Keli šimtai litų, beveik keturios valandos ore ir pamiršti šaltą Vilniaus orą. Išlipęs šiltą vasarišką vakarą Ben Guriono oro uoste Tel Avive išsyk suvoki, kad tai jau ne Europa. Kad patekai svetur, išduoda lėtai slenkanti eilė prie pasų kontrolės. Pareigūnai dažnai paklausia, kur, ko ir kaip keliausi. Mandagus, paprastas pasienio formalumas.
Patekęs į Izraelio žemę išsyk ieškau vietinės automobilių nuomos kompanijos Eldan. Angliškai pradėtą pokalbį su simpatiška izraeliete baigiame rusiškai. Ilgainiui suprasiu, kad ši kalba yra bene antra pagal populiarumą po anglų ir kad angliškai nemokantis tėvynainis šioje šalyje neprapuls. Eldan nuomos kompaniją rekomendavo Lietuvos diplomatai. Kainos - geros, servisas - taip pat. Buvau užsisakęs pigiausią mažą mašiniuką - man už 450 litų savaitei buvo pasiūlyta Fiat Panda. Bolidas ne itin patrauklus savaitės kelionei, bet norėdamas mažinti kelionės biudžetą pamaniau, kad kadaise ir su žiguliais daug esame apkeliavę.
Tačiau Panda neturi navigacijos - tai gali sugadinti nuotaiką didesniuose miestuose, ieškant viešbučių ar kitokių konkrečių adresų. Navigacijos nuoma dienai kainuoja 50 litų. Tad darbuotoja pasiūlo imti geresnį automobilį su navigacija, kuris mums kainuotų tik 100 litų brangiau. Ji pasiūlo išsirinkti vieną iš trijų mašinų: Peugeot 301, Renault Fluence arba MG 350 D. Žinoma, renkuosi pastarąją, nes anie du man jau pažįstami, o trečiasis daugeliui jūsų yra negirdėtas.
Po keliolikos minučių jau sėdžiu oda ir medžiu papuoštame neregėtame angliškame automobilyje, pagamintame Kinijoje. Ir viliuosi, kad neteks išmėginti Izraelio techninės pagalbos paslaugų kokybės.
Daiva iš Kinijos
Pirmoji pažintis su automobiliu - susipažinimas su navigacijos sistema. Ekranas didelis, gražus, tačiau pirmiausiai reikia surasti išėjimą iš hebrajų kalbos - šiomis žiniomis aš nepasižymiu. Beieškant kitokių kalbų patiriu šoką - kalbų sąraše išdygsta lietuviška vėliava ir užrašas, kad dabar kalbės Daiva. Skamba neįtikėtinai - Izraelyje gauti anglišką mašiną, pagamintą Kinijoje, kurios navigacijos įrenginys kalba lietuviškai! Pasijuntu svarbios pasaulio tautos atstovu!
Nors navigacija išsyk nepaklusta mano norams, ilgainiui su ja susikalbu. Erzina tik ekrano kokybė. Mat vos pašvietus saulei, jame nieko nematai. Gerai, kad Izraelyje nėra ypač didelių miestų, kuriuose gali labai dažnai pasiklysti.
Gatvės ir keliai
Patys pirmieji įspūdžiai prie vairo nuteikia gerai. Jautiesi kaip išsilaipinęs tvarkingoje valstybėje. Vietomis tai primena Europą, vietomis - Pietų Ameriką, gal Ispaniją, gal Braziliją. Keliai čia geri ir labai geri. Daugelyje vietų nutiestos autostrados. Miestuose - daugybė magistralinių kelių, aplinkkelių. Keliai sukonstruoti racionaliai, pakanka ir informacijos.
Šalyje yra tik vienintelė mokama autostrada Nr. 6. Tačiau privažiavus ją nereikia ieškoti nei pinigų, nei kreditinių kortelių. Autostradoje įrengti elektroniniai skaitikliai mato jūsų automobilį ir praneša, kada įvažiavote į mokamą kelią ir kiek važiavote. Grįžę namo gausite sąskaitą ir sumokėsite. Gavau ją Vilniuje ir aš.
Šalies autostradose greitis ribojamas iki 110 km/h, nacionaliniuose keliuose - iki 80, o miestuose - iki 50 km/h. Vairuotojai paiso kelių eismo taisyklių reikalavimų ir autostradose daugelis važiuoja ne greičiau kaip + 20 km/h. Galbūt ir dėl to, kad ne vienoje vietoje teko matyti greitį matuojančius kelių policijos ekipažus.
Taip pat šioje šalyje žiauriai baudžiama už važiavimą apsvaigus nuo alkoholio, baudos siekia nuo 1 metų kalėjimo arba 10 000 šekelių.
Žydai nedemonstruoja turtų
Eismo kultūra šioje šalyje yra kur kas artimesnė vokiškai nei lietuviškai ar rytietiškai. Žmonės neskuba, nevažiuoja be reikalo antra eile, rodo posūkius, yra gana mandagūs.
Mėgstamiausias izraeliečių automobilis - kompaktinės klasės sedanas. Pilnos gatvės senų Mitsubishi Lancer, jaunesnių Ford Focus, Opel Astra, Toyota Corolla. Matyti, kad pastaraisiais metais į rinką plūstelėjo Hyundai ir Kia automobilių. Per visą savaitę čia nemačiau nė vieno 7-os serijos BMW ar S klasės Mercedes. Nemačiau net ir 5-os serijos BMW. Žydai nemėgsta demonstruoti savo turtų. Multimilijonierius puikiai jaučiasi važiuodamas naująja Toyota Corolla, o naujoji Škoda Octavia toje aplinkoje atrodo kaip solidus limuzinas.
Taigi manuoju kelionės draugu tapęs MG 350 D neišsiskyrė iš minios. Jis neblogai važiavo ir puikiai tilpo stovėjimo aikštelėse šalia viešbučių. Tiesa, už kai kurias stovėjimo aikšteles teko papildomai sumokėti. Tad rezervuojant viešbutį verta atkreipti dėmesį, ar viešbutis suteikia nemokamą stovėjimo vietą, ar mokamos vietos teks ieškotis netoliese. Kartais tai būna gana brangu - už stovėjimo vietą Tel Avive teko sumokėti apie 30 litų.
Viešbučiai internetu
Kai kuriuose miestuose viešbučių darbuotojai patardavo, kur automobilį pastatyti nemokamai. Viešbučius rezervavau internetu ir tai pasiteisino. Dar prieš kelionę ambasados darbuotojai įspėjo, kad viešbučiai šioje šalyje yra gana brangūs ir ne itin geros kokybės. Tad turėdamas laiko prieš kelionę perskaitai lankytojų atsiliepimus ir pasirenki tuos viešbučius, kurie yra ganėtinai švarūs ir už protingą kainą.
Žinoma, pasitaiko ir egzotikos. Nazareto senamiestyje gyvenome arabų šeimai priklausančiame viešbutyje, kuris yra panašus į Palangos bobutės apartamentus, įrengtus Vilniaus senamiesčio Bokšto gatvėje. Iki viešbučio galima nueiti tik pėsčiomis, nes gatvelė yra pernelyg siaura, kad joje tilptų automobilis. Arabų šeima mus vaišino skaniais pusryčiais ir gardžia kava - prisiminimas apie juos liko kuo puikiausias. Tel Avivo centre gyvenome viešbutėlyje, kurio kambaryje vos gali apsisukti du žmonės, tačiau jis buvo jaukus ir tvarkingas, o pusryčius valgėme jaukiame kiemo sode. Akkos viešbutis pristatomas kaip jaunimo nakvynės namai, bet, mano suvokimu, jis atitiko 4 žvaigždučių viešbučio lygį.
Tačiau ne taip svarbu, kur gyvenome, svarbu - ką pamatėme. O naujų įspūdžių buvo daug - jaukus Tel Avivo senamiestis didžiulių naujų dangoraižių fone.
Nuostabus Akkos senovinis miestas su nepakartojama naktinio arabų gyvenimo atmosfera: žmonės tiesiog gatvėje kepa, verda, ruošiasi rytojaus turistų srautui, o virš mūsų galvų, ant senovinės miesto sienos, apšviestas mėnulio ganosi kupranugaris. Neužmirštamas Galilėjo jūros vaizdas, Golano aukšumų fone.
Savotiškas, bet unikalus malonumas - maudynės Negyvojoje jūroje.
Siauros ir naktį nejaukios Nazareto gatvės, dieną virstančios dideliu turgumi, besibaigiančiu ties įspūdinga Dievos Motinos bazilika.
Į savo įspūdingiausių pasaulio miestų sąrašą įtraukiu ir Jeruzalę su unikaliu landšaftu, nepakartojama religine-istorine aura. Ir gailiuosi, kad šiam miestui skyrėme tik vieną dieną.
Per sieną - pėsčiomis
Kelionę planavome taip, kad pora parų praleistume Jordanijoje. Čia viskas kitaip - jautiesi lyg iš Lietuvos įvažiavęs į Kaliningrado sritį. Keliai prastesni, automobiliai - taip pat, vairavimo kultūra labiau būdinga rytietiškoms šalims ar net Afrikai. Čia įtikinamas argumentas yra garsinis signalas. Posūkių rodyti nebūtina, o antra eile galima važiuoti net ir 20 km/h greičiu. Labai nustebino, kad šalyje beveik visi važinėjantys sunkvežimiai yra vienos markės ir modelio. Mercedes-Benz Actros. Galbūt šią markę labiausiai vertina šalį valdanti karališkoji šeima.
Šioje šalyje labai populiarūs įvairūs pikapai ir bene Nr. 1 yra Toyota Hilux. Įvairių kartų, paprastai baltos spalvos.
Jordanijoje turėjome nuomotis kitą automobilį, mat su Izraelio kompanijos automobiliu į Jordaniją nevalia įvažiuoti, atseit dėl draudimo ypatumų.
Ne mes vieni buvome tokie: kertant pasienio postą ties Eilatu, per jį nepervažiavo nė vienas automobilis, visi žingsniavome pėsčiomis. Pasienio procedūros nėra skaudžios, pareigūnai mandagūs, nors pasus tikrina kas kelis metrus. Be to, tenka du kartus atverti piniginę ir keliaujant pirmyn-atgal sumokėti apie 150 litų.
Tik perėjus į Jordanijos pusę, pasitinka taksistų atstovas, su kuriuo suderame kelionės kainą ir taksi mus nuveža į Akabos miestą. Tai kainuoja apie 11 eurų. Taksi kainos yra parašytos dideliame skyde šalia taksi stotelės, kad vairuotojai tuo nepiktnaudžiautų. Automobiliai - ne pirmos jaunystės Nissan Almera, Nissan Sunny. Visi priklauso tai pačiai kompanijai.
Į dykumą - visureigiu
Jordanijai skirtą automobilį išsinuomojame vietinėje Europcar atstovybėje. Mitsubishi Pajero dviem paroms kainuoja 500 litų. Visureigį nuomotis verta, jei ketinate aplankyti garsiąją Wadi Rum dykumą, kuri nuo Akabos yra nutolusi apie 60 kilometrų. Reikia iki ten nusigauti, po to turi nusibelsti iki Petros - dar apie 80 kilometrų. Ir sugrįžti atgal į Akabą. Galima nuomotis mažą mašiniuką, kuris kainuoja tris kartus pigiau. Tačiau atvykę į dykumą arabų gidams sumokėsite po 300 litų už galvą, kad jie savo visureigiais dykuma pavežiotų tris valandas.
Turi rinktis, kas ką vežios - beduinai tave ar tu pats save. Renkuosi antrą variantą. Juk pralėkti dykuma visureigiu, paropinėti po smėlio kopas - nekasdienis malonumas. Už minėtus 500 litų gaunu gana solidžiai atrodantį Pajero. Tačiau pirmas įspūdis - apgaulingas. Nekalbėsiu apie tai, kad mašina neplauta, nevalyta ir prirūkyta. Europcar tarnautojas atsiprašo, nes mašina atseit ką tik grįžo iš Amano. Kur kas neramiau, kai šiuo automobiliu nulipi nuo asfalto. Dykumos ruože automobilis ima taip barškėti, kad, rodos, tuoj pat išsiardys ir nukris galinio vaizdo veidrodėlis.
Prie įvažiavimo į Wadi Rumą mus pasitinka vedliai. Nors mato, kad atvykome dykumai skirta mašina, vis tiek įkyriai siūlo savo paslaugas - nori mus pavežioti savo pikapais. Jiems nepatinka, kad mes - savarankiški, oi nepatinka. Klausinėja mūsų ilgai - ar mes tikrai norime važiuoti patys, ar turime GPS imtuvą, ar žinome, kad reikės važiuoti bekele. Į visus klausimus, žinoma, reikia atsakyti teigiamai. Ir tuomet mums už 180 litų parduoda leidimą įvažiuoti į dykumą. Kainos čia turistų nelepina.
Dykumoje patiriame viską - smagų lėkimą smėlėta bekele, ropinėjimą po kopas, bendravimą su dykumoje besiganančiais kupranugariais, ožiais ir kitokiais gyviais, saulės vonias ir pikniką kopose, vakarop net pajaučiame smėlio pūgos skonį, o desertui dar ir pasiklystame.
Nuotykis baigiasi smagiai ir laimingai. Vakarop atsirandame viename iš pasaulio stebuklų - senoviniame Petros mieste. Naktį praleidę puikiame viešbutyje, rytą Jordanijos iždą papildome 300 litų. Tiek kainuoja lengvatinis įėjimas į Petrą dviem žmonėms, jeigu Jordanijoje esi ne vieną parą. Jeigu atvykai su vienadiene ekskursija iš Izraelio ar Egipto, mokėsi dvigubai daugiau. Taigi nakvynė atsiperka.
Petra ne veltui tituluojama vienu iš pasaulio stebuklų. Diena, praleista senoviniame 2 500 metų amžiaus mieste, sukelia daugybę minčių. Apie senovės žmonių išmanumą, ryžtą statyti tūkstantmečiams skirtus objektus. Apie mūsų statinių trapumą. Apie žmogaus laikinumą.
O ypač smagu filosofuoti, kai užlipi į aukščiausią Petros tašką, atsisėdi kavinėje su puodeliu kavos ir stikline šviežių granatų sulčių...
Atgal į civilizaciją
Po dviejų dienų Jordanijoje, tokiu pat būdu grįžtame į Izraelį. Per sieną - pėsčiomis, o pasienio aikštelėje mūsų laukia apdulkėjęs MG.
Izraelio kurortas Eilatas skiriasi kaip Nida nuo kokio nors Kaliningrado srities pajūrio kaimelio. Eilatas - amerikietiško tipo pajūrio miestas. Per visą miestą jūros pakrante driekiasi pėsčiųjų alėja. Iš vienos pusės - pliažai, iš kitos - prekybos centrai, restoranai. Viskas, ko reikia vartotojui. Čia viskas aišku, paprasta, saugu. Jei mėgstate privatumą, gamtos idiliją, čia nepatiks.
Pernakvoję puikiuose šio miesto apartamentuose už 150 litų, žvelgiame į laikrodžius ir suvokiame, kad lėktuvas į Vilnių jau šįvakar. Suvokiame paprastą tiesą, kad čia, Eilate, kovo 5 dieną šviečia saulė ir yra 24 laipsniai šilumos, o Vilniuje - tik 2 laipsniai ir be saulės.
Vienintelį kartą per visą savaitę leidžiame sau prigulti paplūdimyje, išsimaudyti gana šiltoje jūroje. Ech, kad taip dar savaitėlę...
Tačiau graži pasaka baigiasi. Telieka paskutinis džiaugsmas - 4 valandos kelio automobiliu iki Tel Avivo ir tokio pat ilgio skrydis namo.
Izraelį savajame sąraše užrašau prie šalių, į kurias dar norisi sugrįžti.
Kelionės išlaidos
Lėktuvo bilietai Vilnius-Tel Avivas-Vilnius 2 asmenims 1 200 Lt
Automobilio nuoma savaitei - nuo 500 litų
Vidutinė viešbučio kaina Izraelyje - 200 litų
1 litras benzino A95 - 5 litai
Kebabas - apie 20 litų
