„Išvada yra paprasta – mes negalim pasitikėti. Kadangi VSD saugo valstybės paslaptis, todėl mes darom išvadą, kad ta informacija gali būti nutekinama“, – taip apie M. Basčio ryšius dar ketvirtadienį skelbė VSD vadovas Darius Jauniškis.
Išvadoje Seimo pirmininkui aprašomi M. Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. VSD vertinimu, šie ryšiai daro M. Bastį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.
Apie M. Bastį turi daugiau neviešintos informacijos
„Tai nėra pažyma, tai tik išvada. Pagal sausio 1-ąją įsigaliojusią tvarką pateikėme medžiagą Seimo pirmininkui. Ar mes galime rizikuoti, kaip valstybė, teikdami informaciją M. Basčiui? Galiu tik pakartoti, kad negalime besąlygiškai pasitikėti šiuo asmeniu", - DELFI sakė D. Jauniškis.
Jis pažymėjo, kad ir be viešumoje pasirodžiusios informacijos yra ir kitų kriterijų, dėl kurių negalima pasitikėti M. Basčiu. Ši informacija kol kas nepaviešinta ir netgi nėra pateikta nei Seimo pirmininkui, nei kam kitam.
„Buvo atlikti kiti veiksmai, surinkta kitos informacijos, tačiau ji yra įslaptinta", - pridūrė VSD vadovas, komentuodamas M. Basčio pareiškimą, kad jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir išreiškė įsitikinimą, kad prokurorai prie jį nieko neras. Paklaustas, ar ši kol kas nepaviešinta informacija yra svaresnė, D. Jauniškis tik lakoniškai šyptelėjo: „Matyt".
Kodėl socialdemokratu susidomėta tik dabar?
Įdomu tai, kad Seimo vicepirmininku šis socialdemokratas buvo išrinktas dar pernai gruodį. Ir nors jau tuomet prieš balsavimą buvo viešai išreikštos abejonės dėl M. Basčio kandidatūros, primintas jo pastangomis 2013 metais suorganizuotas „Rosatom“ atstovo vizitas Seime, didesnių kliūčių socialdemokratui tai nesukėlė. Iš 125 balsavusių parlamentarų M. Basčio kandidatūrą palaikė net 70 Seimo narių, prieš balsavo – 29, o susilaikė 15.
„Balsavimas buvo slaptas, bet aš tiesiog nebalsavau. Manęs jo kandidatūra neįtikino. Bet tuomet tai buvo tik politiniai vertinimai, abejonės“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Viskas, anot parlamentaro, pasikeitė, kai atsirado VSD pažyma, mat, norint užimti pareigas Seimo valdyboje, Seimo narys privalo gauti tokį saugumo išaiškinimą, ar jam galima dirbti su slapta informacija.
„Mačiau tą pažymą, informacija įspūdinga. Daugybė dalykų tiesiog šokiruoja. Jei tai, kas parašyta yra tiesa, pavyzdžiui, kad jis Lietuvoje buvo rusiškų įmonių interesų lobistas, arba sąsajos su korumpuotais pareigūnais, KGB darbuotojais, nusikalstamo pasaulio atstovais – tai neturėtų būti toleruojama“, – sakė V. Bakas, pabrėžęs,kad VSD sureagavo laiku, mat tokio žmogaus, kaip M. Bastys Seimo vadovybė būti esą neturėtų.
Tuo tarpu D. Jauniškis pabrėžė, kad jis negali patikrinti kiekvieno Seimo nario, o šiuo atveju M. Bastys buvo tikrintas tik todėl, kad jis, kaip Seimo vicepirmininkas prašė leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Tokiu atveju, naujas Seimo vicepirmininkas taip pat turės prašyti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, o VSD tikrins duomenis.
"Kai kurie skeptikai jau klausia - kur anksčiau buvo VSD? Kodėl paviešino tik dabar? Nes tai yra išvada, pateikta remiantis Viešojo administravimo įstatymo reikalavimu, kad išvados turi būti pateikiamos viešai. Bet, kita vertus, mes negalime tikrinti visų piliečių, esame teisinė valstybė, o ne Rusija. Tikriname tik tuos, kurie pagal pareigas turi teisę dirbti su įslaptinta informacija, mes tik išduodame leidimą arba ne", - pabrėžė VSD vadovas.
Dalinyje nustebino „Gazprom“ statinės
Tai, kad nepatikimu ir pažeidžiamu dabar vadinamas M. Bastys gali būti nepaskutinis, kuriam reiškiami įtarimai dėl sąsajų su rusiško kapitalo įmonėmis, mat, kaip tik kovo mėnesį įsigaliojo nauji tvarkos pakeitimai, galintys turėti pasekmių tiems verslininkams, kurie nori tiekti rusišką produkciją valstybinėms Lietuvos įmonėms ar kitiems subjektams. Pirmieji apie pokyčius prabilo kariškiai.
Su tokiais pakeitimais susijęs Lietuvos kariuomenės įsigijimas, sudominęs NSGK pirmininką. DELFI sulaukė informacijos iš vieno verslininko, kuris svarstė galimybę tiekti įvairius vokiečių gamybos tepalus vienam Lietuvos kariuomenės vienetui.
„Pamanėme, kad mūsų turimi geros kokybes tepalai turėtų juos sudominti. Tai, ką pamačiau, atėmė žadą. Visos alyvos – „Gazprom“! Negalėjau tuo patikėti, bet man paaiškino, kad visiems daliniams šios alyvos yra perkamos centralizuotai.
Baisiausia yra tai, kad į brangią techniką yra pilamas ne pat prasčiausias produktas – minėta alyva atitinka tik minimalius Europos Sąjungos sertifikatus, kurie išduodami toje pačioje Rusijoje, bet ir perkamas iš aukščiausiu lygiu įvardijamo agresoriaus, – stebėjosi verslininkas, kuris nepanoro, kad būtų minima jo pavardė ar įmonė. – Tai gali turėti labai skaudžių komercinių (ir ne tik), pasekmių“.
Sukėlus įtarimų nutrauks sutartis
DELFI pasidomėjus, ar išties Lietuvos kariuomenė perka alyvą iš „Gazprom“, konkretaus atsakymo teko palaukti kelias savaites. Iš pradžių Lietuvos kariuomenė atsiuntė atsakymą, kad iš „Gazprom“ variklinių bei transmisinių alyvų neperka, o pagrindiniu tiekėju nurodyta Šiauliuose registruota įmonė UAB „Apsaga“.
Su šia įmone sutartis pasirašyta dar 2015 metais ir galioja iki šių metų liepos. Sutarties vertė – beveik 50 tūkst. eurų. Minėto verslininko teigimu, šarvuočius, sunkvežimius ir kitą techniką turinčios kariuomenės dalinių poreikis gali būti šimtai tonų tokios alyvos.
UAB „Apsaga“ vadovas Gediminas Bacionis DELFI nei patvirtino, nei paneigė, kad Lietuvos kariuomenei teikė būtent „Gazprom“ produkciją.
„Žinokite, nelabai galiu komentuoti, nei patvirtinti, nei paneigti, nes tai yra komerciniai dalykai“, – sakė G. Bacionis. Jo įmonė prekiauja Rusijoje iki šiol galiojančius GOST standartus atitinkančia rusiška alyva. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenės atstovas kapitonas Gintautas Ciunis patvirtino, kad alyva, kuri buvo gauta iš UAB „Apsaga“ buvo gaminta „Gazprom“.
„Gamintojas pasimato tuomet, kai žemiausia kainą pateikusi įmonė pateikia kokybės pažymėjimus (ar produkcija atitinka standartus). Juose matosi gamintojas. Jei su kokybės pažymėjimais viskas tvarkoje, sutartis pasirašoma su ta įmone. Tokia procedūra“, – teigė karininkas, pridūręs, kad „Gazprom“ alyvos minėtus sertifikatus atitiko.
Jo atsakyme konstatuojama, kad iki šiol kariuomenė alyvą pirkdavo pagal parengtas technines specifikacijas, kurias tvirtina Logistikos valdybos vadas. Perkama sudarant viešojo pirkimo komisiją, konkursas skelbiamas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.
„Pirkimo kriterijus (jei pateikti keli pasiūlymai ir visi atitinka technines specifikacijas, tame tarpe ir ES sertifikatus) yra mažiausia kaina. Alyva/tepalai nėra priskiriami prie karinės paskirties produktų, todėl įsigijimo procedūros organizuojamos vadovaujantis įprastine Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
Minėtas įstatymas nustato baigtinį sąrašą sąlygų dėl kurių tiekėjo pasiūlymas galėtų būti atmestas. Pažymėtina, kad įprastinio (ne karinės paskirties) produkto kilmės šalis negali būti laikoma aplinkybe, kuri lemtų pateikto pasiūlymo atmetimą“, – teigiama G. Ciunio atsakyme.
Vis dėlto kariuomenės atstovas kiek vėliau pridūrė, kad Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė taip pat laikosi tokios pozicijos, kad prekės iš tam tikrų tiekėjų neturėtų būti perkamos. Todėl jau nuo šių metų kovo įsigaliojo nauja tvarka.
„Siekiant išvengti krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimo su nepatikimais tiekėjais, nuo šių metų kovo mėnesio į naujai skelbiamų pirkimų sąlygas bus įtraukiama sąlyga, kad sudarytos sutartys bus nutraukiamos paaiškėjus, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
Ši nuostata bus taikoma visiems Krašto apsaugos sistemos pirkimams, nepriklausomai nuo pirkimo objekto“, – pabrėžė G. Ciunis, komentuodamas dar 2015 metais įvykusius pirkimus. Jis pabrėžė, kad kol kas tai yra Krašto apsaugos sistemoje numatyta tvarka.
"Tai Krašto apsaugos sistemos išmoktų pamokų kontekste atsiradęs vidinis sistemos poreikis pakeisti tipines pirkimų sąlygas, kuriose numatyta, kad sutartis gali būti nutraukta, paaiškėjus, jog tiekėjas yra nepatikimas", - pridūrė karininkas.
Remiasi nacionalinio saugumo strategija
Anot V. Bako, tokia tvarka, kai vykdomi nacionaliniams interesams prieštaraujantys pirkimai neturėtų būti toleruojami. Kitaip sakant, su nacionaliniu saugumu susijusių valstybinių įmonių pirkimai nuo šiol gali atsidurti po didinamuoju stiklu ir kaip ir M. Bastys, tokios įmonės gali būti įvardytos, kaip nepatikimos.
„Viešųjų pirkimų tarnybos vadovės prašysime plačiau pasižiūrėti kokie pirkimai vykdomi ir jei reikės, teiksime teisės aktus, kad būtų draudžiama pirkti iš tokių tiekėjų.
Krašto apsaugos sistemoje yra politiniai vadovai, kurie turi gerų ketinimų, bet aš manau, kad yra ir užsisėdėjusių žmonių, kurie vadovavo padaliniams ne tik iki auksinių šaukštų skandalo, bet ir iki šiol užima tas pačias pozicijas, rūpinasi viešaisiais pirkimais. Iš esmės niekas nepasikeitė. Tam, kas sukūrė šitą absurdą, kurio neįmanoma kontroliuoti, reikėjo gerokai pasistengti“, – stebėjosi V. Bakas, pažadėjęs, kad dėl įtartino alyvos pirkimo gali būti pradėtas specialus tyrimas.
„Kai kalbame apie mūsų strateginių sričių aprūpinimą, Lietuva negali įsigyti rusiškos įrangos, technologijų. Mano komitetas pasakė, kad pirkimai iš rusiško kapitalo įmonių turėtų baigtis, nes nacionalinio saugumo strategijoje aiškiai pasakyta, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
„Aš esu už tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas būtų pakoreguotas, įtraukiant rizikas, kurias turėtų įvertinti valstybinės institucijos. Jei deklaruojame, kad turime reikalų su nedraugiška Rusija, tai mes negalime finansiškai remti jų verslo, kad ir per trečiąsias šalis. Turime ieškoti alternatyvų", - antrino VSD vadovas D. Jauniškis.