Vilnius
UAB „Grinda“ atsakinga už daugiau nei 1000 km sostinės vamzdynų, kuriais teka lietaus vanduo. Neslepiama, kad didžiausia bėda – per mažo diametro vamzdyno tinklai.
„Pagrindinė problema – tinklai statyti prieš 40 metų, prieš 50 metų. Yra naujesnių – 10-20 metų senumo tinklų. Jie paprasčiausiai yra netinkamo diametro arba, kitaip tariant, netinkamo pralaidumo pastatyti. Klimatas šiltėja ir liūčių daugėja. Jei pažiūrėtume statistiką, tai jos yra žymiai intensyvesnės palyginus su tuo, kokios buvo senais laikais, kai tinklai buvo projektuojami“, – DELFI teigė „Grindos“ vadovas Martynas Augaitis.
Nors nuolat tiesiami nauji lietaus vandens surinkimo vamzdžiai, neretai taupant lėšas jie naudojami per siauri.
„Projektuojant stengiamasi statyti kuo didesnio diamtero, tačiau visa tai remiasi į pinigus. Kuo didesnį diametrą stato, tuo didesnė sąmata. O nei miestas, nei privatūs statytojai pinigų neturi, tai imamas mažesnis diametras. Kai užpuola liūtys, visi kolektoriai nespėja surinkti vandenų ir vyksta kimšimąsis“, – neslepia M. Augaitis.
Specialiajame Vilniaus miesto paviršinių nuotekų tvarkymo plane buvo identifikuotos problematiškiausios vietos.
„Kalbame apie T. Narbuto gatvės įdubą. Bandysime problemą spręsti nutiesdamo didesnio diametro vamzdį į Geležinio vilko gatvės vamzdyną. Taip pat planuojame nutiesti naują vamzdį šalia esamų Geležinio vilko gatvės trasuotėje. Iš viso bus įgyvendinami penki projektai, kurie iš dalies spręs šią problemą. Labai svarbu, kad panaudojus Europos sąjungos (ES) lėšas miestas galės spręsti užtvindymo problemas“, – sako M. Augaitis.
Prognozuojama, kad geriausiu atveju darbai prasidės šių metų pabaigoje. Realesnis variantas – kitų metų pirma pusė.
Kaunas
Kaune lietaus vandens surinkimo tinklus prižiūri bendrovė „Kauno vandenys“. Neretai po stiprios liūties užtvindoma Jonavos, Partizanų ir kitos gatvės.
„Kaip ir kiekvieną vasarą lyjant gausiam lietui yra tikimybė, kad gali būti užtvindomos gatvės. Tai įvyksta dėl įvairių priežasčių. Gali būti didelis momentinis lietaus kiekis ir esama paviršinio vandens surinkimo sistema nepajėgi surinkti didelės vandens masės.
Labai dažnas reiškinys, kad vandens surinkimo trapai užnešami įvairiomis šiukšlėmis ir nupjauta žole, greta žaliųjų plotų. Šios problemos ypatingai aktualios nuokalnėse, ar gatvių įlinkiuose po tiltais ir viadukais“, – sako Vaidas Pocius, „Kauno vandenys“ vadovo padėjėjas.
Neretai stipriau palijus tenka realiuoju metu valyti užsikimšusius trapus.
„Mūsų specialistai stebi orų prognozes ir prieš numatomas liūtis patikrina žinomas problemines vietas, kad paviršinio vandens surinkimo trapai būtų tvarkingi, neužnešti gruntu ar kitais nešmenimis. Esant gausiam lietui ir užtvindžius gatvių ruožus vyksta avarinė tarnyba ir valo užneštus trapus. Kad užtvindytoje gatvėje būtų lengviau surasti ir pravalyti groteles yra įrengti žymekliai“, – sako V. Pocius.
Kaunas taip pat planuoja pritraukti ES lėšų lietaus vandens surinkimo tinklų modernizavimui.
„Gerinant paviršinių nuotekų sistemų būklę ir plečiant jų tinklą bendrovė teikia paraišką ES Sanglaudos fondo paramai gauti. Bendra investicijų suma planuojama sieks iki 10 mln. EUR – tai ES ir bendrovės nuosavos lėšos. Projekto įgyvendinimas numatomas 2017 – 2019 m“, – sako V. Pocius.
