dienos.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių gyventojai dar prieš teikdami paraišką turėtų susižinoti, ar pagal šių miestų savivaldybių šilumos ūkio vystymo planus jų būstas nepatenka į centralizuoto aprūpinimo šilumos zonas. Jeigu jų individualus namas paraiškos pateikimo metu yra neprijungtas prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, bet patenka į atitinkamos savivaldybės centralizuoto aprūpinimo šilumos zonas, tokiu atveju pagal kvietimo teikti paraiškas sąlygas neefektyvų biomasę ar iškastinį kurą naudojantį katilą jie gali keisti tik į šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo ir oras–vanduo.
Pastebimi pokyčiai katilinėse
Šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sprendimų įmonės „TENKO Baltic“ pardavimų vadovas Mindaugas Budrys sako, kad šilumos siurbliai yra dažniausiai pasirenkamas šildymo būdas individualiose namuose. „Šilumos siurblių ir vėdinimo sistemų asociacijos“ surinktais duomenimis, 2022 metais šilumos siurblių gruntas-vanduo ir oras-vanduo pardavimai viršijo 11000 vnt.
„Taigi šie skaičiai rodo, kad nemažai šilumos siurblių yra diegiama ir modernizuojant pastatus arba keičiant senus katilus į šilumos siurblius. Per metus Lietuvoje fiksuojama apie 7000-9000 individualių namų statybų užbaigimų (priklausomai nuo metų), tad matyt, kad likęs kiekis – apie 2000-4000 šilumos siurblių yra pasirenkami jau esamų namų katilinių modernizavimui“, – kalbėjo M. Budrys.
Anot jo, anksčiau žmonės dažniausiai keisdavo tokius katilus, kurie reikalavo priežiūros, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, daugelis gyventojų panoro pasikeisti ir dujinius ar dyzelinius katilus. Pašnekovas įsitikinęs, kad prie šildymo technologijų pokyčių namuose prisideda ir įvairios paramos, kurių metu kompensacijos dažniausiai siekia nuo 3000 Eur ir gali siekti net 10000 Eur ir daugiau.
LEA kvietimu kompensaciją galima gauti įrengus ne tik šilumos siurblius, bet ir 5 klasės biokuro katilą. Tačiau, pasak M. Budrio, juos gyventojai renkasi pakankamai retai.
„Dažniausiai tokia galimybe pasinaudoja tie, kurie keičia turimą senesnį biokuro katilą. Išmokos jiems sudaro gerokai mažesnę dalį ir dažniausiai siekia 1500-2000 Eur. Pasirinktas biokuro katilas vis tiek reikalauja daugiau žmogiškųjų resursų, nes reikia pasirūpinti kuro sandėliavimo patalpa, pačiu kuru, reikalingas kūrenimas, valymas ir pan., tad vis dar liekame prie „pečkūrio“ vaidmens“, – nuomone dalinosi ekspertas.
„Ignitis grupė“ produktų vadovas Justas Kersnauskas DELFI yra sakęs, kad Europos politika energetikos klausimu vienareikšmiškai juda link šildymo ateities, kurioje dominuoja atsinaujinanti energetika bei tvarūs sprendimai.
„Ar šildymo srityje atsiras naujų radikalių technologinių sprendimų – sunku pasakyti. Šilumos siurbliai yra santykinai nauja technologija, kuri tik dabar įgauna pagreitį Europos rinkoje ir šiuo metu didžiausios viltys bei ateities vizija siejama būtent su šilumos siurbliais. Taip pat noriu paminėti, kad, pavyzdžiui, „Ignitis“ jau keletą metų nebesiūlo dujinių katilų kaip šildymo sprendimo, atsižvelgiant į žaliąjį Europos kursą", – kalbėjo J. Kersnauskas.
Energiją išgauna tiesiai iš gamtos
Šilumos siurbliai išgauna energiją tiesiai iš gamtos, t.y. iš sukauptos saulės energijos ore, žemėje ir vandenyje. Šilumos siurblys paima aplinkos šilumą ir pakelia ją iki šildymo sistemai ir karšto vandens ruošimui reikalingos temperatūros.
„Priklausomai nuo pasirinkto šilumos šaltinio priklauso ir tai, kiek tos „nemokamos“ energijos iš gamtos pasiimsime. Kuo daugiau nemokamos energijos, tuo pigesnė ir ekonomiškesnė bus šilumos siurblio eksploatacija“, – detalizavo M. Budrys.
Anot jo, daugiausiai nemokamos energijos galima gauti su gruntas – vanduo šilumos siurbliais. Ši sistema yra pati ekonomiškiausia, kadangi tokios sistemos efektyvumas nepriklauso nuo lauko oro sąlygų.
„Ši sistema praktiškai visus metus dirba ypač efektyviai. Veikiant geoterminio šildymo sistemai, gaunamas šilumos kiekis yra apie 4 kartus didesnis už sunaudotą energiją. Be to, geoterminis šildymas pasižymi ne tik mažesnėmis sąnaudomis, bet ir ilgesniu tarnavimo laiku“, – pabrėžė ekspertas.
Dar vienas pasirinkimas namų šildymui – oras-vanduo šilumos siurbliai. Šių šilumos siurblių veikimo principas pagrįstas tuo, kad energija yra imama iš oro. Tokiu atveju svarbų vaidmenį atlieka oro temperatūra: kuo lauke šilčiau, tuo efektyviau dirba šilumos siurblys. Pašnekovo teigimu, šios sistemos įrengimas lyginant su geoterminiu šildymu yra paprastesnis.
M. Budrys sako, kad trečiąją galimybę – vanduo – vanduo šilumos siurblius – šalies gyventojai renkasi ypač retai, kadangi vanduo, kuris yra naudojamas kaip šilumos šaltinis, turi būti imamas iš žemės gelmių ir jo savybės turėtų būti ypač geros.
„Vanduo turėtų būti ypač švarus dėl to, kad nebūtų užteršta šilumos siurblio konstrukcija. Taip pat svarbu ir tai, kad vanduo vėliau būtų kažkur išpilamas. Tokiu atveju tinkamiausios didelės vandens zonos“, – paaiškino pašnekovas.
Pasirinkimą lemia lūkesčiai
M. Budrys paklaustas, ar šilumos siurblius galima įrengti bet kuriame individualiame name, sakė, kad 99 proc. atvejų – taip, tačiau ne visi namai tinka tokios sistemos įrengimui.
„Kalbant apie senesnės statybos namus kartais svarbu pirmiau apsišiltinti, užsandarinti namą, o tik tada jame įrengti sistemą su šilumos siurbliu. Jeigu namo šilumos poreikiai bus dideli (pavyzdžiui, namas labai nesandarus ar visai neapšiltintas), arba pastato vidaus šildymo sistema bus netinkanti (per maži radiatoriai, netinkamai įrengta grindinio šildymo sistema ar pan.), tai ir eksploataciniai kaštai gali nedžiuginti vartotojo“, – pabrėžė pašnekovas.
Anot jo, naujos statybos name situacija truputį paprastesnė, kadangi šiandien praktiškai visi naujai statomi namai turi siekti A++ energetinę klasę.
„Taip pat svarbu renkantis sprendimą kuo šildysitės ne tik aklai pasitikėti pažadais, bet ir racionaliai įvertinti pasirinkimą. Prieš pasirenkant tokią sistemą svarbu kreiptis į specialistus, suteikti užtektinai informacijos apie būsimą ar esamą namą, išsakyti savo lūkesčius ir poreikius ir neskubant priimti tinkamą sprendimą, kadangi tinkamai parinkta sistema gali tarnauti 15-20 metų“, – kalbėjo pašnekovas.
Ekspertai jau yra diskutavę, ar įmanoma šilumos siurblius įrengti daugiabučiuose. Tąkart Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Pastatų energetikos katedros vedėjas doc. dr. Artur Rogoža abejojo, ar oras-vanduo sistema daugiabučiuose būtų tokia komfortiška, kokios galėtų tikėtis daugiabučių gyventojai. Be to, tokios šildymo sistemos įrengimas daugiabutyje nebūtų pigus.
„Teoriškai daugiabučiuose galima turėti tokią šildymo sistemą, bet išorinis blokas bus didžiulis. Nes tam, kad paimtų didelį kiekį šilumos iš aplinkos, jeigu pastatas penkiaaukštis ar aukštesnis ir dar turint karštą vandenį pagaminti, tai gabaritai tokio įrenginio turėtų būti nemaži“, – svarstė pašnekovas.
Nėra vieno atsakymo
Pasak M. Budrio, nėra vieno atsakymo, kokio modelio šilumos siurblį reikėtų rinktis, nes viskas priklauso nuo individualių žmogaus lūkesčių.
„Gruntas – vanduo šilumos siurblius dažniausiai renkasi tie, kuriems yra svarbiausias ilgaamžiškumas, sistemos patikimumas ir efektyvumas, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad šio tipo sistemos įrengimas dažnu atveju kainuoja brangiau. Taip pat šis pasirinkimas dažnas, kai gyventojai nenori papildomų įrenginių (šilumos siurblio išorinio bloko) lauke“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo tikinimu, toks pasirinkimas turi ir dar vieną labai svarbų privalumą – įrengti gręžiniai tarnauja ne tik kaip šilumos šaltinis, bet vasaros metu ir kaip vėsos šaltinis. Tokia vėsinimo sistema tai bene vienintelė šiai dienai beveik nemokama vėsinimo forma panaudojant žemės temperatūras patalpų atvėsinimui vasarą.
Eksperto teigimu, oras – vanduo šilumos siurbliai dažniausiai pasirenkami, nes jų instaliacija yra sąlyginai nesudėtinga ir greita. Šio tipo šilumos siurblių įrengimas yra pigesnis, o metinis efektyvumas didžiąja dalimi priklauso nuo žiemos.
Visgi, nereikėtų pamiršti ir šilumos siurblių trūkumų. Nusprendus jį įsirengti, reikia nusiteikti nemažai pradinei investicijai, nes šis prietaisas nėra pigus. Dalį pinigų dengia valstybė. Taip pat esant dideliam šalčiui lauke, šilumos siurblys pradeda dirbti didesniu pajėgumu, tai reiškia ir didesnes energijos sąnaudas. Taip pat padidėja lauko bloko keliamas garsas. Šilumos siurblių naudingumas tiesiogiai priklauso nuo lauko temperatūros. Tinkamai nesutvarkius kondensato nutekėjimo, po šilumos siurblio lauko bloko gali kauptis vanduo. O žiemos metu virsti į ledo kalną. Kad to būtų galima išvengti, rekomenduojama statyti kondensato surinkimo voneles su pašildymo kabeliu.
