Per pirmąjį susitikimą, o jų bus aštuoni, viena iš projekto iniciatorių, „Pupa – strateginė urbanistika“ atstovė Justina Muliuolytė pažymėjo, kad daugelį Aukštaitijos sostinės problemų būtų galima išspręsti tiesiog atsisakius automobilių.
Pasak jos, didžiąją laiko dalį šios transporto priemonės praleidžia daugiabučių kiemuose, tačiau net 50 procentų miesto infrastruktūros yra skirta būtent automobiliams. Tai pakoregavus, žmonės turėtų daugiau galimybių vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiais ir viešuoju transportu.
Tačiau svarbu keisti ne tik miesto infrastruktūrą, bet ir gyventojų požiūrį. Per trumpą apklausą paaiškėjo, kad į renginį dauguma atvažiavo automobiliais, o pėstute atėjo tik Savivaldybės darbuotojai – paėjėti jiems teko vos porą šimtų metrų.
J. Muliuolytės teigimu, darnaus judėjimo idėja svarbi ne tik Panevėžyje, bet ir visame pasaulyje.
„Tokie planai rengiami visoje Europoje, nes vis dažniau iškeliami tvaresnio viešojo transporto, švaraus oro ir geresnio gyvenimo klausimai. Daugelis gyventojų savo kasdienybę leidžia miestuose, daug vartoja ir daug važinėja, taigi teršia aplinką ir sunaudoja itin daug resursų. Tai patvirtina 2014 metais atliktas tyrimas: paaiškėjo, kad patogiai gyvendami jau suvartojome daugiau savo planetos resursų, nei ji gali pasiūlyti“, – įsitikinusi J. Muliuolytė.
Planuojama, kad prie naujojo dokumento parengimo prisidės ne tik Panevėžio savivaldybė, bet ir visos Lietuvos profesionalai: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų ir planavimo mokslo institutas, taip pat įmonės.
Problemų apstu
Renginio pabaigoje mintimis apie miesto judumą galėjo pasidalyti ne tik projekto organizatoriai, bet ir panevėžiečiai. Susirinkę prie specialių stalų, gyventojai diskutavo apie viešąją ir bevariklį transportą bei jo visuotinimą, eismo saugą, judumo valdymą, miesto logistiką, modalinį pasiskirstymą bei elektromobilius.
Diskutuojant paaiškėjo, kad gyvenimo kokybę Aukštaitijos sostinėje itin apkartina nesaugios gatvės, traukinių keliamas triukšmas ir anksti darbą baigiantys autobusų vairuotojai. Išsprendus problemas, manoma, vakarais į miesto gatves būtų pritraukta daugiau žmonių, taigi Panevėžys atgytų.
Kol kas nėra žinoma, kada projekte pateiktos idėjos būtų įgyvendintos. Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojos Marijos Burinskienės teigimu, darbai gali užtrukti, tačiau svarbiausia žinoti, kokia linkme norima eiti.
„Manome, kad kiekvienas miestas privalo turėti savo svajonę. Ir visai nesvarbu, jeigu jos nepavyks greitai įgyvendinti. Pavyzdžiui, olandai ir belgai savo svajones paversdavo realybe po 30 metų. Tačiau dabar svarbiausia pasirinkti teisingą kryptį. Jeigu tai sugebėsime, pasieksime pagrindinį savo tikslą“, – įsitikinusi M. Burinskienė.
Daugiau miesto naujienų naujienos.lt
