Tačiau nepaisant viso pašalinio triukšmo ES gimtadienio išvakarėse Seime surengtos konferencijos apie ES ateitį metu skambėjo pasididžiavimo ir vilties kupinos aukštų Lietuvos politikų ir ES institucijų atstovų kalbos.

Primename, kad neseniai Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris europarlamentarams pristatė penkis ES ateities scenarijus, pateiktus taip vadinamoje „Baltojoje knygoje“, kurie sukėlė daug diskusijų. Iki šios dienos didžiausia intriga išlieka, kurį scenarijų pasirinks ES.

EK lyderis siūlė šiuos penkis ES ateities scenarijus:
1) išlaikyti esamą padėtį,
2) pasilikti tik prie bendrosios rinkos,
3) leisti to pageidaujančioms šalims integruotis giliau,
4) veiksmingiau įgyvendinti tik tam tikrus prioritetus,
5) „kartu padaryti daug daugiau“.

Simboliškoje Lietuvai vietoje, kur kadaise buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, dalyviai iš Lietuvos ir ES valstybių narių, politikai, ES institucijų, akademinių centrų, visuomenės atstovai dalinosi įžvalgomis apie tolesnę ES raidą ir kaip ES galėtų efektyviau atsakyti į žmonių lūkesčius, užtikrinti visų gerovę ir saugumą.

Konferencijos dalyvius pasveikino Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, sakydamas, kad „mums, Lietuvos piliečiams, ES nėra vien laisvos rinkos erdvė, tai – esminė demokratijos, pagarbos žmogui ir ekonominės gerovės garantija. Be šių pamatinių vertybių Europos projektas nebūtų gyvybingas. Europa yra Lietuvos nacionalinio identiteto ir valstybės pažangos dalis“.

L. Linkevičius: mes turime Europoje lyderystės krizę

„Neturime kito pasirinkimo, kaip prisiimti atsakomybę už ES ateitį – įkvėpimo ieškokime ES sėkmės istorijose, o krizes paverskime naujomis galimybėmis. Būtina aiški lyderystė ir stiprus ryšys su visuomene“, – Romos sutarties 60-mečio konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pripažindamas susivienijusios Europos indėlį į taikos ir gerovės užtikrinimą, ministras pažymėjo poreikį efektyviai spręsti šios dienos iššūkius, ypač užtikrinant mūsų visų saugumą – tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos sienų, ES kaimynystėje. Ministras pažymėjo, kad ši artėjanti šventė vyks ypatingomis sąlygomis, kai ES susiduria su gausybe iššūkių.

L. Linkevičius neslėpė džiaugsmo dėl Nyderlandų rinkimų rezultatų, tačiau atkreipė dėmesį, kad budrumo prarasti nevalia: „Nesidžiaugčiau labai smarkiai pergale Nyderlanduose, nes tai dar ne pabaiga, nes rinkimai dar vyks kitose šalyse, o ten kur įvyko, nereikėtų atsipalaiduoti“.

Linas Linkevičius

Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad ES žmonės daug kur balsuoja vadovaudamiesi ne argumentais, o emocijomis, dalyvaudami referendume ne atsako į klausimą, kuris užduodamas, o baudžia vyriausybę, kuri formuluoja tą klausimą, todėl verta susimąstyti, ar demokratiniai institutai veikia sėkmingai. Jo manymu, kai žmonės balsuoja vadovaudamiesi klaidingais argumentais, reikia pagalvoti, kodėl jie nėra tinkamai informuoti. Šioje vietoje jis paminėjo tam tikrą lyderystės stoką ES.

„Kai yra lyderystės stoka ir vakuumas, natūralu, kad jis kažkuo užsipildo, populizmu, radikalizmu, ir tai yra didžiulė blogybė, yda ir liga net gi“, – aiškino jis.

„Mes turime Europoje lyderystės krizę, matome, kad žmonės pradeda nusivilti politikais, institucijomis, taip pat ir Europinėmis institucijomis, atsirado tam tikras plyšys tarp žmonių ir institucijų. Valdžiai, kuri save kartais vadina elitu, reikia susimąstyti, kad elitas yra ne tai, kas save pasiskyrė, o elitas yra tai, kas supranta žmones ir jaučia ryšį su žmonėmis“, – tikino L. Linkevičius. Jo teigimu, lyderystė – tai ne tik stebėjimas įvykių ir po to mėginimas į tuos įvykius reaguoti, bet ir tam tikrų įvykių ar valios diktavimas.

Ministras pabrėžė, kad ES vertybes reikia apginti ne tik ten, kur svarbu europiečiams savo bendrijoje, bet ir ginti apskritai. Kaip pavyzdį jis pateikė Rusijos mėginimus perbraižyti žemėlapį be ypatingų pasekmių, ir jos viltį, kad pasaulis užmerks į tai akis.

„Kalbu ne tik apie Krymą ir apie tai, kas dabar vyksta Donecke ir Luhanske, kalbu ir apie šiek tiek ankstesnę istoriją, 2008-ius metus, karą Pietų Kaukaze, aneksuotas Gruzijos valstybės dalis Pietuose, ir Abchaziją. Ateis laikas kai savęs turėsime paklausti – o ką mes padarėme, kad to nebūtų? Mes negalime savęs, europiečių, kaltinti už Krymo aneksiją, nes mes neaneksavome Krymo, bet turime prisiimti atsakomybę dėl to, kas įvyko, nes turime visas galimybes paveikti, bet tų galimybių neišnaudojame, nes pasyviai stebime situaciją. Tai irgi yra lyderystės stoka“, – negailėjo kritikos L. Linkevičius. „Europai svarbu suprasti, kad politinio komforto zona baigėsi, pasaulyje per daug iššūkių, per daug neramumų, per daug konfliktų, krizių, kad tik ramiai stebėtume ir kaip futbolo rungtynes žiūrėtume, kas laimės“, – reziumavo jis.

G. Kirkilas: ES patiria integracijos nuovargį

Gediminas Kirkilas

„60 metų – svarbi simbolinės reikšmės sukaktis, telkiant visų mūsų pastangas kurti ateities Europą. Vertinant iš istorinės perspektyvos 60 metų tik epizodas šimtus ar tūkstantį metų skaičiuojančių valstybių istorijoje. Tačiau 60 metų „vienos Europos“ tapo labai reikšmingu laikotarpiu, mano giliu įsitikinimu – negrįžtamai pakeitusiu Europos kontinento raidą“, – kalbėjo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Pasak jo, bet kokią abejonę ES paneigia tai, kas buvo padaryta užtikrinant ilgiausią taikos laikotarpį Europoje, ugdant demokratiją ir ginant žmogaus teises, už ką pelnytai prieš penkerius metus ES gavo Nobelio taikos premiją.

G. Kirkilas pabrėžė Lietuvos besąlygišką paramą Ukrainos, Gruzijos, ir kitų apsisprendusių valstybių europietiškam pasirinkimui, nepaisant to, kad pastaruoju metu Sąjunga patiria integracijos nuovargį ir sulaukia ypač dažnų kritikos strėlių. Jo teigimu, Europos integracijos projekto kūrėjai buvo įžvalgūs ir prieš 60 metų priimtas istorinis sprendimas buvo teisingas.

Siūlo greitesnę integraciją

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius akcentavo, kad Europa yra skirtinga dėl kultūrinių ir istorinių dalykų, todėl būtina sukurti normalų skirtumų sprendimo mechanizmą, kuris remtųsi bendrųjų interesų kūrimu. Europarlamentaras kritikavo taisyklių kūrimą ir apribojimus, kurie ilgainiui tampa nebūtinai gerąja tautosaka.

Jo manymu, Europai reikėtų pripažinti ir nebijoti gilesnės integracijos. „Kaip tu gali sustabdyti tuos, kurie nori eiti greičiau?“ – retoriškai klausė jis ir patikino, kad greitesnės integracijos nebijo, nes būtent tai sukuria tam tikrą judėjimą į priekį.

P. Auštrevičius taip pat kalbėjo apie platesnę regioninę integraciją. „Europa yra labai regioniška, užpildykime šias regionines strategijas tikrais finansiais ir politiniais sprendimų instrumentais. Tai svarbu, nes tai yra ir galimybė įtraukti kaimynus, Europa yra neišbaigta, Europos projektas yra neišbaigtas“, – tikino jis.

Petras Auštrevičius

EP narys kaip pavyzdį pateikė Balkanų regioną, kuriame artėjama prie 90 metų krizės, kur atskiros valstybės yra pasimetusios ir sunkiai suvaldomos. Taip pat jis atsigręžė ir į Baltijos regioną: „Man asmeniškai Baltijos regione niekad nebuvo perdaug Europos. Jeigu norime daugiau Europos – kurkime ją. Ir tie ryšiai tarp mūsų turi stiprėti ne vien infrastruktūros prasme, ir kito bendradarbiavimo prasme, pavyzdžiui, gynybinio ir saugumo“.

ES valstybėse jaučiama didelė baimė

Konferencijoje Seime dalyvavusi Atviros visuomenės Europos politikos instituto direktorė Heather Grabbe vertindama pačią Romos sutartį, teigė, kad ji stebėtinai šiuolaikiškai parašyta.

„Sutartyje teigiama, kad turime panaikinti kliūtis, kurios egzistuoja Europoje, kurios trukdo mūsų valstybėms vystytis, stiprinti saugumą ir laisvę. Žmonės, kurie turi tas pačias vertybes ir idealus, buvo raginami prisijungti prie sutarties“. Ji priminė, kad panašiu metu, kai buvo pasirašyta Romos sutartis, Sovietų tankai sugniuždė sukilimą Budapešte, ir mąstymas tuo metu buvo kitoks, tačiau sutartyje jau buvo kalbama apie dalykus, kurie išlieka aktualūs ir šiomis dienomis, nors ir įvairūs politikai ir populistai bando tai neigti.

„ES valstybėse jaučiama didelė baimė, kuri dominuoja, o baimė sukelia paralyžių, sprendimai nebepriimami ir žmonės nebesiekia pakeisti pasaulio. Jeigu žmonės nebesmalsūs ir nieko nebenori, jeigu politikai kažko bijo, jie nebegali būti kūrybingi, ir dabar diskusijose apie migraciją ir ekonomikos augimą dominuoja baimė“, – kalbėjo ji. Pasak H. Grabbe, populizmas ne vien tik kvestionuoja ES vertybes, bet ir teisės viršenybę, kvestionuoja ES darbus.

Heather Grabbe

„Europos politikoje atsirado ksenofobinių dalykų ir nuolat kalbama, kad negalima pasitikėti užsieniečiais, tais žmonėmis, kurie kilę iš kitos šalies, tačiau jei nepasitiki žmonėmis, kurie nepanašūs į tave, kaip gali eiti į priekį?“ – svarstė Atviros visuomenės Europos politikos instituto direktorė. Jos teigimu, būtina stipriau bendradarbiauti su kaimynais ir jiems atsiverti, tačiau dabartinė Lisabonos sutartis nepateikia gairių dėl stipresnio bendradarbiavimo, todėl prasidedant naujai ES erai, nėra aiškaus kurso.

Konferencijos dalyvė pasiūlė siekiant lankstumo ES integracijoje taikyti penkis pagrindinius principus:

1) Būtina saugoti vidaus rinką. Tai susije ne vien su ekonomikos klestėjimu, bet ir užtikrina teisės viršenybę, nes jei nebus jos laikomasi, bus pažeista darbo sistema.

2) ES turi tapti veiksmingesnė. Institucijos ėmė jaudintis, kad gali sulaukti nepakankamai paramos iš valstybių narių. Taip yra tada, kai taikomos taisyklės ir tarp valstybių-narių atsiranda tam tikra diferenciacija, todėl gali kilti abejonių dėl taisyklių.

3) Svarbu užtikrinti institucijų funkcionavimą. Turi būti tam tikri apsaugos standartai, pavyzdžiui, pabėgėlių apsaugos standartai, institucijų veiklos užtikrinimo standartai, ir t.t.

4) Turi būti užtikrinta, kad būtų sprendžiamos solidarumo problemos. Valtybės narės, prisidėdamos prie vieno ar kito ES projekto, neturėtų jo svarstyti per asmeninės naudos prizmę.

5) Kuriant projektus būtina pasiekti visuomenę. Aiškinti piliečiams savo šalyse, rengti tam tikrus forumus ir kad jie pasiektų plačią visuomenę, aiškinti, kokią nauda turi vienas ar kita projektas, nes viskas priklauso nuo visų ES piliečių paramos.