Kitaip, nei kitų NATO šalių lyderiai, kurie į naująją NATO būstinę Briuselyje atvyko pėsčiomis, eidami maždaug šimto metro mėlynu kilimu, D. Trumpą šarvuotas automobilis privežė beveik prie pat durų, kur jį pasitiko NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Netrukus prasidėjo ceremoniją, kurios metu kalbėjo Aljanso vadovas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, o vėliau pasirodė ir pats JAV prezidentas. Stovėdamas šalia 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolio metu sugriauto Pasaulio prekybos centro nuolaužos, D. Trumpas pabrėžė kovos su terorizmu kalbą. Priminęs prieš kelias dienas įvykusį teroro išpuolį Mančesteryje, D. Trumpas paskelbė tylos minutę, skirtą pagerbti aukas. Tačiau tuomet D. Trumpas perėjo į ataką.
„Šie saugumo iššūkiai yra priežastis, kodėl aš buvau labai atviras su Aljanso generaliniu sekretoriumi ir sąjungininkais, kad jie turėtų pagaliau prisiimti sąžiningus finansinius įsipareigojimus. Tačiau 23 iš 28 šalių narių nemoka to, ką turėtų skirti gynybai“, – rūsčiai nužvelgdamas už kelių metrų stovinčius sąjungininkų lyderius kalbėjo D. Trumpas.
Kai kurių valstybių vadovų reakcija buvo išraiškinga – keli neslėpė nuostabos, o rankas demonstratyviai sunėręs Liuksemburgo premjeras Xavieras Bettelis ėmė šypsotis.
Išties Liuksemburgas pagal gynybos finansavimą yra paskutinėje NATO lentelės vietoje ir teskiria 0,44 proc. nuo BVP. Ne taip seniai po Liuksemburgo rikiavosi ir Lietuva, tačiau po 2014-ųjų Lietuva padvigubino išlaidas gynybai. Tiesa, šiemet Lietuva vis dar tebėra tarp D. Trumpo paminėtų 23 valstybių, kurios neskiria 2 proc. BVP gynybai.
„Tai nėra sąžininga JAV gyventojų ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Daugelis tų šalių JAV yra skolingos dideles pinigų sumas už pastaruosius metus, bet jų nemoka. Per pastaruosius 8 metus JAV gynybai leido daugiau, nei visos likusios Aljanso šalys kartu sudėjus.
Jei visos būtų skyrusios bent jau 2 procentus nuo BVP, mes turėtume 119 milijardų dolerių kolektyvinei gynybai ir rezervams. Mes turėtume pripažinti, kad šios chroniškos nepriemokos ir augančios grėsmės reiškia, jog netgi 2 procentų neužteks, norint užkamšyti skyles, stengiantis modernizuoti pasirengimą ir pajėgų dydį. Mes turime atsigriebti už prarastus metus, 2 procentai yra minimumas, stengiantis kovoti su labai bjauriomis grėsmėmis. Jei NATO šalys mokėtų visą kainą, tuomet Aljansas taptų dar stipresniu, ypač kovoje su terorizmu“, – rėžė D. Trumpas.
Be to, JAV prezidentas bene pirmą sykį grėsme Aljansui įvardijo ne tik terorizmą, bet šalį, su kuria siejama jo paties rinkiminė kampanija bei administracija lydintys skandalai.
„Turime būti stiprūs, budrūs. Ateities NATO turi sutelkti dėmesį į terorizmą, imigraciją, o taip pat į Rusijos grėsmę NATO Rytų ir Pietinių šalių pasienyje“, – sakė D. Trumpas.