Merginos bijo stoti į tiksliųjų mokslų specialybes, nes atrodo, kad jos nesusidoros su „vyriškomis“ profesijomis. Europos Parlamentas deda pastangas sudaryti lygias galimybes moterims, tačiau ar padėtis keičiasi? Ar apskritai ji gali pasikeisti?
Nobelio premija skirta tik vyrams?
Viena iš garsiausių moterų mokslininkių, lenkė Maria Skłodowska-Curie (1867–1934) gimė tokiu metu, kai silpnosios lyties atstovėms jau buvo priskirta vieta visuomenėje. Tuo laikotarpiu moteris studijuoti priimdavo tik Paryžiaus Sorbonos universitetas, kuriame mokytis ne visi turėjo lėšų. Tačiau, nepaisant kliūčių dėl lyties, lenkė tapo viena iš žymiausių mokslininkių pasaulyje ir iki šiol yra autoritetas feminizmo atstovėms. M. Curie pirmoji gavo dvi Nobelio premijas fizikos ir chemijos srityse, tapo pirmąja moterimi profesore Sorbonoje, pirmoji Prancūzijoje apgynė fizikos mokslų daktaro laipsnį, viena iš pirmųjų gavo vairavimo teises. Ši įžymi moteris įrodė, jog tikslieji mokslai nėra skirti tik vyrams.
Kita garsi mokslininkė, matematikė Sofija Kovalevskaja (1850–1891), siekdama karjeros moksle, irgi susidūrė su kliūtimis. Panašiai kaip ir Maria Curie, S. Kovalevskaja negalėjo stoti į Rusijos universitetus, nes „silpnosios lyties“ atstovėms tai buvo uždrausta. Todėl ji buvo priversta mokytis užsienyje, tačiau galiausiai tapo pirmąja moterimi profesore Rusijoje ir pirmąja pasaulyje matematikos profesore.
Nors šios moterys nėra vienintelės, kurios siekė karjeros moksle, atrodo, jog moterų diskriminacijos moksle nemažėja. Per visą Nobelio premijos įteikimo laiką apdovanojimai fizikos srityje buvo pripažinti tik dviem moterims – minėtai M. Curie ir Mariai Göppert-Mayer, o chemijos kategorijoje – tik keturioms moterims. Tiksliųjų mokslų srityje moterys visų apdovanotųjų sudaro tik 3 proc., t.y., 18 iš 581 laureatų.
Europos Parlamentas siekia pagerinti padėtį
Europos Komisijos duomenimis, tik 33 proc. Europos mokslininkų, 20 proc. profesorių ir 15,5 proc. aukštojo mokslo įstaigų vadovų yra moterys. Pagal UNESCO statistiką, Europoje ir Šiaurės Amerikoje moterys sudaro tik 32 proc. visų šio regiono mokslininkų. Viena iš to priežasčių – moterims vis dar suteikiamos nevienodos galimybės eiti pareigas mokslinių tyrimų srityje.
O kokia padėtis Lietuvoje? Pagal UNESCO statistiką, 2012 m. mūsų šalyje moterų skaičius moksle buvo vienas didžiausių Europoje – net 52,4 proc. Statistikos departamento duomenys liudija, kad 2015 m. tarp aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą Lietuvoje įgijusių žmonių buvo 68,4 proc. moterų. Tačiau moterys neužima aukštų vadovaujamų pozicijų. Nė viename iš 47 Lietuvos universitetų nėra moters rektorės. Valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, atmetus humanitarinius institutus, vadovauja vyrai. Stipriosios lyties atstovai užima daugumą aukščiausiųjų vadovaujamų pozicijų, o žemiausio lygio administracines pareigas dažniausiai eina moterys.
2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamente buvo priimta rezoliucija dėl moterų karjeros mokslo srityje ir vadinamųjų „stiklo lubų“ įveikimo. „Stiklo lubos“ – tai išankstinėmis nuostatomis pagrįstos nematomos kliūtys, trukdančios moterims siekti karjeros ir eiti aukštesnes pareigas.
Tarp rezoliucijos siūlymų yra kurti lyčių lygybės įgyvendinimo planus kaip būtiną sąlygą norint gauti valstybės finansavimą mokslinių tyrimų, mokslo ir akademinės bendruomenės srityse, taip pat parengti programas, kuriomis moterys būtų aktyviai skatinamos tęsti karjerą po nėštumo, gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų.
„Aš, kaip Europos Parlamento narė, manau, kad mums reikia daugiau mokslininkių, nes yra temų, pavyzdžiui, branduolinė energija, į kurias gilinasi labai mažai moterų. Vargu, ar vyrams pavyks tai išspręsti“, – sakė Žaliųjų frakcijai priklausanti europarlamentarė iš Prancūzijos Michèle Rivasi.
Moterys moksle vis dar diskriminuojamos
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto profesorė Valentina Dagienė, 2004 m. inicijavusi tarptautinį informatikos ir informatinio mąstymo konkursą „Bebras“, atskleidė, jog pati buvo susidūrusi su diskriminacija dėl lyties moksle. Ji mano, kad situacija su moterų atskirtimi tiksliuosiuose moksluose keičiasi labai pamažu.
„Suprantama, kol kas daug kur vadovauja senoji, „sovietinė“ karta. Bet ir dalis jaunų vyrų būna arogantiški, išaugę šeimose, kur pabrėžiamas vyro mokslininko privalumas“, – pabrėžė V. Dagienė.
Pašnekovė teigiamai įvertino Europos Parlamento priimtą rezoliuciją dėl moterų karjeros mokslo srityje ir universitetuose ir „stiklo lubų“: „Tikrai reikia labiau skatinti merginas, moteris užsiimti mokslu, tyrinėti, rašyti straipsnius. Reikia keisti vyrų požiūrį, nuostatas. Dėl to būtų geriau visai visuomenei, tai reiškia, abiem lytims.“
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas profesorius Valdemaras Razumas pabrėžė, kad daug kur moterys moksle netgi dominuoja, pavyzdžiui, socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. „Tačiau mes kalbame apie bendrą statistiką, kuri neatspindi moterų lyderystės. Čia ir atsiranda tikra problema“, – sako LMA prezidentas. Kalbėdamas apie pačios Lietuvos mokslų akademijos sudėtį, V. Razumas prisipažino, kad joje dominuoja vyrai: „Priimant į akademiją, mums nesvarbu, ar tai moteris, ar vyras – priimame tuos žmones, kurie yra pasiekę išskirtinių mokslinių rezultatų“. Pabrėžtina, kad Lietuvos mokslų akademija dar neturėjo moters prezidentės.
V. Razumas pritarė minčiai, kad moterų diskriminacijos problema tiksliuosiuose moksluose slypi visuomenėje, kurioje vyrauja mentalitetas, jog moterys negali pasirinkti „vyriškų“ profesijų. Tačiau LMA prezidentas tiki, kad su laiku toks mentalitetas išnyks: „Tam žinoma reikia laiko. Juk jeigu pasižiūrėtumėme į istoriją, kai moterys buvo visiškai beteisės, tai matome, kad laikas viską po truputį keičia.“
Pradėti reikia nuo mokyklos
Lietuvos mokslų akademija prisideda prie iniciatyvų, kurios skatina moteris siekti karjeros tiksliuosiuose moksluose. Šiemet pradėtas bendras projektas su bendrove „L'Oréal“, kurio tikslas yra paskatinti moteris dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Projekte suteikiamos stipendijos, tačiau tik viena yra skirta Lietuvai, kuri gegužės mėnesį bus iškilmingai įteikta Rygoje. Kita LMA iniciatyva, skirta pagerinti moterų lygybę moksle, buvo projektas „Lyčių lygybės moksle skatinimas“, vykdytas nuo 2011 iki 2013 m. Jo tikslas buvo sukurti pagrindus didinti mokslininkių skaičių įvairiose Lietuvos mokslo srityse. „Viena iš šio projekto veiklų buvo finansinės paramos įteikimas moterims po vaiko priežiūros atostogų, buvo skatinama grįžti į darbą“, – pabrėžė LMA prezidentas.
Pasak V. Dagienės, kad ši problema būtų išspręsta, reikia pradėti nuo mokyklos, įtraukti merginas į tyrimus. „Tiesiog daugelis merginų nemėgsta atviros konkurencijos, bijo įžeidimų, stereotipų. Kaip pagrindines kliūtis matau netinkamą tiksliųjų mokslų mokymą vidurinėje mokykloje ir visuomenės stereotipus, kad tikslieji mokslai – vyrų sritis“, – teigia V. Dagienė.
V. Razumas kritiškai vertina profiliavimą bendrojo ugdymo mokyklose, kada dar nesusiformavusiam žmogui yra pasiūlomas „sunkus“ ir „lengvesnis“ kelias. Kai jaunas žmogus eina link humanitarių pakraipų, prie tiksliųjų mokslų yra gan sunku grįžti. „Mano mokymosi laikais mes visko mokėmės“, – sako LMA prezidentas. Anot profesoriaus, esama padėtis gali pasikeisti, nes Lietuva yra skyrusi Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų Lietuvos mokyklose steigti šiuolaikines laboratorijas su šiuolaikine įranga ir atitinkamais dėstytojais.