Bendroje VSD ir AOTD ataskaitoje, kurią nuo ankstyvo pirmadienio ryto gali perskaityti kiekvienas, konstatuojama, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kėlė bei kelia Rusijos karinė galia, galios koncentravimas Kremliuje, žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla.

Tiesa, tai yra tik viešoji ataskaitos dalis – kai kurios neviešintinos ir slaptos detalės atskirai pristatytos Seimo Nacionalinio ir saugumo komiteto nariams. Tačiau netgi viešame 38 puslapių dokumente netrūksta įspūdingų detalių.

Vien 2 puslapių ataskaitos santraukoje žodis Rusija paminėtas net 19 kartų, o iš 9 svarbiausių punktų Rusija dominuoja pirmuose septyniuose. Likę du punktai – terorizmo grėsmė Europai ir nelegalių migrantų srautai, kuriems skirti vos keli visos ataskaitos puslapiai.

Galią telkia vienose rankose: kaip ir kur ją naudos?

Ataskaita pradedama išreikštu Lietuvos žvalgybininkų nerimu, kurį kelia pastebimas Vladimiro Putino režimo galių stiprinimas. VSD ir AOTD ataskaitoje konstatuojama, kad svarbiausias Kremliaus tikslas šiemet yra užtikrinti režimo stabilumą ir sudaryti palankias aplinkybes perrinkti V. Putiną kitai prezidento kadencijai.

„Griežtesnė vidaus procesų kontrolė didina tikimybę, kad Rusija tęs agresyvią užsienio politiką, kuri padeda efektyviai kompensuoti potencialų visuomenės nepasitenkinimą socialine ir ekonomine padėtimi. (…) Vis daugiau galios sutelkiama V. Putino rankose, todėl auga neprognozuojamų veiksmų rizika“, – teigiama ataskaitos išvadose.

Sergejus Šoigu, Vladimiras Putinas

Išties, tarsi patvirtindamos ilgai rengtos VSD ataskaitos žodžius, Rusijos saugumo pajėgos antrą savaitgalį iš eilės vaikė ir suiminėjo šioje šalyje protestavusius žmones. Grubiai numalšinamos protesto akcijos, kaip ir kitos nepakantumo V. Putino režimo kritikai apraiškos jau tapo Rusijos kasdienybe. Lietuvos pareigūnų teigimu, režimo stiprinimą buvo galima stebėti visus 2016 metus, kai V. Putinas „ėmėsi radikalių institucinių pokyčių, kurie sustiprino jo valdžią šalyje“.

Tarp pateiktų pavyzdžių – lygiai prieš metus įsteigta Rusijos nacionalinė gvardija, kuriai vadovauti paskirtas „lojalumu pasižymintis buvęs V. Putino asmens sargybinis Viktoras Zolotovas. Svarbiausias „Rossgvardijos“ uždavinys yra garantuoti režimo stabilumą neutralizuojant galimą visuomenės nepasitenkinimą“.

Be to, pažymima, kad V. Putinas pernai atliko pokyčius aukščiausiuose valdžios sluoksniuose: pakeistas administracijos vadovas, vidaus politikos grupė, Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius, gubernatoriai ir kitų reikšmingų institucijų vadovai.

„Šių permainų rezultatas – prezidento valdžia tampa vis labiau sutelkta vieno asmens rankose, o tai didina neracionalių, rizikingų ir asmeninių motyvų nulemtų veiksmų tikimybę“, – teigiama ataskaitoje.

Lietuvos žvalgybos tarnybos abejoja, ar dėl žemų naftos kainų ir tarptautinės izoliacijos sunkioje ekonominėje padėtyje atsidūrusi Rusija artimiausiu metu lengvai išsikapstys iš duobės, tačiau pažymima, kad tikėtis kokių nors reikšmingų reformų neverta.

Išnaudojęs rezervo fondą Kremlius šiemet naudos vienus paskutiniųjų finansinių likučių iš Nacionalinės gerovės fondo, o kiek pakilusios naftos kainos Rusijos ekonomikos gyvybingumą esą gali palaikyti dar kelerius metus.

O per tuos kelerius metus, anot VSD ir AOTD, galima tikėtis visko, mat visi ženklai rodo, kad Rusija savo užsienio politikoje ir toliau „laikysis dvilypės strategijos“.

Ruošiasi konfliktui su NATO

Ataskaitoje prognozuojama, kad Rusija „demonstruos esanti pasiruošusi naujam santykių su JAV „perkrovimui“, kuriuo sieks įtvirtinti sau palankų status quo (nustatyti įtakos zonas artimajame užsienyje, išlaikyti konfliktą Ukrainoje įšaldytą, įteisinti Krymo aneksiją); o jei situacija nesikeis ir santykiai su JAV negerės, Rusija vėl vykdys konfrontacinę ir izoliacinę politiką“.

Kaip pagrindinę tokios politikos įgyvendinimo priemonę, VSD ir AOTD nurodo Rusijos karinę galią. Ši, nepaisant sunkmečio ir formaliai 17,5 proc. sumažintų biudžeto išlaidų, toliau augs, mat, anot ataskaitos autorių, „Rusijos finansų ministrui suteikti įgaliojimai skirti 10 proc. biudžeto lėšų, neviršijančių papildomų asignavimų gynybos ir saugumo institucijoms“.

Kaip pagrindinę tokios politikos įgyvendinimo priemonę, VSD ir AOTD nurodo Rusijos karinę galią. Ši, nepaisant sunkmečio ir formaliai 17,5 proc. sumažintų biudžeto išlaidų, toliau augs, mat, anot ataskaitos autorių, „Rusijos finansų ministrui suteikti įgaliojimai skirti 10 proc. biudžeto lėšų, neviršijančių papildomų asignavimų gynybos ir saugumo institucijoms“.

Anot lietuvių pareigūnų, Rusijos karinių pajėgų opiausias klausimas išlieka netgi ne finansavimas ar perginklavimas, o personalo stygius – jau kelerius metus Vakarų karinėje apygardoje žadama suformuoti tris naujas divizijas, bet joms trūksta žmonių.

Tiesa, Rusija šią problemą sprendžia formuodama bataliono taktines grupes, kurių vienoje sutelkta iapie 700-800 itin aukštos parengties karių. Tokių grupių skaičius sparčiai auga – 2015 metais jų buvo 66, pernai – 96, o šiemet – 115. Kitais metais šį skaičių planuojama padidinti iki 125. Bataliono taktinės grupės, kurias remia artilerija bei šarvuotosios pajėgos, ypač išpopuliarėjo kare Ukrainoje.

Ypač didelį vaidmenį reformuojant savo ginkluotąsias pajėgas Rusija skiria šalia NATO sienų esančiai vakarų karinei apygardai. Be to, VSD ir AOTD pažymi, kad nuolat stiprinama Rusijos karinė grupuotė Kaliningrado srityje, kur nuolatinei dislokacijai ruošiami balistinių raketų kompleksai „Iskander“, korvetės su sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“, priešlaivinės sistemos „Bal“ ir „Bastion“, dalis kurių gali atakuoti ir taikinius sausumoje.

Be to, pažymima, kad pernai Kaliningrade toliau stiprinama karinė grupuotė: čia dislokuoti daliniai sujungti į 11-ąjį armijos korpusą, o tai „leis efektyviau panaudoti uždaroje ir nuo likusios Rusijos dalies atribotoje teritorijoje esančius sausumos dalinius“. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad dalis 79-osios motošaulių brigados padalinių perdislokuoti iš Gusevo į Sovetsktą – prie pat Lietuvos sienos.

Kaliningrade toliau stiprinama karinė grupuotė: čia dislokuoti daliniai sujungti į 11-ąjį armijos korpusą, o tai „leis efektyviau panaudoti uždaroje ir nuo likusios Rusijos dalies atribotoje teritorijoje esančius sausumos dalinius“. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad dalis 79-osios motošaulių brigados padalinių perdislokuoti iš Gusevo į Sovetsktą – prie pat Lietuvos sienos.

Ataskaitos autorių teigimu, Rusijos karinis aktyvumas Vakarų kryptimi didžiąja dalimi susijęs su konflikto su NATO simuliavimu. Tai esą parodė ir pernai rugpjūtį Pskovo ir Leningrado srityse vykusios garsiosios pratybos, kuriose per garsiakalbį tariami NATO kariai buvo raginami pasiduoti.

Be to, lietuvių pareigūnai priminė, kad pernai spalį Rusijoje vyko ir strateginio branduolinio sulaikymo mokymai.

„Jie atliko galios demonstravimo funkciją ir, tikėtina, buvo susiję su išaugusia įtampa tarp Rusijos ir Vakarų dėl Sirijos“, – teigia ataskaitos autoriai.

Vis dėlto jie pažymi, kad šiemet Rusijos karinis aktyvumas išaugs jau ne Sirijoje, o Baltijos jūros regione, mat rugsėjo mėnesį planuojamos didelio masto Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“, kurių oficialus dalyvių skaičius (13 tūkst.) ir realus gali skirtis kelis ar keliolika kartų.

Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos "Zapad 2013"

Be to, anot Lietuvos žvalgybininkų, „labai tikėtina, kad mokymų scenarijuje numatytas ginkluotas konfliktas su NATO“. O kadangi dalis pratybų vyks šalia Lietuvos, „neatmestina tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybė“.

Be to, anot Lietuvos žvalgybininkų, „labai tikėtina, kad mokymų scenarijuje numatytas ginkluotas konfliktas su NATO“. O kadangi dalis pratybų vyks šalia Lietuvos, „neatmestina tyčinių arba atsitiktinių incidentų tikimybė“.

Įspėjo dėl žaibiško netikėto karo

Tarsi to būtų negana, VSD ir AOTD manymu, prieš tai bus surengta virtinė plataus masto „kovinės parengties patikrinimų“ – netikėtų, iš anksto neskelbiamų didelio masto pratybų.

Tai reiškia, kad Rusijos prioritetas stiprinant pajėgumus yra orientuotas į karinės reakcijos greitį. Savo ruožtu, VSD ir AOTD konstatuoja nerimą keliančią žinią: „Rusija jau šiuo metu sugebėtų per 24-48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes“.

Tariama BBC laida apie Trečiąjį pasaulinį karą

„Rusijos vadovybės siekis – kariniai pajėgumai, kuriuos turint regione galima būtų įvykdyti karinę operaciją be akivaizdaus ilgesnio pasirengimo laikotarpio, iki minimumo apribojant oponento galimybes atsakyti efektyviai“, – konstatuoja Lietuvos žvalgybininkai. Tai bene pirmas analize, o ne emocijomis pagrįstas viešas pareiškimas iš tokių Lietuvos institucijų apie grėsmės laiką.

Panašiai kalbėję yra tik įvairūs ekspertai arba tyrimų organizacijos, pavyzdžiui RAND. Vis dėlto, be šiurpokai skambančio įspėjimo apie parengties lygį ir itin trumpą laiką fiziškai bei psichologiškai pasiruošti blogiausiam scenarijui, Lietuvos žvalgybininkai nurodo ir ką reikėtų daryti.

„Rusijos karinės agresijos atveju regiono valstybės turėtų galimybę efektyviai pasipriešinti tik savo teritorijoje turėdamos tokius nacionalinius bei sąjungininkų pajėgumus, kurių pakaktų savarankiškai vykdyti operacijas iki papildomų NATO pajėgų perdislokavimo į regioną“, – minima ataskaitoje.

Tankas M1A2 Abrams

Renginiuose sukiojasi Rusijos agentai?

Žinoma, tokie ir panašūs jau nesyk viešumoje svarstyti užpuolimo scenarijai gali skambėti iššaukiančiai ar netgi nepagrįstai. Esą nėra įrodymų bei priežasčių, kodėl Rusija turėtų rengtis karinei intervencijai prieš Lietuvą ar kitas Baltijos šalis.

Vis dėlto priešišką Rusijos kryptį, anot VSD ir AOTD, rodo ne tik stebimi kariniai Rusijos pasirengimai, bet ir itin aktyvi, įžūli ir priešiška žvalgybinė veikla.

Ir nors pažymima, kad 2016 metais „reikšmingų pokyčių kontržvalgybos srityje neįvyko“, o didžiausią grėsmę toliau kėlė tos pačios „slaptos Rusijos užsienio politikos tikslus remiančios šnipinėjimo ir įtakos operacijos prieš Lietuvą“, atskleista ir daugiau detalių, nei anksčiau.

Pavyzdžiui, pažymima, kad Rusija nevengia pasitelkti ir klasikinius žvalgybinius metodus, kai prisidengdami diplomatų pareigomis į Lietuvą pernai dirbti atvyko Rusijos žvalgybos tarnybų karininkai. Jie nuolat sukiojasi įvairiuose su tarptautiniais santykiais, politika, gynyba, ekonomika, energetika, finansais susijusiuose renginiuose, mokslinėse konferencijose, pristatymuose, parodose.

Tačiau tokius agentus nebūtinai lengvai atpažinsite kokiame nors vakarėlyje, mat, kaip teigiama ataskaitoje „kai kurie Lietuvoje dirbantys Rusijos žvalgybos karininkai geba bendrauti lietuvių kalba, yra komunikabilūs, greitai užmezgantys pokalbį, sumaniai maskuojantys savo tikruosius domėjimosi motyvus“.

„Iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekeliančio atsitiktinio kontakto metu Rusijos žvalgas visuomet ieško galimybių kuo daugiau sužinoti apie taikinį, jo pažiūras, silpnybes ir kitus galimus motyvus bendradarbiauti. Nepraėjus nė kelioms valandoms apie užmegztus ryšius Rusijos žvalgas informuoja Maskvoje esančius savo koordinatorius ir jie sprendžia, ką toliau daryti“, – tarsi pagal realius įvykius aprašytą scenarijų pateikia ataskaitos autoriai.

Tačiau tokius agentus nebūtinai lengvai atpažinsite kokiame nors vakarėlyje, mat, kaip teigiama ataskaitoje „kai kurie Lietuvoje dirbantys Rusijos žvalgybos karininkai geba bendrauti lietuvių kalba, yra komunikabilūs, greitai užmezgantys pokalbį, sumaniai maskuojantys savo tikruosius domėjimosi motyvus“.

Jei įspėjo, kad rusų saugumiečiai pinkles rezga ne tik svetimiems, bet ir saviems: į renginius ir susitikimus Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojai dažnai vedasi žvalgyboms nepriklausančius, tačiau su jomis bendradarbiaujančius Rusijos diplomatus.

„Rusijos žvalgai itin mėgsta pasinaudoti jaunais ir naiviais Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojais Lietuvoje“, – teigia Lietuvos kontržvalgybininkai.

Įvardijo šnipą: FST darbuotojas S. Kulešovas

Jų teigimu, pernai buvo pastebima ypač aktyvi Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla su Kaliningrado sritimi besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose, kuriuose siekta prasiskverbti ne tik į savivaldybes, teisėsaugos institucijas, bet ir mėginta paveikti vietos gyventojų nuotaikas Rusijai palankia linkme.

VSD ir AOTD ataskaitoje šį sykį įvardytas ir pasienyje ypač „pasižymėjęs“ asmuo, kuris aktyviai verbuoja Lietuvos piliečius, vykstančius į Kaliningrado sritį: Sergejus Kulešovas.

Anot Lietuvos žvalgybininkų, šis Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojas lietuviams prisistato tai Rusijos pasieniečiu, tai Kaliningrado savivaldybės darbuotoju, netgi ES bendradarbiavimo per sieną programos projektų atstovu ar koordinatoriumi.

„S. Kulešovas potencialius taikinius stebi įvairiuose dvišalio bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi susirinkimuose, bendrų Lietuvos ir Kaliningrado ES lėšomis finansuojamų projektų konferencijose, lietuvių bendruomenės Kaliningrado srityje renginiuose“, – įspėjama ataskaitoje. O turinčius informacijos apie šį asmenį raginama susisiekti su VSD.

Pastaroji institucija šiemet pradėjo naują informacinę kampaniją, kurios tikslas – šviesti šalies gyventojus apie galimą priešiškos šalies žvalgybinę veiklą, mat daugelis gyventojų nė neįtaria, kad būtent jie gali tapti taikiniais.

„Nebūtina žinoti įslaptintos ar jautrios informacijos. Didesnių žvalgybinių galimybių neturintys asmenys gali būti išnaudoti ir kitais tikslais – propagandai platinti, teritorijai ir infrastruktūrai išžvalgyti, nelegaliai gabenti per sieną su Rusijos žvalgyba susijusius asmenis ar krovinius, skatinti provokacijas ir neramumus ar kitiems aktyviems veiksmams“, – įspėjo žvalgyba, pabrėžusi, kad Rusijos žvalgyba rinko informaciją apie dvigubą Rusijos ir Lietuvos pilietybę turinčius asmenis bei ieškojo galimybių juos įtraukti į žvalgybinę veiklą.

Infiltruojami kaip šauktiniai

Be to, anot ataskaitos autorių, Rusijai pernai itin aktyviai vykdant atvaizdų žvalgybą (IMINT) Lietuvoje rinkta Rusijos kariniam planavimui reikalinga informacija apie Lietuvos nacionaliniam saugumui reikšmingus karinės ir civilinės paskirties objektus, kurie gali tapti taikiniais.

Galiausiai, pastebimas ir išaugę Rusijos susidomėjimas šauktinių tarnyba Lietuvoje. Dar 2015 metais atnaujintas šaukimas, nauja tvarka, procedūros tapo Rusijos žvalgų susidomėjimo objektu. Ir ne tik susidomėjimo, turint omeny, kad atnaujinus šaukimą reikiamą šauktinių skaičių užpildė savo noru tarnauti pasiryžę asmenys. O ar tarp jų galėjo būti infiltruotų asmenų?

„Pasinaudojant privalomąja pradine karo tarnyba siekiama infiltruoti į Krašto apsaugos sistemą užverbuotus arba kitaip paveiktus asmenis, o tarnaujantys šauktiniai ir su priešiškomis valstybėmis sąsajų turintys ar kitaip pažeidžiami asmenys išlieka potencialūs verbavimo taikiniai“, – įspėjo žvalgybininkai, pažymėję, kad nuo 2014 metų smarkiai išaugęs Lietuvos karinių objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo atvejų skaičius išliko didelis ir pernai. Pastebėta, kad vis dažniau pasitelkiami bepiločiai orlaiviai.

„Pasinaudojant privalomąja pradine karo tarnyba siekiama infiltruoti į Krašto apsaugos sistemą užverbuotus arba kitaip paveiktus asmenis, o tarnaujantys šauktiniai ir su priešiškomis valstybėmis sąsajų turintys ar kitaip pažeidžiami asmenys išlieka potencialūs verbavimo taikiniai“, – įspėjo žvalgybininkai, pažymėję, kad nuo 2014 metų smarkiai išaugęs Lietuvos karinių objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo atvejų skaičius išliko didelis ir pernai. Pastebėta, kad vis dažniau pasitelkiami bepiločiai orlaiviai.

Tuo tarpu Lietuvos gynybos atašė, kaip ir bet kurių kitų šalių pareigūnams, užimantiems tokias pareigas, patariama vis labiau saugotis, jeigu jiems tenka dirbti Rusijoje ar Baltarusijoje.

Čia veikiančios žvalgybos ir saugumo tarnybos „vykdo nuolatinę diplomatų kontrolę, naudoja slaptą ar demonstratyvų sekimą, patekimą į gyvenamąsias patalpas, filmavimą, fotografavimą, komunikacijų perėmimą. (…) Nuolat renkama informacija apie diplomatų pažeidžiamumą, asmenines savybes, ryšius, asmenį galinti kompromituoti informacija“. Pavyzdžiui, pernai kilo skandalas su Lietuvos gynybos atašė Sauliumi Pikturna, kuris buvo skubiai atšauktas dėl jo galimo pažeidžiamumo ir nuslėpto vedybų fakto su Rusijos piliete iš Krymo.

Saulius Pikturna


Žvalgo jūroje, ore ir sausumoje

Galiausiai, ne mažesnį pavojų Lietuvai gali kelti ir pastaraisiais metais sustiprėjusi Rusijos signalų žvalgyba (SIGINT), kuri prieš Lietuvą, anot VSD ir AOTD ataskaitos autorių, „naudoja stacionarias ir mobiliąsias žvalgybos platformas (esančias) Rusijos diplomatinėse atstovybėse Lietuvoje, Kaliningrado srityje bei kitur“.

Ypač aktyviai SIGINT priemonėmis vykdomi žvalgybai Baltijos jūros regione pasitelkiami žvalgybos laivai, orlaiviai bei antžeminiai pajėgumai. Pavyzdžiui, kiekvieną pirmadienį KAM skelbia reagavimo į orlaivius prie Baltijos valstybių sienos statistiką. Daugiausiai fiksuojama būtent žvalgybinių lėktuvų skrydžių. Vien pernai šalia Lietuvos sienos fiksuoti dešimtys Rusijos elektroninės žvalgybos lėktuvų Il-20 vizitų.

Karališkųjų Oro Pajėgų naikintuvas Typhoon virš Baltijos jūros perima Rusijos žvalgybinį lėktuvą Il-20

Be to, anot ataskaitos autorių, pernai stebėta tendencija, kai tokiems skrydžiams išnaudojama ne tik tarptautinė oro erdvė virš Baltijos jūros, bet ir Baltarusija. Tačiau kalbant apie Rusijos radioelektroninės kovos dalinius, ataskaitoje pažymima, kad pernai pastarieji „vykdė trikdžių skleidimą prieš užsienio šalių orlaivius“.

„Turima duomenų, kad NATO orlaivių skrydžių virš Baltijos jūros metu buvo vykdomas sistemingas pilotų radijo ryšio pasiklausymas ir naudotų dažnių slopinimas“, – skelbiama ataskaitoje. Neoficialiai Lietuvos karininkai jau anksčiau yra minėję, kad pavojingai skraidantys Rusijos orlaivių lakūnai dažnai mėgina užmegzti ryšį su NATO pilotais, juos provokuoja.

Tiesa, VSD ir AOTD ataskaitoje pažymima, kad signalų žvalgyba Baltijos jūroje užsiima ne tik kariniai Rusijos laivai, bet ir Rusijoje registruoti komerciniai, keleiviniai ar mokslinių tyrimų laivai, kurie turi sumontuotą įrangą, leidžiančią atlikti signalų žvalgybą.

Vienas tokių pavyzdžių – pernai formaliai Rusijos mokslų akademijos Širšovo okeanologijos instituto laivo „Akademik Nikolai Strachov“ prašymas išduoti leidimą Lietuvos teritoriniuose vandenyse „atlikti tyrimus“.

Tačiau nurodytame tyrimų rajone kaip tik driekiasi „NordBalt“ elektros kabelis, todėl „tikėtina, kad pagrindinė žygio užduotis buvo kabelio žvalgyba“. Dar 2015 metais tiesiant šį kabelį šalia darbų rajono nuolat sukiojosi ir savo veiksmais tiesimui trukdė Rusijos karo laivai.

NordBalt jungtis

Vis dėlto, anot ataskaitos autorių, kartais Rusijos vyriausioji žvalgybos valdyba – GRU be jokių prašymų, leidimų, o tiesiog įžūliai ir patyliukais vykdo „Krašto apsaugos sistemos personalo ir kitų valstybės institucijų tarnautojų bei pareigūnų komunikacijos perėmimą“. Tai reiškia, kad neatsargiai informaciją savo telefonuose ar kituose mobiliuose įrenginiuose palikę, arba tiesiog draudimų nepaisę lietuviai rizikuoja paslapčių saugumu, patys to nežinodami.

„Tikėtina, kad GRU karininkai KAS ir kitų institucijų renginių metu naudoja ir atitinkamą nešiojamą techninę įrangą, skirtą nustatyti patalpoje ar vietovėje veikiančių elektroninių įrenginių identifikacinius ar kitus parametrus. Šie duomenys naudingi vėliau vykdant techninio prasiskverbimo operacijas, kurių metu perimamos konkretaus asmens komunikacijos elektroninėmis ryšio ir duomenų perdavimo priemonėmis“, – skelbiama ataskaitoje.

Baltarusija pateko į spąstus

Beje, įdomu tai, kad nemenkas dėmesys dokumente tenka ir kaimyninei Baltarusijai. Pažymima, kad pernai išaugus įtampai regione keitėsi ir Rusijos žvalgybos tarnybų interesai Lietuvoje. Esą vykdyta ne tik prieš NATO ir ES interesus nukreipta žvalgyba, bet ir išaugo nepasitikėjimas Rusijos strateginės sąjungininke – Baltarusija, kurią šnipinėjo rusų žvalgai.

Ir nors ataskaitoje pažymima, kad Baltarusijos slaptosios tarnybos taip pat kelia pavojų Lietuvai, mat renka informaciją apie Lietuvos karinę ir kitą strateginę infrastruktūrą bei ja dalijasi glaudžiai bendradarbiaudama su Maskva, pasigendama grįžtamojo ryšio.

„Nors Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos glaudžiai bendradarbiavo veikdamos prieš NATO ir ES šalių interesus, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir baimė, kad panašus scenarijus pasikartos Baltarusijoje, lėmė augantį Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) nepasitikėjimą Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Nepasitikėjimą didino ir tai, kad Rusijos žvalgybos tarnybos nelaikė Baltarusijos KGB lygiaverte ir patikima partnere, žvalgybos informacija dalinosi ribotai arba ji iš viso nebuvo teikiama“, – pažymima lietuvių žvalgybininkų dokumente.

Kita vertus, ataskaitoje taip pat pripažįstama, kad dvišaliai Minsko ir Maskvos nesutarimai neturi įtakos kariniam bendradarbiavimui. Tai esą rodo ir bendros pratybos „Zapad“, ir Rusijos pagalba stiprinant Baltarusijos karines pajėgas ir tokių pajėgumų, kaip priešlėktuvinė gynyba integracija.

Be to, ataskaitoje primenama, kad būdama izoliuota autoritarine valstybe, Aliaksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija sistemiškai tampa vis labiau priklausoma nuo Rusijos. Sunkius laikus išgyvenantis režimas Minske 90 proc. priklauso nuo rusiškos naftos, 100 proc. nuo rusiškų dujų.

Tuo tarpu Rusija Baltarusijoje plečia ir savo „minkštąją galią“ – čia veikia apie šimtas prorusiškų organizacijų, trys „Rossotrudničestvo“ centrai, mažiausiai 20 karinių patriotinių klubų, palaikančių „rusų pasaulio“ idėjas. Pastarųjų aktyvistai gali kelti ypač rimtą pavojų ir lietuviams, mat, anot VSD ir AOTD ataskaitos, šie klubai esą gali būti mobilizuojami Rusijos kariniams veiksmams paremti arba provokacijoms rengti pirmiausiai pačioje Baltarusijoje, taip pat ir prieš Baltijos šalis.