„Mes siekiame įkurti nepriklausomą respubliką, kurios būtų gerbiamos mūsų teisės. Sveikinsime visas šalis, kurios mus pripažins“, – šypsodamasis aiškino vienas „sukilėlių“ vadų Marakas. Jis vadovavo dešimties žmonių grupei, kuri nuo Lietuvos pasienio pajudėjo Šalčininkų link, kur turėjo užimti policijos komisariatą.
Apie tokias Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno įsakymu paskelbtas pratybas iš anksto informuoti tik tarnybų vadai ir, žinoma, patys „žalieji žmogeliukai“. Netikėtos pratybos pareigūnus užklupo nepasiruošusius – maždaug per valandą užpuolikui pavyko įgyvendinti savo tikslą.
Tokios pratybos – pirmą kartą
Panašias pratybas iki šiol yra rengusi Lietuvos kariuomenė, kuri 2014 metais įkūrė greitojo reagavimo pajėgas – šios gali būti aktyvuojamos per 2 ar 24 valandas. Beje, tokios kariuomenės pratybos taip pat vyko Šalčininkuose.
Tačiau iki šių pajėgų aktyvavimo turėtų suveikti visa sprendimų grandinė, kurioje – nemažai institucijų: tiek šalies karinė, tiek politinė vadovybė, policija, pasienio, žvalgybos pareigūnai. Delsimas gali padidinti iniciatyvą bei laiko pranašumą ir taip turinčių „žaliųjų žmogeliukų“ galimybes.
Ir tai – ne teorija, o praktika, su kuria susidūrė ukrainiečiai. Po 2014-ųjų vasario, kai Kryme pasirodė kariai be skiriamųjų ženklų, greitai išpopuliarėjo terminas „žalieji žmogeliukai“, kuris kilo dėl naujų žalios spalvos rusiškų uniformų, kuriomis vilkintys ginkluoti kariai netikėtai pasirodė Krymo miestų gatvėse.
Ukraina buvo užklupta nepasiruošusi, Kijeve tvyrojo pasimetimas ir neryžtingumas, o Kryme veikę policijos bei kariuomenės daliniai nesugebėjo sureaguoti į agresorių veiksmus, kol galiausiai turėjo pasiduoti. Visą pasaulį sukrėtęs hibridinio karo atvejis pažadino ir kitas valstybes, tarp jų ir Lietuvą.
Kaip jos veiktų realiu atveju, ypač jei būtų trukdomas ryšys, rengiamos kibernetinės, informacinės atakos? Būtent todėl Lietuvoje pirmą kartą rengiamos tokios iš anksto neskelbtos pratybos, kuriose kariuomenė gali būti įtraukta tik ypatingu atveju.
„Žmogeliukų“ tikslas – policijos ginklinė
VRM atstovų teigimu tokių pratybų metu siekta realiomis sąlygomis patikrinti, kaip veikia Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija, VST, Bendrasis Pagalbos Centras kilus hibridiniam pavojui, kaip keičiamas informacija ir reaguojama į pranešimus ir įvykius.
Tiesa, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Jonas Vytautas Žukas yra užsiminęs, kad Lietuvoje panašus „žaliųjų žmogeliukų scenarijus galėtų pasikartoti kita forma. Pavyzdžiui, jei iš tranzitinio traukinio išlipę civiliais drabužiais vilkintys Rusijos specialiųjų pajėgų kariai mėgintų užimti strateginius punktus pasienyje, policijos nuovadas, kurstyti neramumus.
Panašus scenarijus buvo numatytas antradienį vykusių pratybų metu. Tiesa, iš pradžių planuota „iššokimo iš traukinio“ versija tebuvo diversija – Kenoje užpuolikai tik nukreipė dėmesį.
Pagal pratybų legendą kirtę sieną į Lietuvos teritoriją pateko dvi grupės žmonių: viena patraukė link Šalčininkų. Čia jų tikslu turėjo būti policijos komisariatas bei jame esanti ginklinė – pagrobę ginklus „žalieji žmogeliukai“ siekė paimti įkaitų ir skelbti „Šalčininkų liaudies respubliką“.
Informacija apie sienos kirtimą buvo perduota VSAT pareigūnams, kurie informavo policiją. Kita grupė asmenų rengėsi užpulti vieną pasienio užkardą.
Kresni vyrukai buvo gerai pasiruošę – ginkluoti automatais „Kalašnikov“, jie taip pat turėjo tikslią informaciją apie savo taikinius. Tiesa, pėsčiomis link Šalčininkų patraukę „liaudies respublikos išvaduotojai“ taip pat žinojo, jog prasidėjo lenktynės su laiku – apie jų pasirodymą informuoti pareigūnai pradėjo nelegalų medžioklę.
Sėkmingai užėmė komisariatą
Žygis prasidėjo sėkmingai – devintą valandą ryto pasiskirstę į dvi žmonių grupes kovotojai pradėjo savo kelionę link Šalčininkų netrukdomi. Kaip tik tuo BPC gavo informaciją apie pasienį kirtusią ginkluotų asmenų grupę – ne medžiotojų, ne kariškių, o civiliais drabužiais vilkinčių asmenų būrį.
Išaiškinti visas detales truko vos kelias minutes ir perspėta, kad tai – pratybos. Tačiau nei apie jų scenarijų, nei apie tikslus ar dalyvius eiliniai pareigūnai nežinojo.
Vengdami kelių ginkluoti asmenys judėjo Milvydų miško proskynomis arba tiesiog mišku link Šalčininkų. Taip saugiau, tačiau kartu ir lėčiau – nedidelį atstumą teko įveikti lėtai judant pelkėmis, pro bruzgynus, vengiant atvirų vietovių.
Tiesa, „sukilėlių“ vadas Marakas kelis kartus kone demonstratyviai išvedė savo grupę į laukymę bei pravedė Raudonbalio kaimu. Iš sodybų neišlindo nė vienas žmogus, o ginkluotą grupę tik palydėjo šunų lojimas.
„Tokių pratybų iki šiol nebuvo. Ir gerai, nes ant popieriaus viskas, regis, veikia, atrodo gražu, o kai realiai patikrinsim, tai ir pažiūrėsim, ar išties veikia sistema, ar visi reaguoja tinkamai“, – sakė automatu ginkluotas grupės vadas.
Sumaniai vesdamas keturių „sukilėlių“ grupę ir dar kelis žurnalistus Marakas saugojosi pasieniečių bokštų bei pravažiuojančių automobilių – kelis sykius tolumoje pravažiavę pareigūnai šios grupės neaptiko. Kitai grupei pasisekė mažiau – policija pastebėjo ginkluotus žmones ir vieną jų sulaiką. Tiesa, paaiškėjo, kad sulaikytasis – žurnalistas, o ginkluoti asmenys spėjo pabėgti.
Galiausiai abi grupės sėkmingai pasiekė miestelį, sėdo į konspiracinius automobilius ir šalutiniais keliais atvyko prie Šalčininkų policijos komisariato. 10 valandą 30 min. šokę iš automobilių ginkluoti asmenys staigiai šturmavo pastatą ir nuginklavo apstulbusius pareigūnus.
„Gulk, gulk, nuleisk ginklą, šausiu!“, – šaukė „sukilėliai“. Keli pareigūnai mėgino priešintis ir buvo „nušauti“. Komisariatas per keliolika minučių buvo „išvalytas“. Keli pareigūnai dar mėgino priešintis ir buvo arba „nušauti“, arba turėjo pasiduoti.
Toks pat likimas ištiko dar kelis į komisariatą atskubėjusius pareigūnus – jie jau gavo pradinę informaciją apie užgrobtą pastatą ir buvo su neperšaunamomis liemenėmis. Realioje situacijoje jos nebūtų padėjusios – prieš besiveržiančius policininkus išdygo automatų AKMS vamzdžiai – šių ginklų kulkos būtų perskrodusios policininkų liemenes.
Tiesa, "sukilėlių" vadas buvo sulaikytas - keliems pareigūnams pavyko jį suimti prie kito įėjimo.Dar didesnis nustebimas kilo Šalčininkuose, mat nesuprasdami, kas vyksta, vietos gyventojai tik vaikščiojo aplinkui. Keli pamėgino užeiti į vidų. Vienas į pastatą užėjęs vyresnio amžiaus vyras, išvydęs ginkluotus žmones, žurnalistų kameras ir sulaikytus pareigūnus, nesugebėjo pratarti nė žodžio, apsisuko ir išėjo.
Tarsi imituodami Rusijos karius Kryme, kurie dėl savo elgesio prorusiškai nusiteikusių vietos gyventojų buvo praminti „mandagiais žmonėmis“, Šalčininkų „sukilėliai“ taip pat elgėsi mandagiai – iš komisariato išleido moteris ir vaikus. Pareigūnėms pasiūlyta prisėsti.
Apie 11 val. į Šalčininkus jau atskubėjo pastiprinimas iš Vilniaus. Laukiama įkaitų vadavimo operacijos. "Sukilėliai" ėmė dairytis policijos specialiųjų dalinių, snaiperių ant stogų.