Siūloma pakoreguoti Senato (akademinės tarybos) ir Tarybos funkcijas, rektoriaus rinkimo ir atleidimo tvarką, akademinės bendruomenės dalyvavimą renkant aukštosios mokyklos valdymo institucijas.

Projektas numato, kad Senatas ir rektorius laikomi universiteto valdymo, o Taryba - strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės bei priežiūros institucija, prisiimanti atitinkamą atsakomybę. Taryba turėtų netekti kai kurių funkcijų: rektoriaus rinkimų, aukštosios mokyklos finansų sąmatų ir jų ataskaitų vertinimo ir kitų. Projekte detalizuota, kad išorinius Tarybos narius šioms pareigoms siūlo verslo atstovai, Lietuvos mokslų taryba ir Lietuvos mokslų akademija, taip pat Kultūros taryba. Kiekvienos naujos kadencijos Taryboje, taip pat Senate turėtų būti bent pusė naujų narių. Santykinai palengvintas ir rektoriaus atleidimas: pagal dabar galiojantį įstatymą tam reikia 3/5 Tarybos narių balsų konkrečiai už rektoriaus atleidimą, tuo metu pagal siūlomas pataisas, rektorius būtų atleidžiamas Senato daugumai du kartus nepritarus metinei veiklos ataskaitai.

„Akademinė bendruomenė ilgai buvo nustumta į šalį, neproporcingai dideles galias suteikiant Taryboms. Ne viename universitete susiklostė situacija, kai rektorius faktiškai tvarkėsi su Tarybos pritarimu, o kai kurie Senato nariai nebematė prasmės dalyvauti Senato posėdžiuose. Akademinė bendruomenė per savo atstovus gali ir turi priimti lemiamus sprendimus dėl savo aukštosios mokyklos valdymo ir ateities. Siekiant kokybinių pokyčių Lietuvos aukštajame moksle būtina pradėti nuo pasitikėjimo šalies akademine bendruomene“, - aiškino akademikas E. Jovaiša.

Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, projektas parengtas atsižvelgus į akademinės bendruomenės, aukštųjų mokyklų profsąjungų siūlymus.