Sakoma, kad sena meilė nerūdija. Tad nieko keisto, kad BMW automobiliams ilgai jaučiau simpatiją. Mano pirmoji prieš 20 metų įsigyta mašina, į kurią persėdau nuo „Iž“ motociklo, buvo būtent E21 kėbulo 3 serijos BMW, kurį tauta pakrikštijo Ešerio vardu. Vėliau buvo E30 („chuligankė“) ir E34 („penktukas“, „plyta“) modeliai. O dar vėliau supratau, kad visgi geriausia mašina yra darbinė...

Juokas juokais, bet bavarų markę visada prisimindavau tik geruoju dėl puikių variklių ir sportiškų važiavimo savybių. Tiesa, toji meilė stipriai „sušlubavo“ BMW automobilių dizaineriui Chrisui Banglui pradėjus nevykusius eksperimentus su naujos kartos automobilių išvaizda. Nors vertinu progresą, bet tokie jo sukurti modeliai kaip 2001 metais debiutavęs „septintukas“ (E65/66), man buvo tikrai ne prie širdies.

Vėlesni kūriniai – „penktukas“ E60, „trečiukas“ E90 nors ir tapo dailesni, bet, mano įsitikinimu, ne iš tolo neprilygo efektingiems ir elegantiškiems paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio bavarų automobiliams (nors, kaip ir anksčiau, techninė „bemvų“ dalis buvo automobilių progreso avangarde).

„Mercedes“ pasinaudojo BMW „eksperimentais“

Bet visgi grįžkime prie vienų didžiausių bavarų konkurentų – švabų „Daimler“, gaminančių „Mercedes-Benz“ automobilius. Visais laikais jie gamino visiškai skirtingus automobilius skirtingiems pirkėjams. Tačiau „Daimler“ sumaniai pasinaudojo BMW dizaino „eksperimentais“ ir į rinką „išmetė“ tikrai įdomių modelių (nors reikia pripažinti, kad būtent Banglo eros metais bavarai pralenkė švabus „Premium“ segmento modelių gamybos apimtimis).

Bene vienas labiausiai išsiskiriančių tų laikų „Mercedes“ automobilių – 2004 m. debiutavęs pirmos kartos CLS modelis, kurio dizainas buvo tikrai efektingas. Tą turėjo pripažinti net ir užkietėję trikampės žvaigždės nemėgėjai.

Vėliau labai jau kasdieniškai atrodančius tiek pirmos, tiek ir antrosios kartos pirmos serijos BMW hečbekus savo išvaizda pranoko 2012 metais debiutavęs trečios kartos efektingas A klasės „Mercedes“. Ir buvo tik vienas „bet“ – niekada iki šiol nei A, nei C klasė savo važiavimo ir valdymo savybėmis neprilygo nei pirmos serijos BMW (kuris viliojo dar ir tuo, kad yra vienintelis savo klasėje galiniais ratais varomas automobilis), nei ką jau kalbėti apie „Premium“ segmento kompaktinių automobilių ikoną – 3 serijos BMW.

Žinoma smagu, kad 2011 metais debiutavęs dabartinės kartos 3 serijos BMW modelis (F30) vėl gali pasigirti puikia ir sportiška išvaizda. Tačiau naujasis C klasės „Mercedes“ – bent jau ne mažiau įspūdingas. Tad kuris modelis atrodo geriau – „bavaras“ ar naujoji C klasė, yra tik skonio reikalas. Švabo atveju tą išvaizdą dar galima pasirinkti pagal save – „Exclusive“ modelyje ji bus su klasikinėmis grotelėmis ir „taikikliu“ – žvaigžde virš variklio gaubto, „Avantgarde“ versijoje – su žvaigžde radiatoriaus grotelėse. Dar vienas apdailos pasirinkimas – „AMG Line“. Bet kol šis modelis variklių gamoje turi tik daugiausiai 211 AG pasiekiantį keturių cilindrų benzininį motorą, tokia agresyvi išvaizda neatrodo itin adekvati automobilio galiai.

Salonas vertas pagyrų

Jau pernai Ženevos parodos metu apžiūrėto naujojo C klasės modelio salonas paliko itin gerą įspūdį. Lietuvoje ši nuomonė neišsisklaidė. Klesteliu savo minkštąja į žemai sumontuotą sėdynę – su 179 cm ūgiu mano petys yra ties apatine lango linija, kojos ištiestos į priekį, trijų stipinų vairas patogiai gula į rankas. Būtų čia AMG apdailos versija, vairas dar turėtų plokščią dalį apačioje. Bet kokiu atveju, patogi ir sportiška sėdėjimo padėtis.

O ir sėdynės, nors bandomame modelyje standartinės bei aptrauktos dirbtine oda (reikia pasakyti, kad puikiai atrodančia, tausojančia gamtą ir, svarbiausia, nebrangia (545 Eur), puikiai priima į savo glėbį. Gaila, kad šioje komplektacijoje sėdynių valdymas ne ant durelių, o ant sėdynės apačioje.

Bet tai ką čia tos smulkmenos – salonas tiesiog užburia. Kiekvieną detalę taip ir norisi paliesti – štai toks turi būti „Premium“ automobilio salonas! Ortakiai, jungikliai, intarpai – viskas lyg iš juvelyro dirbtuvių. Plataus ir elegantiško centrinio prietaisų skydelio nedarko styranti pavarų perjungimo svirtis (jau vien dėl to verta užsisakyti papildomai 2541 eurą kainuojantį „automatą“) – automatinės greičių dėžės pavarų perjungimo svirtis sumontuota dešinėje pusėje ties vairu (anksčiau tokį sprendimą BMW naudojo 7 serijos modelyje (E65/66), bet vėliau jo atsisakė). Kairėje pusėje prie vairo – įpratimo reikalaujanti visas funkcijas valdanti valytuvų, posūkių ir šviesų svirtelė. Tokia jau ta duoklė tradicijai. Vairuotojui svarbiausia informacija gali būti atvaizduota spalvotame projekciniame ekrane ant priekinio stiklo (1189 Eur).

O su kokiu garsu atsidaro ir užsidaro daiktadėžė tarp priekinių sėdynių – aukščiausia klasė! Visa reikalinga informacija atvaizduojama centriniame ekrane. Kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg svetimkūnis šio automobilio salone. Bet turiu pripažinti, kad tai elegantiškas ir stilingas sprendimas – milžiniškais lyg iš kino teatro salės pasiskolintais ekranais šiais laikais nieko nebenustebinsi, tad ši detalė atrodo kaip dar vienas akiai mielas (ir funkcionalus) elementas. Informacija ekrane valdoma valdikliu su jutikliniu kilimėliu – nors kai kurios funkcijos valdiklyje dubliuojasi ir iš pradžių neaišku kada reikia spausti, kada piešti, o kada braukti, įpratus naudotis jis tampa tikrai naudingas. Ir, kas ne mažiau svarbu, kaip ir kiti salono akcentai itin gerai atrodo.

Priekyje įsitaisius aukštaūgiams vairuotojui ir keleiviui, vietos gale sėdintiems keleiviams lieka išties daug. Ir neabejotinai pagyrimo vertas efektingas „Ambient“ salono ir rankenėlių LED apšvietimas (266 Eur) – galima pasirinkti tiek spalvą, tiek ir apšvietimo intensyvumą. Na, o visiškai palaimai – „Air Balance“ paketas (405 Eur) su papildomu oro filtravimu, jonizatoriumi ir pasirenkamu salono kvėpinimu.

Tarp visų šių gėrybių užkliuvo tik gana lėkštai skambanti garso aparatūra – roko ar kitos sudėtingesnės muzikos padoriai klausyti neįmanoma, tad būtina užsisakyti „Burmester“ garso sistemą (938 Eur) su 13 garsiakalbių ir 590 vatų 9 kanalų stiprintuvu. Informaciniam ekranui taip pat nepamaišytų galingesnis procesorius – sklaidant meniu punktus kaip įjungti automatinį LED šviesų perjungimą (su šia užduotimi taip ir nepavyko susidoroti), meniu „kibdavo“ ir stabdydavo lyg 20 metų senumo kompiuteris. Bet priekyje laukė didžiausias išmėginimas – jau ne kartą nuvylęs gražus „Mercedes“ įpakavimas ir tik pusėtinos važiavimo savybės.

Ištaisytos senos klaidos

Ponios ir ponai, man labai malonu pranešti, kad pagaliau „Mercedes“ sutvarkė savo namų gamybos „7G-Tronic“ pavarų dėžės (7251 Lt) veikimą! Anksčiau gi buvo kaip – tiek A klasėje, tiek CLS, tiek ir kituose „mersuose“, jei neperjungi automatinės pavarų dėžės režimo į sportinį, tai jos veikimas tiesiog erzindavo itin vangiu atsaku į akceleratoriaus paspaudimą. Ir, kas blogiausia, kiekvieną kartą išjungus degimą, sportinį režimą reikėdavo įjungti iš naujo.

O naujame „Mercedes“ jei įprastas režimas visgi ir veikia šiek tiek vangiai (į BMW montuojama ZF automatinė pavarų dėžė net ir įprastame režime pavaras perjungia itin greitai), tai „Agility Select“ jungiklį (standartinė įranga su „automatu“) perjungus į „Sport“ režimą, pavaros būdavo perjungiamos kur kas greičiau. Ir, kas svarbiausia, tas pats režimas likdavo įjungtas net ir išjungus ir vėl įjungus automobilio degimą! Tad nors ir ne idealus, bet ir priekaištų „automatui“ praktiškai neliko. O įjungus sportiškiausią „Sport+“ režimą, pavaros būdavo perjungiamos netgi agresyviai – visgi tandeme su vos 170 AG dyzeliniu motoru šis režimas nepasirodė pats tinkamiausias.

Galima pasirinkti ir pakabos darbo režimą – žinoma, jei automobilyje sumontuota adaptyvi „Airmatic Agility“ (1440 Eur) pneumatinė pakaba. Deja, šis automobilis buvo su įprasta pakaba. Bet ir ji nenuvils mėgstančių pralėkti su vėjeliu. Žinoma, palyginti su tuo pačiu BMW, greičiau įvažiavus į stataus kampo posūkį, automobilis daugiau pasvyra į šoną. Bet tikrai ne tiek, kad „Mercedes“ ir vėl nurašyti į pensininkų parką. Tad jei rinkdamasis sau automobilį nuspręsčiau sutaupyti ir neužsisakyti pneumatinės pakabos (ir tai būtų didelė kvailystė), bent jau pasirinkčiau sportinę pakabą (411 Eur arba nemokamai su AMG išorės apdaila).

Ir dar nustebino automobilio valdymas – važiuojant atrodo, kad automobilis yra itin lengvas. Dėl to galima pagirti ir puikiai suderintą kintamos galios vairo stiprintuvą (242 Eur). Taip pat automobilio gamyboje panaudota nemažai aliuminio, tad naujas modelis apie 100 kg lengvesnis už pirmtaką (sveria nuo 1395 kg). Tad piešti tikslias trajektorijas – vienas malonumas, nors stabilumo sistemos visiškai išjungti ir nepavyks (skirtingai nuo BMW). Reikia pripažinti, kad azartiškas valdymas iki šiol tikrai nebuvo stipriausia „Mercedes“ automobilių savybė. Kuri, neturiu jokių abejonių, pritrauks daug naujų šios markės gerbėjų.

Privers pakeisti religiją

Žinoma, bet koks bavarų ir švabų automobilių palyginimas baigiasi ties variklių grafa – kol kas „Mercedes“ siūlomas galingiausias benzininis motoras pasiekia tik 211 AG (kiti du yra 156 AG ir 184 benzininiai motorai). Tuo tarpu BMW M3 gali pasigirti net 431 AG dviejų turbinų ir šešių cilindrų eilėje technologiniu šedevru. Mano bandytas modelis buvo su 170 AG ir 400 Nm 2.2 l „Bluetec“ varikliu – jis pasižymi puikiu sukimo momentu, tad pagreitis per 7,4 s iki 100 km/val. įprasto eismo sąlygomis yra daugiau nei pakankamas. O beveik visą laiką važinėjant mieste apie 7 l/100 km siekusios dyzelino sąnaudos buvo tikrai puikus rezultatas.

Be šio motoro „dyzelių“ gamoje dar siūlomi 116 AG, 136 AG ir 204 AG varikliai, o galingiausias variklis gali būti komplektuojamas ir su visų varančiųjų ratų „4Matic“ pavarą.

Ką gi, išbandęs automobilį galiu drąsiai pasakyti – C klasės „Mercedes“ pagaliau yra automobilis vairuotojui! Kuris žavi ir primena, kad mums reikia ne tik techninių specifikacijų, bet ir emocijų. Ir aukščiausios kokybės „Premium“ segmento modeliuose. „Mercedes“ įrodė, kad už nemažus pinigus galima įsigyti ne tik prestižinio vardo automobilį, bet ir išskirtinę kokybę. Jos kartelę „Mercedes“ užkėlė itin aukštai, tad konkurentams laikas daryti išvadas. O „trečiuko“ fanams rekomenduoju išbandyti ir šį modelį – neabejoju, kad naujoji C klasė ne vieną BMW gerbėją privers pakeisti religiją. Ar bent jau stipriai susimąstyti kuris modelis yra geriausias klasėje.

P.S. Šioje klasėje reikėtų nepamiršti ir tokių automobilių kaip „Audi A4“ ir „Lexus IS“. Tik pirmasis jau seniai prašosi išleidžiamas į pensiją, o antrasis valdymo savybėmis neprilygsta „vokiečiams“ – jis bus tinkamas pasirinkimas išskirtinio ir originalaus modelio ieškantiems pirkėjams.

Įvertinimas 10/10

C klasės „Mercedes“ vizitinė kortelė

Variklio darbinis tūris: 2143 cm³
Degalai: dyzelinas
Galia: 125 kW/170 AG/3000-4200 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 400 Nm/1400-2800 aps./min.
Pavarų dėžė: 7 pavarų automatinė
Varantieji ratai: galiniai
Ilgis: 4686 mm
Plotis: 1810 mm
Aukštis: 1442 mm
Važiuoklės bazė: 2840 mm
Svoris: 1570 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 7,4 sek.
Maksimalus greitis: 234 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 4,5 l/100 km
CO2 emisija: 117 g/km
Bagažinės tūris: 480 l
Kaina: nuo 37 217 Eur