„Trasa „Skrydis per Nemuną ir atgal“ nėra priskirta potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai, tačiau yra didesnio pavojaus šaltinis, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tarzanija“ yra verslo subjektas, kuris užsiima nuotykių parko pramogų bei administravimo veikla, kurioje naudojama lyno trasa „Skrydis per Nemuną ir atgal“, vykdo rizikingą, susijusią su didesniu pavojumi padaryti žalos kitiems, veiklą, todėl valdo didesnio pavojaus šaltinį ir, kaip jo valdytojas, yra atsakingas už ieškovų sveikatai padarytą žalą“, – antradienį paskelbė Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Civilinę bylą pagal sutuoktinių pareikštą ieškinį išnagrinėjusi teisėja Rima Bražinskienė paskelbė, kad bendrovė „Tarzanija“ turi prisiimti atsakomybę dėl nuotykių parke klientų patirtos žalos ir iš bendrovės 31 metų vyrui priteisė 3 tūkst., o jo 27 metų sutuoktinei – 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Be to, nuotykių parkas privalės ieškovams sumokėti beveik 840 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, teismas paliko galioti nuotykių parkui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą beveik 15 tūkst. Eur.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2015 m. gegužės 1 d. tuo metu dar tik apie santuoką galvoję draugai atvyko į Alytaus rajone esantį nuotykių parką „Tarzanija“, kur išklausė nuotykių parko trasų, naudojimosi jomis bei įrenginiais instruktažą, taip pat buvo supažindinti su saugaus pramogavimo taisyklėmis ir pasirašė pramogavimo nuotykių parke sutartį.

Išbandę skirtingo sudėtingumo trasas jie nusprendė išbandyti ir trasą „Skrydis per Nemuną ir atgal“, kurios ilgis yra 400 m. Pirmasis šią trasą išbandė vaikinas.

„Jis prie nusileidimo lyno pritvirtino virvę su ratuku – karabinu bei dvi virves su saugos karabinais, kuriais prieš nusileidimą kitoje Nemuno pusėje bandė mažinti greitį, nepaisant jo pastangų, greitį pavyko sumažinti tik minimaliai, todėl ieškovas dideliu greičiu atsimušė kojomis į specialius paminkštinimus, – teigiama teismui pateiktame ieškinyje. – Nuo stipraus smūgio ieškovas pajuto didelį dešinės kojos skausmą, todėl atkabino virves su karabinais ir prisėdo ant nusileidimo platformos. Pamačiusi, kad trasa laisva, jo draugė, ieškovė pasileido trasa. Kaip ir ieškovas, prieš nusileidžiant ant platformos, ji bandė stabdyti virvėmis su saugos karabinais, tačiau smulkaus sudėjimo ieškovei, nepaisant jos pastangų, visiškai nesisekė sumažinti greičio – skriedama itin dideliu greičiu, kojomis rėžėsi į specialius paminkštinimus, kurie neatliko tinkamos amortizacijos ir nesušvelnino stipraus smūgio.“

Ieškovė, atsimušusi į specialius paminkštinimus pajuto itin stiprų dešinės kojos skausmą – esą buvo akivaizdžiai matomas kojos lūžis ir pėdos išnirimas – pėda vizualiai atrodė atsikabinusi nuo blauzdikaulių.

Iš nuotykių parko lankytojai buvo pristatyti į Alytaus apskrities ligoninę, o vėliau buvo išsiųsti gydytis į Vilnių.

Vaikinui medikai nustatė dešinės pėdos nykščio pamatinio pirštakaulio lūžį, o merginai – dešinės pusės abiejų kulkšnių lūžis su pėdų išnirimu, dėl ko ji buvo operuota net keturis kartus.

Ieškovai teigė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė ne tik ilgalaikį fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką buvo priversti gulėti lovoje, vaikščioti su ramentais. O merginai medikai net buvo įtarę osteomielitą (bakterijų sukelta infekcinė kaulo liga, gydoma antibiotikais bei pakenktos kaulo dalies pašalinimu operacijos būdu).

„Osteomielito diagnozė nepasitvirtino, tačiau medikų įtarimai tik sustiprino nuolatinę, panišką, iki šiol trunkančią merginos baimę, kad jos dešinė koja gali būti amputuota, o dėl nuolatinės baimės, kad pramogų parke „Tarzanija“ sužalota koja gali visiškai nesugyti, dėl pasikartojančių skausmų, baimės likti neįgalia, jai sutriko miegas, sumažėjo darbingumas, kankino nuotaikų kaita, dingo motyvacija dirbti, todėl ieškovę gydanti šeimos gydytoja nukreipė psichologo bei psichiatro konsultacijoms“, – teigiama ieškinyje.

Atsakovu patrauktas nuotykių parkas „Tarzanija“ nesutiko su pareiktu ieškiniu ir teismo prašė ne tik jį atmesti, bet ir priteisti turėtas bylinėjimo išlaidas – beveik 6 tūkst. Eur.

Parko atstovai teismui nurodė, kad nuo 2009 m. veikiančiame parke statistiškai apie 85 proc. parko lankytojų pasirenka trasą „Skrydis per Nemuną ir atgal“ ir iki šiol nebuvo konstatuotas nei vienas trauminis įvykis, kuris būtų įvykęs ne dėl parko lankytojo kaltės ir už kurį atsakovui būtų taikyta teisinė atsakomybė.

„Ieškovai, prieš pradėdami naudotis nuotykių parko trasomis, išklausė atsakovo darbuotojų instruktažą apie saugaus pramogavimo nuotykių parke reikalavimus bei tam reikalingo inventoriaus naudojimą, – nurodė bendrovės atstovai. – Dėl naudojimosi nuotykių parko trasa „Skrydis per Nemuną ir atgal“ instruktažo metu suteikiama informacija, kaip stabdyti, t. y. specialiai pažymima, kad, jeigu leidžiantis trasa išsivysto didesnis greitis, tokiu atveju būtina patraukti už saugos karabinų virvių į apačią ir tokiu būdu stabdyti. Instruktažo metu visi lankytojai privalo pabandyti ir išmokti stabdyti bei tai pademonstruoti instruktoriui. Instruktažams vesti yra įrengta speciali mokomoji/parodomoji trasa.“

Anot jų, po įvykio buvo atliktas parko teikiamų paslaugų patikrinimas ir konstatuota, kad trasa „Tarzanijoje“ yra saugi, o kiekvienas dalyvis prieš pasinaudodamas parko teikiamomis paslaugomis, turi savarankiškai įvertinti savo fizines galimybes.

„Ieškovai laiku neatliko stabdymo veiksmų, neįvertino atstumo iki trasos pabaigos ir ėmė stabdyti per vėlai arba visai nestabdė, – teigiama teismui pateiktame atsiliepime. – Vartotojo pateikto įvykio aplinkybes lėmė nei paslaugos teikėjo suteiktos įrangos kokybė, nei kiti veiksmai galintys sukelti pavojų žmogaus gyvybei. Kiekvienas dalyvis, prieš pasinaudodamas parko „Tarzanija“ teikiamomis paslaugomis, turi savarankiškai įvertinti savo fizines galimybes. Ieškovų veiksmai laikytini dideliu neatsargumu.“

Tačiau tokiai pozicijai nepritarė bylą išnagrinėjęs teismas. Kaip pažymėjo sprendimą priėmusi teisėja R. Bražinskienė, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, šalinančių „Tarzanijos“ civilinę atsakomybę, todėl pakanka vien fakto, kad buvo pažeistos nukentėjusiųjų teisės ir atsakovui civilinė atsakomybė taikoma be jo kaltės bei neteisėtų veiksmų, tuo labiau, kad atsakovo, kaip verslininko, kaltė yra preziumuojama.

Teismas pažymėjo, kad 2015-2016 m. „Tarzanija“ priklausančiame nuotykių parke sveikatos sutrikdymą patyrė trys žmonės, o lankytojų instruktavimo metu bandomoji trasa buvo žymiai mažesnė, ji neturėjo nuolydžio, bandymo metu nebuvo galima išsivystyti realaus greičio, nebuvo paaiškinta kokiu momentu reikia stabdyti, kas teismo vertinama kaip nepakankamas instruktažas, todėl lankytojai, gavus pagreitį, turėjo stabdyti intuityviai, priklausomai nuo nusileidimo greičio, kūno svorio ir kitų subjektyvių dalykų.

„Suprantama, kad leidžiantis lynų trasa „Skrydis per Nemuną ir atgal“ pirmą kartą, gulsčiomis, lankytojai, tame skaičiuje ir ieškovai, neturėjo jokios patirties, kaip intuityviai pajusti, kokiu momentu stabdyti ir įvertinti stabdymo kelio ilgį, kad nepadaryti žalos sau, – pažymima sprendime. – Manytina, kad didelis nusileidimo lynų trasa greitis galėjo išsaukti ir ieškovų išgąstį, subjektyviai sutrikdžiusį intuityviai pajusti stabdymo momentą. Taigi, šie požymiai (intuityvus supratimas) įrodo, kad egzistuoja didelė žalos atsiradimo rizika naudojant nurodytą trasą, o ieškovų veiksmus negalima laikyti kaip didelį neatsargumą.“

Pasak teisėjos, byloje nesurinkta duomenų, kad ieškovai atvykdami į nuotykių parką „Tarzanija“ „turėjo tikslą tyčia susižaloti ar veikė neatidžiai ir nerūpestingai“.

„Atsakovas taip pat neturi besąlygiškos pareigos užtikinti, kad parko lankytojai nepatirtų jokios žalos, tačiau privalo užtikrinti, kad patirta žala lankytojams būtų atlyginta“, – pabrėžė teismas.