Pernai jie pirmą kartą vykdė specialų Sveikatos apsaugos ministerijos suplanuotą mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimą. Buvo apklausiami 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai. Vertinta jų sveikata ir laimingumas, sveikatos elgsena bei rizika.
Gyvensenos tyrime dalyvavo ir 866 Panevėžio miesto mokiniai bei 621 rajono mokinys. Iš pateiktų duomenų paaiškėjo, kad dauguma mūsų miesto ir rajono vaikų jaučiasi laimingi. Tik Panevėžyje gyvenantys penktokai ir septintokai mažiau laimingi nei kiti Lietuvos vaikai.
Ir negalavimais skundžiasi nedaug jaunųjų panevėžiečių. Savo sveikatą puikiai arba gerai vertina 85,2 proc. Panevėžio miesto mokyklinio amžiaus vaikų. Rajone visiškai sveiki jaučiais tik pusė apklaustųjų.
Dėl to, ko gero, reikėtų kaltinti ir mokinių nemeilę sportui. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad kasdien po pamokų bent valandą sportuoja tik 7,5 proc. rajono ir 9,3 proc. miesto vaikų.
Bet kompiuteriui ir televizoriui mūsų atžalos negaili net ir keturių valandų per dieną. Taip laisvalaikį leidžia dvigubai daugiau rajono ir miesto mokinių, nei renkasi aktyvų poilsį.
Sveika mityba panevėžiečiai taip pat pasigirti negalėtų. 57 proc. Panevėžio miesto mokinių pusryčiauja ir tik trečdalis jų kasdien suvalgo vaisių. Panevėžio rajone pusryčių neatsisako 38,4 proc. vaikų, maždaug tiek jų pasimėgauja vaisiais. Daržovės mūsų mažuosius suvilioja dar rečiau.
Žalingi įpročiai traukia
Tačiau raginti išbandyti žalingų įpročių jaunųjų panevėžiečių nereikia. Panevėžio mieste rūko beveik penktadalis mokinių, daugiausia – aukštesniųjų klasių. Tarp traukiančiųjų dūmą yra net penktokų.
Rajone situacija dar grėsmingesnė, nes čia rūkę yra net 44 proc. vaikų nuo 5 iki 9 klasės. Ir dalis jų jau žino, kas yra elektroninė cigaretė.
Dar prasčiau dėl alkoholio. Tyrimo rezultatai parodė, kad per pastaruosius metus bent kartą alkoholinių gėrimų vartojo net 26,8 procento Panevėžio miesto moksleivių. Svaigalų jau yra išbandę ir penktokai, ir devintokai. Panevėžio rajone bent kartą alkoholio yra gėrę net daugiau nei pusė mokinių, o kas penktas tokiu būdu jautėsi apsvaigęs.
Sunku patikėti, bet Panevėžio rajone yra ir narkotikų pabandžiusių penktokų. Dalis miesto ir rajono vaikų jau žino ir marihuanos, ir hašišo, ir kitų narkotinių medžiagų skonį.
Prastai, bet ne blogiausia
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių visuomenės sveikatos biurų atstovai tvirtina, kad panaši situacija visoje Lietuvoje.
„Iš tiesų mūsų vaikai ir pajudėti nenori, ir netinkamai maitinasi, ir žalingų įpročių neatsisako, bet taip yra visoje šalyje. Ir mes čia – dar ne patys prasčiausi“, – tyrimo duomenis komentavo Panevėžio miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Indrė Čaikinienė.
Jos nuomone, prastėjanti vaikų gyvensena turi būti visų mūsų rūpestis. Jaunesni mokiniai, anot specialistės, ir sportuoti nori, ir tėvų pamokymų klauso, o su vyresniais sunkiau. Pašnekovė teigė, kad mokinių gyvensenos situacija mieste jau pristatyta ir mokyklų visuomenės sveikatos specialistams. Visus šiek tiek šokiravo gauti duomenys apie alkoholį, rūkalus. Bent jau penktokai Panevėžio mieste esą dar nebandė narkotikų.
Pasidžiaugti I. Čaikienė galėjo tik dėl Panevėžio vaikų higienos ir dėl psichologinio mikroklimato.
„Laimė, kad mūsų mokiniai geriau nei kituose rajonuose rūpinasi savo dantimis. O patyčių mūsų mieste vos ne mažiausiai visoje Lietuvoje“, – kalbėjo specialistė.
Vaikų smerkti neskubėjo ir Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Inga Mackelienė.
Pašnekovė teigė, kad panašių rezultatų ir tikėjosi: „Toks išsamus mokinių gyvensenos tyrimas Lietuvoje atliktas pirmą kartą. Vertinti jį galėsime po ketverių metų, kai ši analizė bus pakartota. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad panaši mokinių situacija visoje šalyje.“
Specialistė apgailestavo, kad rajono mokiniai labai mažai sportuoja. O žalingi įpročiai, anot jos, ateina su visomis kitomis naujovėmis. Jaunam žmogui tai esą visada įdomu.
Reikėjo vieningo tyrimo
„Gyvensenos tyrimai – visuomenės sveikatos stebėsenos dalis, atskleidžianti esamą vaikų gyvensenos situaciją atskirose savivaldybėse ir bendrai Lietuvoje“, – tyrimą „Sekundei“ pristatė šio darbo metodiką kūrusio Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Vincentas Liuima.
Jo teigimu, iki 2016 m. savivaldybes aptarnaujantys visuomenės sveikatos biurai nereguliariai atlikdavo gyvensenos tyrimus. Be to, buvo taikomi skirtingi metodai, todėl dažnai tyrimai nebuvo reprezentatyvūs, nebuvo galimybės juos lyginti, stebėti sveikatos elgsenos pokyčių. Dėl šių priežasčių esą atsirado poreikis atlikti periodinius gyvensenos tyrimus visose savivaldybėse taikant bendrą, standartizuotą metodiką ir klausimyną.
„Naujausiame gyvensenos tyrime dalyvavo daugiau nei 38,5 tūkstančio mokyklinio amžiaus vaikų. Pagrindinis tyrimo tikslas – įvertinti esamą mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos situaciją Lietuvoje ir atskirose savivaldybėse, taip pat ateityje stebėti rodiklių pokyčius savivaldybėse“, – paaiškino specialistas.
Tik du rajonai – be narkotikų
V. Liuima apibendrino gautus rezultatus ir konstatavo, kad Lietuvoje labai laimingi arba pakankamai laimingi jautėsi dauguma – 86,2 proc. – vaikų. Savo sveikatą vertino puikiai arba gerai 85,1 proc. mokinių.
Laimingumo ir sveikatos vertinimas, didėjant respondentų amžiui, pasak specialisto, prastėjo. O berniukai savo sveikatą ir laimingumą vertino geriau nei mergaitės.
Tyrimo duomenimis, tik 9,7 proc. Lietuvos vaikų sportuoja kasdien po pamokų bent 60 min. ir ilgiau. 19,4 proc. pasyviai leidžia laisvalaikį prie televizoriaus ar kompiuterio.
51,7 proc. mokyklinio amžiaus jaunųjų lietuvių kasdien valgo pusryčius, daugiausia iš visų amžiaus grupių kasdien pusryčiaujančių buvo penktokų.
Mažiau negu pusė mokyklinio amžiaus vaikų bent kartą per dieną valgo vaisių ir daržovių – atitinkamai 38,6 proc. ir 36,5 proc.
55,6 proc. respondentų dantis valosi šepetėliu ir pasta dažniau nei kartą per dieną. Ir tai dažniau daro mergaitės.
Penktadalis vaikų Lietuvoje per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą rūkė tabako gaminius arba elektronines cigaretes. Dažniau dūmą traukė berniukai.
Alkoholį per pastaruosius metus bent kartą vartojo 29,3 proc. vaikų.
„3,1 proc. ir 1,3 proc. mokyklinio amžiaus vaikų atitinkamai nurodė per paskutinius 12 mėnesių vartoję marihuanos ir kitų narkotikų. Jų vartoję dažniau prisipažino berniukai. Tik dvejose savivaldybėse nebuvo mokinių, kurie nurodė vartoję marihuanos ir trijose – kitų narkotikų“, – pabrėžė V. Liuima.