Tai apie ką tuomet buvo kolekcija?
“Apie grožį. Tai, kaip mes jį suprantame”, - truputį patylėję beveik sutartinai prataria abu dizaineriai.
“Sakykim, tu žiūri kažką ar klausai muzikos ir tau taip gražu, kad net truputį skauda…Taip teatre išgyvenamas katarsis. Tad jeigu mums šitai pavyko, tai buvo būtent tai”, - paaiškina Vida.
“Toks dalykas daromas tiems žmonės, kurie tai supranta. Kurie nesupranta, jiems nieko nepaaiškinsi. Tave arba priima, arba ne. Reikia įsijausti”, - pritarė Aleksandras. - Madoje svarbiausias dalykas yra matyti. Tu matai arba nematai. Ir tau paaiškinti nieko neįmanoma. Yra bendra visuma. Suknelė be žmogaus yra tik suknelė.”
Po kolekcijos pristatymo Maskvoje rusų žurnalistai klausė dizainerių: “kokiai moteriai skirta kolekcija?” Aleksandras atsakė: “Protingai. Ir daugiau jokiai.”
O į klausimą, be kokio atributo moteris neišsivers šiltąjį sezoną, žurnalistų laukė panašus atsakymas: “Be smegenų. Bet čia tinka visiems sezonams.”
Vidos nuomone, mada yra didžiulis verslas ir pas mus yra manipuliuojama žmonių silpnumu bei varomi kompleksai, kad jei tu neturi šio daikto, esi nemadinga. Tačiau svarbiausia yra žinoti, kas tu esi ir aplinka, kurioje esi. Juk, anot Aleksandro, jeigu bendrauji su kvailiais, žinoma, tau būtina prisiauginti nagus, pasididinti krūtinę ir prisipūsti lūpas.
“Mes nesam mados propaguotojai. Mes esam bakterija, kuri yra reikalinga. Nes be jos iš tiesų vaikščios tik tie priauginti nagai. Be proto nepadės nei drabužiai, nei padėtis visuomenėje”, - įsitikinęs dizaineris.
“Šiais laikais tai nemadinga. Nemadingos pagrindinės moralinės vertybės. Dabar reikia būti “nachališku”, o ne geru, reikia būti “bloga mergaite”, nes tai pas mus atėjo ir žmonės negali tuo atsidžiaugti”, -mąsto Vida.
“Jautrumas sau ir aplinkai – tai pagrindinė kolekcijos mintis. Kaip geram restorane negalėtum kalbėti mobiliuoju telefonu, nes niekam nereikia žinoti, su kuo tu ten bendrauji. Tai būtų labai nebloga tendencija”, -sako Aleksandras.
Kolekcija buvo labai romantiška…
“Tai buvo net ne romantika. Tai buvo laiko mašina. Kai paimi ir iš praeities ištrauki visa, kas buvo gero ir parodai visiškai moderniai”, - aiškina Aleksandras.
Tačiau, Vidos manymu, tie praeities dalykai yra tavo suvokti, tai, kaip tu visa tai matai. O viskas tik tuomet ir yra įdomu, kai yra asmeniška. Kai žmogus daro, kas jam yra gražu, jis nori tuo pasidalinti su kitais ir yra patenkintas, kai ir kitiems tai patinka.
Laiko mašina. Jūs rinkotės kažkokį konkretų laikotarpį?
“Ne. Tai laiko mašina iš principo. Mes nesirinkom laikotarpio. Tai yra priešprieša viskam, kas dabar Lietuvoje populiaru. Mes norėjom parodyti žvaigždes, kurios iš tiesų yra žvaigždės, o ne tos, kurios yra padaromos iš bet ko. Tai net ne nostalgija, o bandymas parodyti, kad viskas turėtų būti visiškai kitaip, kad viskas, kas netikra, pranyktų. Arba tai reikia išnaikinti. Žinoma, tai idealistiška, bet mes idealistai”, -sako Aleksandras.
“Jeigu tu bent nesitikėsi, kad taip gali būti, tai net nėra prasmės nieko daryti. Aišku, nėra ko tikėtis, kad tai patiks visiems. Tačiau juk visas gyvenimas susideda iš tokių niuansų. Arba su žmogum susikalbi tais niuansais, arba ne”, - pritaria Vida.
O kaip rinkotės filmus savo pristatymui?
“Filmus rinkomės remdamiesi jausmais. Štai kad ir filmas apie Buratiną. Jeigu žiūrėti konceptualiai, tai jis susijęs ir su manimi, ir su mano sapnais, bet ne tik dėl to. “Buratinas” yra filmuotas Vilniuje. Bilietai į mūsų šou buvo pardavinėjami pirmą kartą, tad labai prasmingai nuskambėjo Buratino prašymas parduoti bilietą į pačią pirmą eilę”, -aiškina Aleksandras.
“Kalvio Ignoto teisybė”, kurioje vaidino A.Pogrebnojaus senelė Lidija Kupstaitė, dizainerio nuomone, aktuali ir šiais laikais, nes kalba eina apie žemės dalybą. Žiūrovai visa tai suprato, nes juokėsi ir plojo. Kai išimi frazes ar vaizdus iš konteksto, jie skamba ir atrodo visiškai kitaip.
“Tarkovskio “Stalkeris” apskritai yra betarpiškas dalykas”,- sako Vida. -Jį gali žiūrėti ir žiūrėti, nesvarbu, kiek laiko bepraeitų. Ir kuo toliau, tuo daugiau tu iš to gauni ir supranti.”
“O prancūzišką filmą atrinkome patį paskutinį”, -pertraukia Aleksandras. -Tiesiog po ilgo laiko pamačiau gerą filmą ir iškart sumontavau, nes tai absoliutus šedevras. Nes mūsų gyvenimas toks ir yra. Duonos pirkimas – toks paprastas ir buitinis dalykas – gali būti labai svarbus. Bet kame gali pastebėti prasmę, tik reikia būti jautriam, kad viskas nevirstų automatizmu.”
“Juk kad ir tas mūsų darbas – galima galvoti, kad tai yra ištisa rutina, nes jis susideda iš daug panašių veiksmų. Bet mes stengiamės, kad kiekvienas demonstravimas būtų vis kitoks ir specialiai pasidarom sau tokių užduočių, kokių prieš tai nedarėm”,- pasakoja Vida.
Dizainerių nuomone, priešprieša visai komercijai, grubumui, agresijai ir kapitalizmui blogąja prasme gali būti tik grožis. Bet ne tam, kad jį parduotum ir gautum daug pinigų, bet tam kad pasidalintum tuo grožiu su kitais. Komerciniai dalykai lieka antrame plane. Juk šitiek laiko daryti kolekciją ir dirbi tik dėl pinigų yra baisiai neįdomu.
“Todėl mes ir ieškom kompromiso – dirbam su malonumu ir turime mažiau pinigų. Dėl to reikia kažką paaukoti – tą perdėtą gerbūvį, kuris visai nebūtinas”, - įsitikinusi taria Vida.
