2025 metais automobiliai su vadinamąja švelniąja hibridine galios sistema, „IHS Automotive“ teigimu, sudarys 18 proc. Tais pačiais metais elektra varomi hibridai sudarys 6 proc., visiški hibridai 3 proc., o elektriniai automobiliai – 3 proc.
Šiuo metu didžiausias augimas pastebimas visiškų hibridų sektoriuje, tai lemia Europoje didėjanti „Toyota“ produkcijos sėkmė. Vystydama technologiją, kuri gimtojoje Japonijoje pasiekė stulbinamų rezultatų, bendrovė praeitais metais pristatė hibridines RAV4 ir CH-R kompaktiškų miesto visureigių versijas, kurios prisijungė prie hibridinių „Auris“ ir „Yaris“ versijų, jau sėkmingai pardavinėjamų Europoje.
2016 metais „Toyota“ visoje Europoje pardavė 232 tūkst. 699 hibridinius automobilius – per metus, remiantis rinką tiriančiais specialistais iš „JATO Dynamics“, įvyko net 47 proc. šuolis. Iš šio įspūdingo skaičiaus 41 tūkst. 814 buvo naujieji RAV4 hibridai. Tai reiškia, kad tai trečiasis perkamiausias bendrovės modelis su hibridine galios sistema po „Yaris“ ir „Auris“.
Kitas garsus hibridinius automobilius gaminantis prekės ženklas – „Lexus“. Parduota 41 tūkst. 372 tokie automobiliai.
„Toyota“ neketina apsiriboti tik vadinamųjų nedidelių automobilių hibridinėmis versijomis. Gamintojas pasiryžęs klientams pasiūlyti tokių automobilių visose kategorijose, praeitą savaitę žurnalistams sakė „Toyota Europe“ vykdomasis vadovas Johanas van Zylas.
Minėtasis automobilių gamintojas užsibrėžė ambicingą tikslą – pasiekti, kad 2020 metais hibridiniai automobiliai sudarytų pusę Europoje parduodamų (interviu metu šis skaičius sudarė 31 proc.). J. van Zylas taip pat išreiškė viltį, kad net 70 proc. naujų C-HR modelių pardavimo sudarys būtent hibridinės versijos. Pabrėžiama, kad šio automobilio su dyzeline galios sistema įsigyti nepavyks.
„Hyundai“ ir „Kia“ šiais metais ketina savo asortimentą papildyti ir iš tinklo įkraunamais hibridais. Tokiu būdu aplinką tausojančių automobilių rinka plėsis ir toliau, o klientas turės didesnę pasirinkimo laisvę. Iš tinklo įkraunamų hibridų pardavimai Europoje 2016 metais augo 19 proc. iki 112 tūkst. 300 vienetų – paklausą skatino išaugusi pasiūla.
Geriausiais pardavimų rezultatais Europoje ir vėl iš kitų išsiskyrė „Mitsubishi Outlander PHEV“ – šiame segmente jam nėra lygių nuo 2014 metų. Lyderio pozicijų jis neužleidžia nors jo paklausa dėl gamintojų iš Vokietijos aktyvios veiklos sektoriuje ir smuko 33 proc. iki 21 tūkst. 149 parduotų vienetų.
„Volkswagen Passat GTE“ iš septintos vietos 2015 metais įkopė į antrąją – pardavimai išaugo 176 proc. „Passat GTE“ taip pat gavo naudos iš „VW Golf GTE“ versijos rezultato, kuris iš antros vietos nusileido į trečią. Be to, pastebimas stabilus augimas segmente, kur rungiasi „Mercedes-Benz C 350 e“, „Volvo XC90 T8 Twin Engine“, „BMW 330e“ ir „BMW 225xe Active Tourer“.
Iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių pardavimai Europoje jau perkopė elektrinių automobilių, jiems ir toliau artimiausiu metu prognozuojamas stabilus augimas, įsitikinęs „IHS Automotive“ analitikas Vijay Subramanianas ir perspėja, kad, nepaisant visko, tas augimas nepatikimas.
2015 metais Nyderlandai buvo didžiausia iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių rinka, tačiau praeitais metais šalis atsidūrė trečioje vietoje – buvo priversta nusileisti Didžiajai Britanijai ir Norvegijai. Pokyčiai įvyko Nyderlandų valdžiai atsisakius dosnių kompensacijų, skirtų aplinką tausojančių automobilių vairuotojams. Toks sprendimas priimtas paaiškėjus, kad žmonės piktnaudžiauja degalų kortelėmis. Taigi, tokios iniciatyvos, užuot mažinančios anglies dvideginio emisijas, galimai jas netgi didino.
Papildomos skatinimo priemonės labai svarbios, nes elektra varomi hibridai brangesni už tradicinius modelius. Didžiojoje Britanijoje – didžiausioje Europos tiek konvencinių, tiek iš tinklo įkraunamų hibridų rinkoje – naujo įkraunamo hibridinio „Toyota Prius“ kaina prasideda nuo 40 tūkst. 800 eurų prieš pritaikant 2893 eurų valstybinės finansuojamą nuolaidą. Tradicinio „Toyota Prius“ hibrido kaina prasideda nuo 27 tūkst. 893 eurų.
Nepaisant didesnės kainos, iš tinklo įkraunami hibridai populiarūs tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek kitose rinkose, nes šiuo metu visoje Europos Sąjungoje taikomi NEDC emisijų matavimų standartai labai palankūs iš tinklo įkraunamiems hibridiniams automobiliams, o tai gali lemti mažesnius mokesčius. Papildomų naudų situacija gali pasikeisti nuo rudens ėmus taikyti labiau realybę atitinkančius testus.
„Dramatiškas iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių paklausos sumažėjimas Nyderlanduose patvirtina seniai žinomą faktą – kaip stipriai pardavimai priklauso nuo valdžios taikomų nuolaidų. Vienintelė apčiuopiama nauda ir yra ta iš valdžios gaunama iniciatyva“, – sako JATO analitikas Felipe Munozas.
Automobilių gamintojai reaguoja akcentuodami kitus iš tinklo įkraunamų hibridinių automobilių privalumus, pavyzdžiui, eksploatacijos parametrus.
Kaip teigia BMW valdybos narys, atsakingas už „Mini“ prekės ženklą, Peteris Schwarzenbaueris, naujas įkraunamas hibridinis „Mini Countryman“ (pirmasis toks šio prekės ženklo automobilis) netgi pranoksta tradicinius. Skelbiama, kad šiame automobilyje naudojama „BMW 225xe Active Tourer“ jėgos agregatų sistema.
Nepaisant to, P. Schwarzenbaueris pripažįsta – naujas „Mini Countryman“ variantas gana rizikingas žaidimas. „Mes analizavome visus iš tinklo įkraunamus hibridus, bet mums niekaip nepavyko įvardyti aiškios tendencijos. Kai kuriose rinkose jų pardavimai pastebimai auga, kitose lygūs nuliui“, – praeitą lapkritį Los Andžele „Automotive News Europe“ sakė jis.
Tiek automobilių gamintojai, tiek tiekėjai geriau sutaria dėl vadinamųjų švelniųjų hibridų privalumų – tai mažesnė kaina ir paprastesnė jėgos sistema.
Kalbant apie pirmąją technologijos fazę, nedidelis 48 V elektrinis motoras sujungtas su specialiu alkūniniu velenu, užtikrina mažų sąnaudų reikalaujantį užvedimą, kurį užtikrina baterijos ir energijos, gautos stabdant ir greitėjant, derinys.
„Suzuki Baleno“ ir „Ignis SVHS“ buvo pirmieji automobiliai, Europoje pasiūlę 48 V švelnųjį hibridą, tačiau „Renault“ ketina su savo pirmuoju bandymu šios technologijos srityje – „Scenic Hybryd Assist“ – sukelti nemenką ažiotažą. Šiais metais „Renault“ pristatys ir daugiau naujovių. Visose bus „Continental“ tiekiama 48 V sistema. Prognozuojama, kad automobilių su tokia hibridine galios sistema pardavimai 2020 metais pasieks 4 mln., o 2025 metais – 25 mln.
Iš pradžių „Renault“ ketina juos naudoti dyzeliniu kuru varomuose modeliuose, tačiau galiausiai technologija pasieks ir benzininius automobilius, o tai padės automobilių gamintojams iš Europos mažinti priklausomybę nuo dyzelino.
VW mano, kad technologija padės atsisakyti mažesnio 1,6 litro dyzelinio variklio poreikio. „Jau visai netrukus žmonės rinksis benzininius variklius švelniuose hibriduose“, – vasarį britų žurnalui „Autocar“ sakė „Volkswagen“ tyrimų ir vystymo skyriaus vadovas Frankas Welschas.
Technologija pakankamai pigi, tad turi potencialo išpopuliarėti, „Automotive News Europe“ sako „Continental“ valdybos narys, atsakingas už variklių sistemas, Jose Avila.
„Dažnai gamintojai sako, kad visiems priimtinas degalų taupymui ir kainai kompromisas yra 50 eurų už vieną sutaupytą anglies dvideginio emisijų gramą. Ši technologija gana arti šio tikslo“, – teigia J. Avila.
