Atsakydama į Sirijos režimo įvykdytą cheminio ginklo ataką prieš civilius gyventojus JAV administracija praėjusią savaitę surengė baudžiamąją akciją: į Al Šairato oro pajėgų bazę, iš kur kilo lėktuvai su cheminiais ginklais, smigo 59 sparnuotosios raketos „Tomahawk“.

Ir nors į įvykio vietą atskubėję rusų žurnalistai ir Rusijos kariškiai dar bandė menkinti smūgio reikšmę – esą oro uostą pasiekė tik pusė raketų, pakilimo takai liko sveiki ir jau po kelių dienų nuo jų kilo keli nesunaikinti sirų lėktuvai, simbolinės JAV pergalės paneigti nepavyko. Sudaužyta Al Šairato bazės infrastruktūra, sunaikinti lėktuvai – visa tai gali būti tik pradžia.

JAV pajėgos smogė Sirijai

„Jei pažeidi tarptautinius susitarimus, nesilaikai įsipareigojimų, jei tampi grėsme kitiems, tikėtina, kad tam tikru momentu bus imtasi atsako“, – jau po „Tomahawk“ smūgių sakė JAV Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.

Smūgiai Sirijai – įspėjimas Pchenjanui

Šis jo pareiškimas nuskambėjo kaip perspėjimas ne tik Sirijai, bei Rusijai, kuri, anot Vašingtono, iš anksto žinojo apie cheminio ginklo panaudojimą, bet viską neigė. Kremlius savo pozicijo laikosi iki šiol, netgi R. Tillersonui atvykus į Maskvą, kur Sirijos cheminio ginklo atakos atvejis vadinamas "provokacija" prieš Basharo Al-Assado režimą.

Sergejus Lavrovas ir Rexas Tillersonas

Vis dėlto daugelio apžvalgininkų nuomone R. Tillersono įspėjimas pirmiausiai buvo skirtas Šiaurės Korėjai, kuri pastaraisiais metais laužo vieną susitarimą po kito – bando balistines raketas, rengiasi branduolinio ginklo bandymui, grasina savo kaimynams karu.

Žiniasklaida: JAV gali suduoti prevencinį smūgį Šiaurės Korėjai

Jungtinės Valstijos gali suduoti prevencinį smūgį Šiaurės Korėjai, kad užkirstų kelią naujam Pchenjano branduoliniam bandymui, penktadienį pranešė JAV televizija „NBC News“, cituodama šaltinius Amerikos žvalgybos tarnybose.

Šiaurės Korėja perspėjo, kad artimiausiu laiku laukiama „svarbaus įvykio“, o JAV pareigūnai sakė, kad Pchenjanas gali susprogdinti branduolinį užtaisą jau ateinantį savaitgalį.

Žvalgybos pareigūnai sakė NBC, kad JAV dislokavo du sparnuotosiomis raketomis „Tomahawk“ apginkluotus laivus maždaug už 500 km nuo Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų poligono.

Anksčiau penktadienį buvo paskelbta, kad JAV karinio laivyno smogiamoji grupė, įskaitant lėktuvnešį „USS Carl Vinson“, priartėjo prie Korėjos pusiasalio, numatant, kad Šiaurės Korėja gali įvykdyti jau šeštąjį savo branduolinį bandymą arba išbandyti balistinę raketą.

Be lėktuvnešio, smogiamąją grupę sudaro raketinis kreiseris „USS Lake Champlain“ ir du „Arleigh Burke“ klasės laivai – „USS Michael Murphy“ ir „USS Wayne E. Meyer“. Be to, juos lydi atominiai povandeniniai laivai, irgi apginkluoti raketomis „Tomahawk“.

Be to, Japonijoje dislokuoto JAV 7-ojo laivyno lėktuvnešis „USS Ronald Reagan“ šį mėnesį turėtų baigti remonto darbus ir su smogiamąja grupe gali labai greitai priartėti prie Korėjos krantų.

Pratybas prie Kalifornijos krantų netrukus turėti baigti dar vieno lėktuvnešio - „USS Nimitz“ smogiamoji grupė, kuri gali pasukti prie Šiaurės Korėjos, o lėktuvnešis „USS Dwight D. Eisenhower“ šiomis dienomis baigė patikrinimo pratybas ir yra pasiruošęs dislokavimui bet kuriame pasaulio taške. Tiesa, šio lėktuvnešio smogiamoji grupė šiuo metu yra Atlanto vandenyne.

JAV karinės galios demonstravimas siejamas ne tik su naujos JAV administracijos politika, bet ir su žaidimo taisykles keičiančiais Pchenjano veiksmais.

Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį Šiaurės Korėja išbandė iš povandeninio laivo paleidžiamą balistinę raketą, kurios nuotolis – apie 500 km. Kitaip, nei iš sausumos paleidžiamos balistinės raketos, povandeniniuose laivuose esančios raketos yra gerokai pavojingesnės – tokie laivai yra mobilūs, juos sunkiau susekti.

Šiaurės Korėja taip pat spartina sausumoje esančių balistinių raketų pajėgumų modernizavimą – siekiama šias sistemas paversti kuo mobilesnėmis, be to, norima sutrumpinti laiką, per kurį galima paleisti raketą. Jei iki šiol Šiaurės Korėjai reikėdavo mažiausiai pusdienio, norint visiškai parengti raketą paleidimui, tai dabar siekiama šį laiko sutrumpinti iki 10 minučių.

Tokie veiksmai teoriškai leistų išvengti greito sunaikinimo. Be to, jau kelias savaites nerimaujama dėl naujo Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo. Pchenjanas branduolinius ginklus turi mažiausiai nuo 2006 metų ir yra išbandęs kelis užtaisus. Galingiausias jų yra apie 15-20 kilotonų galios, t. y. Maždaug tiek pat, kokia buvo virš Hirošimos susprogdintos bombos galia. Stokholmo Taikos tyrimų instituto duomenimis šiuo metu Šiaurės Korėja turi nuo 10 iki 12 branduolinių užtaisų.

Hirošima

Ir nors Šiaurės Korėjos turimi branduoliniai užtaisai bandomi giliose šachtose ir abejojama, ar korėjiečiai jau sugebėjo pasiekti tokį techninį lygį, leidžiantį balistinei raketai sėkmingai nugabenti būtent branduolinius užtaisus, JAV žvalgybos duomenimis, Pchenjanas stipriai pasistūmėjo į priekį.

„Jei mūsų vertinimu bus konstatuota, kad Šiaurės Korėja patobulino savo pristatymo sistemas (balistines raketas), tai taps labai rimtu etapu, kuris lems būsimus įvykius“, – įspėjo R. Tillersonas.

JAV prezidentas D. Trumpas jau leido suprasti, kad Pchenjanas gali sulaukti liūdnų pasekmių, jei Šiaurės Korėja toliau tęs savo branduolinius bandymus. Į šią problemą JAV prezidentas neatsitiktinai įvėlė Kiniją.

„Šiaurės Korėja pati ieško nemalonumų. Jei Kinija nuspręs mums padėti, tai bus puiku. Jei ne – mes išspręsime problemą be jų“, – sau būdingu stiliumi „Twitter“ paskyroje praėjus dienai po sparnuotųjų raketų atakos Sirijoje pareiškė D. Trumpas.

Karinės galios demonstravimas

Būtent tuo pačiu JAV paskelbė dar vieną reikšmingą sprendimą – po to, kai neseniai Pietų Korėjoje JAV nusprendė dislokuoti priešlėktuvinės gynybos sistemas THAAD, Vašingtonas nusprendė sustiprinti ir savo laivyno pajėgumus. Vietoje numatytos kelionės iš Singapūro į Australiją, JAV lėktuvnešio „USS Carl Vinson“ smogiamajai grupei įsakyta pasukti link Pietų Korėjos krantų.

Lėktuvnešis "Carl Vinson"

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Herbertas R. McMasteris tvirtino, kad šiuo metu yra „protinga“ pasiųsti kovinę grupę prie Korėjos pusiasalio, be to, jis patvirtino, kad D. Trumpas paprašė „būti pasiruošusius pateikti jam visą spektrą galimybių Šiaurės Korėjos grėsmei pašalinti“.

Tai kaip mat buvo įvertinta, kaip JAV galios demonstravimas ar netgi pasiruošimas suduoti galingą karinį smūgį Šiaurės Korėjai, panašiai, kaip buvo pamokyta Sirija.

Vienas JAV lėktuvnešis gabena iki 80 orlaivių, kurie kartu su Japonijoje, Guame ir kitose regiono bazėse dislokuotais JAV aviacijos pajėgumais galėtų suduoti skaudų smūgį Šiaurės Korėjai. Be to, kaip ir kiekvieną lėktuvnešį, „USS Carl Vinson“ lydį kreiseriai, povandeniniai laivai, gabenantys sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.

Tiesa, kol kas abejojama, ar JAV ryžtųsi būtent kariniams smūgiams, mat, kitaip nei Sirijos atveju, Šiaurės Korėjos situacija labiau komplikuota. Vieną didžiausių armijų pasaulyje turintis režimas garsėja savo pavaldinių fanatiškumu bei pasirengimu karui prieš JAV.

Su amerikiečiais Pchenjanas yra kariavęs Korėjos karo metu 1950-1953 metais. Šis konfliktas taip ir nebuvo išspręstas, mat pasirašyta tik paliaubų sutartis, o Šiaurės ir Pietų Korėjas skiria demilitarizuota zona.

Tai išties ironiškas pavadinimas, mat šis kelių kilometrų pločio ruožas yra viens pavojingiausių pasaulyje – minų laukai, viena priešais kitą dislokuotos gausios kaimyninių valstybių pajėgos.

Pietų Korėjoje taip pat dislokuota apie 30 tūkst. JAV karių. Be to, istoriniai pavyzdžiai rodo, kad Šiaurės Korėjos ir Pietų Korėjos bei ją remiančių JAV susidūrimai vyko ir po 1953-ųjų paliaubų, tačiau niekuomet nesibaigė nauju karu.

Paliaubos karinių susidūrimų nesustabdė

Pavyzdžiui, nuo 1954 metų fiksuota apie keli šimtai paliaubų pažeidimų, iš jų – kelios dešimtys karinių veiksmų atvejų. Ypač aktyviai Šiaurės Korėja reiškėsi 1966-1969 metais, kai JAV buvo įsivėlusi į Vietnamo karą ir būtent ten skyrė daugiau dėmesio. Vien per šį 3 metų laikotarpį žuvo 299 Pietų Korėjos karių bei 43 amerikiečiai.

Ypač įžuliu laikomas vadinamasis Mėlynojo namo reidas 1968-ųjų sausį, kai Šiaurė Korėjos diversantų grupė pamėgino pulti Pietų Korėjos prezidentūrą ir nužudyti šalies lyderį. Reido metu žuvo dešimtys žmonių – civilių, karių, tarp jų keturi amerikiečiai.

Beje, pernai Šiaurės Korėja pastatė Mėlynųjų rūmų maketą ir surengė parodomąją šturmo operaciją, kurios metu pastatas supleškėjo. Seulas tokį Šiaurės Korėjos galios demonstravimą pavadino provokacija ir sustiprino tikrųjų prezidento rūmų apsaugą.

Mėlynųjų rūmų maketo šturmas

Tais pačiais metais Šiaurės Korėja užgrobė JAV žvalgybinį laivą „USS Pueblo“, okitais metais numušė JAV žvalgybinį lėktuvą. Tačiau nė vienu atvejo karo veiksmai tarp JAV ir Šiaurės Korėjos neatsinaujino.

Panašiai elgėsi ir Pietų Korėja, kuri su komunistine kaimyne nesyk įsivėlė į mūšius – 1999, 2002 ir 2009 metais abiejų šalių laivynai susikovė jūroje, 2010 metais buvo apšaudyta Pietų Korėjos sala ir paskandintas karo laivas. Tačiau Seulas į kaimynės provokacijas atsakė tik ribotais kariniais veiksmais – nemėginta nei smogti Šiaurės Korėjos bazėms, nei atakuoti režimo lyderius.

Tokį JAV ir Pietų Korėjos susilaikymą nuo griežtesnių priemonių prieš atsilikusią, tačiau agresyvią valstybę galima paaiškinti paprastai: net be tobulinamo branduolinio ginklo Šiaurės Korėja turi vieną didžiausių masinio naikinimo ginklų arsenalą pasaulyje.

Katastrofiška pergalės kaina

Be milžiniškų konvencinių pajėgumų Šiaurės Korėja turi milžiniškas cheminio, biologinio ginklo atsargas, kurias gali panaudoti įvairiais būdais: paleisdamos raketas, artilerijos sviedinius, bepiločius orlaivius ar laivus.

Šie masinio naikinimo ginklai ypač pavojingi civiliams, o juk Seulas su 10 mln. gyventojų yra arti sienos ir gali būti apšaudytas iš artilerijos pabūklų su cheminio ar biologinio ginklo užtaisais. Spėjama, kad Šiaurės Korėja yra nutaikiusi savo balistines raketas į JAV karines bazes Japonijoje ir Guamo saloje, kur be kariškių gyvena ir nemažai civilių.

Japonų policija, vilkinti nuo chemikalų apsaugančią aprangą, treniruojasi kaip elgtis cheminio teroro atveju.

„Tai, kas nutiko Sirijoje dar kartą mums parodė karčią pamoką, kad save nuo imperialistų agresijos galime apginti tik jėga“, – skelbė Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija.
„Šiaurės Korėjos manymu, Sirijos ataka tik dar kartą parodė branduolinių ar kitų masinio naikinimo ginklų, kaip atgrasymo priemonių būtinybę“, – sakė buvęs Centrinės žvalgybos agentūros darbuotojas Bruce’as Klingeneris.

Jo manymu, Pchenjano ryžtą tik sustiprino JAV operacijos Irake ir Libijoje – šalyse, kurių režimai arba buvo sustabdę, arba visiškai atsisakę branduolinių ginklų programos. Likę be šių masinio naikinimo ginklų režimai galiausiai krito, nors Saddamo Husseino režimas ir turėjo galimybę naudoti cheminius ir biologinius ginklus prieš JAV karius.

Tad baiminamasi, kad bet koks karinis smūgis Šiaurės Korėjai – ar tai būtų baudžiamoji akcija, kaip Sirijoje, ar bandymas vienu smūgiu sunaikinti režimo lyderius, ar galinga oro kampanija bei invazija šį kartą gali išprovokuoti Pchenjano atsaką – masinio naikinimo ginklų panaudojimą.

Bet kuriuo atveju JAV pasiektų pergalę ir sunaikintų Šiaurės Korėjos režimą, tačiau kaina – tūkstančiai ar net milijonai civilių aukų gali būti per didelė. Be to, net ir režimo bei jo karinių pajėgumų greitas sunaikinimas gali būti komplikuotas.

Mat Šiaurės Korėja didelę dalį savo pajėgumų slepia kalnuotose ir miškingose vietovėse, giliai po žeme. Aptikti visus požeminius tunelius, bunkerius ir kitą infrastruktūrą, kurią Pchenjanas kūrė dešimtmečius yra nelengva, o greitai sunaikinti būtų dar sunkiau. Be to, Šiaurės Korėjos režimas iki šiol mėgaujasi Pekino užnugariu – Kinija yra vienintelė šalis, galinti realiai spausti Pchenjaną.

D. Trumpas įtikino Kiniją?

Vis dėlto įdomu tai, kad tokie D. Trumpo ir jo patarėjų perspėjimai Pchenjanui nuskambėjo kaip tik tuo metu, kai Kinijos lyderis Xi Jinpingas svečiavosi būtent JAV ir susitiko su D. Trumpu. Pastarasis perspėjimą Šiaurės Korėjai palydėjo viešu ir verslininkiškai skambančiu pasiūlymu Pekinui.

Donaldo Trumpo ir Xi Jinping susitikimas

„Aš paaiškinau Kinijos prezidentui, kad prekybinis sandėris su JAV bus daug geresnis, jei jie padės išspręsti Šiaurės Korėjos problemą“, – sakė D. Trumpas.

„Manau, kad JAV ir Kinija turi bendrų interesų, siekdamos atsverti Šiaurės Korėjos ginklų žvanginimo politiką. Kinija gali būti pasiruošusi mainams su JAV, juk jie siekia išlaikyti Kim Jong-uno valdžią“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų (IISS) analitikas Alexanderis Neillas.

Ir išties, po D. Trumpo susitikimo bei dar vieno pokalbio telefonu, Pekino tonas Šiaurės Korėjos atžvilgiu pasikeitė ir tapo griežtesnis. Pavyzdžiui, dar balandžio 7-ąją Šiaurės Korėjos prekybos laivai nieko nepešė Kinijos uostuose. Anglį – svarbiausią savo eksporto prekę mainais į valiutą parduodančios Šiaurės Korėjos laivams buvo uždrausta įplaukti į Kinijos uostus, mat sulaukta įsakymo iš Pekino – Kinijos kompanijos nepirks korėjiečių anglies.

Be to, nors Xi Jinpingas pabrėžė taikų problemos sprendimą, valstybinis naujienų portalas „Global Times“ griežtai paragino Kim Jong-uno režimą nusiginkluoti.

„Pchenjanas gali toliau laikytis savo griežtos pozicijos, tačiau dėl savo paties saugumo bent jau turėtų sustabdyti provokuojančius branduolinio ginklo ir raketų bandymus. Pchenjanas šį kartą turėtų išvengti klaidų“, – įspėjo „Global Times“.

Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų poligonas yra toli nuo Pchenjano, bet visai šalia sienos su Kinija. Nauji branduolinio ginklo bandymai, anot valstybinio portalo, gali kelti grėsmę pasienyje gyvenantiems kinams.

„Jeigu įvyktų užterštumas branduolinėmis medžiagomis, žala Šiaurės Rytų Kinijos gamtai būtų katastrofiška ir negrįžtama. Tai yra Kinijos „raudona linija“, kurios mes neleisime peržengti“, – teigiama „Global Times“.

Savo įspėjimus Pekinas sustiprino ir karine galia – prie sienos su Šiaurės Korėja Kinija pastarosiomis dienomis sutelkė apie 150 tūkst. karių, įvairios technikos.

Ir nors kai kurie apžvalgininkai tai įvertino, kaip Pekino pasiryžimą ginti Pchenjaną JAV atakos atveju, kaip tai buvo 1950 metais, Korėjos karo metu, A. Neillo manymu, tai gali būti palaikyta ir spaudimu Pchenjanui. Būtent tokia taktika – spausti savo priešininkus karine galia, kol kas naudojasi D. Trumpas.