ES didžiojo ketverto lyderių susitikimas auksu tviskančiuose Versalio rūmuose surengtas reaguojant į raginimus stiprinti ES, kuriai grėsmę kelia būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas, augantis euroskeptiškas populizmas ir neaiški JAV prezidento Donaldo Trumpo strategija dėl Europos.
„Vienybė nereiškia vienodumo“, – sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as žurnalistams prieš darbo vakarienę su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Ispanijos vyriausybės vadovu Mariano Rajoy bei Italijos premjeru Paolo Gentiloni.
„Dėl šios priežasties aš palaikau naujas bendradarbiavimo formas“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su kitais lyderiais.
Kai kurios ES valstybės „galėtų judėti greičiau už kitas“ ir „toliau pirmyn tokiose srityse, kaip gynyba bei euro zona, ir tai darytų siekdamos glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos bei harmonizuodamos fiskalinę ir socialinę politiką“, sakė F. Hollande’as.
Tuo tarpu kitos narės galėtų nevykdyti priemonių, skirtų integracijai stiprinti, pridūrė jis.
Prancūzija ir Vokietija, neretai pavadinamos ES „varikliu“, jau anksčiau pasisakė už „skirtingų greičių“ Europos idėją.
Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas, su nerimu stebintys euroskeptiškų politinių partijų stiprėjimą, taip pat ją palaiko.
„Drąsa“
A. Merkel paragino europiečius „turėtų drąsos pripažinti, kad kai kurios šalys gali daryti pažangą sparčiau už kitas“, tačiau tai neturėtų užkirsti kelio lėtesnę integraciją pasirinkusioms valstybėms jas pasivyti.
„Mums reikia judėti pirmyn“, – pabrėžė kanclerė.
P. Gentiloni savo ruožtu pasisakė už „labiau integruotą Europos Sąjungą“, nors ir su „skirtingais šalių integracijos lygiais“.
Po susitikimo Versalyje nebuvo pristatytas joks konkretus projektas. Kalbėta, jog lyderiai nepateiks jokių konkrečių pasiūlymų nenorėdami pykdyti „skirtingų greičių“ Europos idėjai nepritariančių valstybių narių, tarp kurių yra ir daugelis Rytų Europos šalių.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris praėjusią savaitę pristatė vadinamąją Baltąją knygą, kurioje išdėstė penkis galimus ES ateities po „Brexit“ kelius, pradedant tiesiog bendra rinka ir baigiant dar glaudesne integracija.
Dabar Bendrijos lyderiai svarsto šiuos pasiūlymus prieš kovo 25 dieną numatytą viršūnių susitikimą, kuris bus skirtas paminėti ES steigiamosios Romos sutarties 60-ąsias metines. Tame susitikime jie paskelbs savo deklaracijas apie tai, kokiu keliu ES turėtų judėti pirmyn po Britanijos pasitraukimo, kuris turėtų įvykti 2019-aisiais.
Pernai Jungtinėje Karalystėje įvykęs referendumas, kuriame buvo nubalsuota už pasitraukimą iš ES, bei populistinių bei nacionalistinių pažiūrų politinių veikėjų iškilimas pakurstė nerimą dėl Europos ateities.
Šį mėnesį Nyderlandai rinks parlamentą, o balandį ir gegužę Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai.
Didžiausia Europos ekonomika ir iždininkė Vokietija savo parlamentą rinks rugsėjį.
Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) turėtų prasimušti į antrąjį prezidento rinkimų, o antiislamiškų pažiūrų olando populisto Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) partijai prognozuojamas sėkmingas pasirodymas parlamento rinkimuose.
Tuo tarpu A.Merkel jaučia didėjantį spaudimą iš ultradešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
D.Trumpo nacionalistinė retorika ir tam tikras skepticizmas NATO atžvilgiu taip pat pakurstė nerimą Briuselyje. Sausio 31 dieną Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas D.Trumpo administraciją kartu su Kinija, Rusija ir radikaliuoju islamu pavadino „grėsmėmis“ Bendrijai.