Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad kelių statybos sektoriuje per pastaruosius trejus metus rangovai 80 proc. atvejų pasinaudojo normatyvuose nurodyta didžiausia leistina kelio dangos storio nuokrypio riba, kuri siekė beveik 10 cm. Apskaičiuota, kad kelininkams paklojus vos 1 km 9,8 cm plonesnės 8 m pločio asfalto dangos buvo galima uždirbti 57 tūkst. 70 eurų.
„Keliams skiriama labai daug lėšų ir, kaip paaiškėjo, pats darbas buvo atliekamas ne taip, kaip tikėtumėmės, kad būtų atliktas. Toks vaizdas, kad būtų be šeimininko šis ūkis – buvo leidžiama iki 10 cm kelią ploninti. Kitose šalyse leidžiama tik iki kelių centimetrų. Nuo gegužės reikalavimai pakeisti, jie bus tris kartus griežtesni. Tikiuosi, kad naujų kelių būklė bus geresnė, nei iki šiol“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Masiulis, pridūręs, kad nuokrypių gali būti dėl netobulos technikos, neprofesionalumo, reljefo, bet nustatytieji faktai rodo masinį kelių „ploninimą“ ir, atitinkamai, priežiūros institucijų aplaidumą.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis teigia, kad dėmesį į piktnaudžiavimą atkreipė pernelyg dažnas kelių remontas.
„Mūsų keliai turi tarnauti ne mažiau kaip 20 metų be jokio remonto. Pradėjome aiškintis, kodėl jie tiek netarnauja, kodėl keliai tvarkomi gerokai anksčiau, pradėjo aiškėti, kad jų gyvavimo terminas tiesiogiai susijęs su sluoksnių storiais. Vietoj to, kad tiestume naujus kelius, grįžtame prie tų pačių kelių“, – sako E. Skrodenis.
Naujuose reikalavimuose numatytas didžiausias leistinas visos kelio dangos storio svyravimas – tik 3,4 cm (asfalto sluoksniui bus taikoma 4 mm nuokrypio riba, kai iki šiol buvo taikoma 40 mm riba). Rangovas, norėdamas sutaupyti kelio tiesimo sąnaudas šios nedidelės paklaidos sąskaita, rizikuos ją viršyti ir patirti nuostolių – neatitinkančią nustatytų normatyvų asfalto dangą kelininkai turėtų tiesti iš naujo.
Pasak ministro R. Masiulio, po patikrinimų taip pat įtariama, kad nutiestiems keliams galėjo būti naudojamos ir netinkamos medžiagos.
„Šių metų vasarą pasitelksime užsienio ekspertus, kurie, paėmę mėginius iš skirtingų kelių, ištirs ne tik kelio dangos storį, bet ir kelių kokybę. Pažiūrėsime, ar tie keliai, kurie priimti eksploatuoti Lietuvoje, padaryti iš medžiagų, iš kurių deklaruota“, – teigė R. Masiulis, kol kas neįvardijęs galimai nusikaltusių juridinių ar fizinių asmenų. Prireikus ketinama kreiptis ir į teisėsaugą.
Kelių statybų skaidrumui didinti nuo šių metų rugsėjo taip pat bus privaloma naudoti Elektroninį statybos darbų žurnalą. Jame turės būti nurodyti visi su kelių statybos darbais susiję duomenys. Tai leis užtikrinti statybos rangovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybę, pagerinti atliekamų darbų kontrolę. Visoms naujoms rangos sutartims jį bus privaloma naudoti nuo šių metų gruodžio 1 d.
VšĮ Kelių ir transporto tyrimo institutas 2013-2016 metais atrankos būdu patikrino remonto ar rekonstrukcijos darbų kokybę 64-iuose 245 km ilgio keliuose, kurių vertė 188 mln. eurų. Tik penktadalio objektų paklota danga atitiko projekte numatytus parametrus.
2012-2016 m. valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai buvo skirta 1,14 mlrd. eurų. Už šias lėšas įrengti 1 tūkst. 807 kilometrai – nutiesti nauji keliai, rekonstruotos, atnaujintos kelio dangos, asfaltuoti žvyrkeliai.
